ATMINTIS
Atmintis yra vienas iš psichikos procesų, kurių dėka mes suvokiam save kaip egzistuojančius laiko tėkmėje, ryšyje su praeitim, dabartim ir ateitim. Šnekant bendriau, atmintis gali būti apibūdinama kaip gebėjimas įsiminti, išsaugoti ir atgaminti bei panaudoti patyrimo teoriją. Atmintis jau senovės filosofams buvo įdomus tyrimų objektas. Platonas teigė, jog mintys ir jausmai atmintyje palieka antspaudus, panašiai kaip paliekami įspaudai vaško lentelėje. Ši idėja nepajudinamai gyvavo iki 19 a. Tada Hermanas Ebbinghausas sugalvojo ištirti taip vadinamą “grynąją atmintį”. Pirmas klausimas, į kurį bandė atsakyti savo eksperimentais buvo:”Kaip bendras medžiagos mokymosi laikas siejasi su vėlesniu atsiminimu?”. Eksperimentuodamas su beprasmiškais skiemenimis, aptiko, kad ryšys tarp mokymosi medžiagos pakartojimų skaičiaus pirmą dieną ir pakartojimų antrą dieną yra tiesinis: kuo daugiau kartojama pirmą, tuo mažiau reiks kartoti antrą dieną. Atmintyje išlikusios medžiagos kiekis yra tiesiogiai proporcingas mokymosi laikui – dvigubai ilgiau mokykis ir dvigubai ilgiau atsiminsi. nors Nėra duomenų, koks mokymosi laikas yra kritinis – kiek reiktų mokytis, kad atsimintum visam laikui. Kitas Ebbinghauso tyrimų objektas buvo užmiršimas. Tyrimai parodė, kad užmiršimas vyksta kitaip. Čia nėra tiesinės priklausomybės kaip tarp kartojimo ir atsiminimo. Užmiršimas iš pradžių vyksta greitai, po to procesas lėtėja. Apie pusė išmoktos medžiagos užmirštama per pirmą valandą, bet tarp 5 ir 31 dienos užmirštama tik 5% išmoktos medžiagos. Už tam tikros ribos užmiršimas jau nebevyksta – nėra taško, kur atsiminimas pasiektų nulį.
Atminties procesai
Psichologai pabrėžia, kad net paprasčiausiam atminties veikimui būdingi 3 procesai: įsiminimas, saugojimas ir atsiminimas.
• įsiminimas arba kodavimas. Gauta informacija yra parengiama saugojimui. Kartais informacija užkoduojama labai greitai, kartais reikia pastangų ieškant loginių ryšių tarp elementų.
• saugojimas.
• atsiminimas – atkūrimas to, kas įsiminta. Yra keli atsiminimo būdai. Tai atpažinimas ir atgaminimas.
Atminties rūšys
Kadangi aplinkos informacija mus pasiekia skirtingais informaciniais kanalais, tai ir atmintis skirstoma į motorinę, emocinę, vaizdinę bei žodinę.
Motorinė atmintis – tai sugebėjimas įsiminti, laikyti atmintyje judesius ir jų seką. Be motorinės atminties nevaikščiotume, nešoktume, nerašytume. Tai darbinių ir sportinių įgūdžių pagrindas. Geri šokėjai ar sportininkai yra imlesni judesiams. Motorinėje atmintyje turi būti ir elgsena avarinėse bei ekstrinėse situacijose.
Vaizdinė atmintis – tai objektų, reiškinių ir jų ypatybių įsiminimas, saugojimas bei atgaminimas. Informacija atsimenama vaizdiniu pavidalu – atsimename, kaip atrodo draugai, koks pažįstamo žmogaus balsas, koks mūsų namas, koks švelnus yra kačiuko pilvas ir t.t.
Emocinė atmintis – jausmų, išgyvenimų laikymas atmintyje ir atgaminimas. Mes atsimename ne vien tai, kad pykome ar džiaugėmės, bet ir savo vidinę būseną tuo metu. Jei tamsioje gatvėje mus kas nors išgąsdino, stengsimės vakare ten neatsidurti. O savo priešo prisiminimas iškart atgamina ir pyktį.