Atmintis1
5 (100%) 1 vote

Atmintis1

1121

Turinys

Įvadas……………………………………………………………………………………..3

Atminties rūšys…………………………………………………………………………..5

Pagrindiniai atminties procesai…………………………………………………………..8

Individualūs atminties skirtumai…………………………………………………………11

Išvados……………………………………………………………………………………12

Literatūtra………………………………………………………………………………..13

Įvadas

Atmintis labai svarbi kiekvieno mūsų gyvenime. Turbūt, manome, kad tai suvokiame ir tinkamai įvertiname. Bet ar dažnai susimąstome apie savo atmintį? Ne, nevien apie tai, kad šaunu būtų viską atsiminti vos tik vieną kartą išvydus. Juk tikrai, nereikėtų mokintis, ištisai prie knygų sėdėti, kiek daug ir greitai išmoktume, sužinotume! Nereikėtų kuistis savo užrašuose ieškant draugo adreso, ar telefono numerio, juk viską atsimintume. Kiek popieriaus ir laiko galima būtų sutaupyti. Bet ar tikrai atmintis mums reiškia tik tiek? Kažkokį sunkų darbą norint ką nors įsiminti, išmokti? Ne. Atmintis užima ypatingą padėtį asmenybės psichinių reiškinių sistemoje. Žmogus negalėtų orientuotis tikrovėje, nes viskas būtų nauja. Kiekvieną dieną mus suptų vis toks pats nesuprantamas pasaulis. Mąstant be atminties negalima būtų operuoti sąvokomis, nebūtų ir pačios asmenybės su pojūčiais, patyrimu išgyvenimais. Įvairių traumų metu netekę atminties žmonės tampa panašūs į mechaniškai reaguojama automatą.

Jau nuo seno yra keliamos įvairios hipotezės apie atminties veikimą ir priklausomybę nuo įvairių veiksnių. Jau Va.pr.Kr., Platonas aiškino, kad deivė Mnemozina į kiekvieno žmogaus sielą įdeda kažką panašaus į vaško lenteles, kuriose įsispaudžia matyti, girdėti ar paties sugalvoti įspūdžiai. XXa. buvo manyta, kad atminties procesų metu vyksta mechaniniai nervinių ląstelių dydžio ir formos pasikeitimai, nervinių skaidulų skaičiaus padidėjimai. 1920 metais atsirado elektrinė įsiminimo teorija. Šiuolaikinė atminties biologinė teorija, kurios pradininkas – H.Hydenas, mano, kad ilgalaikės atminties mechanizmas yra cheminiai pasikeitimai nervinių ląstelių ribonukleinėse rūgštyse. Trumpalaikė atmintis remiasi elektriniais pakitimais nervinėse ląstelėse, o kai tie elektriniai pakitimai sukelia cheminius pakitimus – medžiaga užfiksuojama ilgesniam laikui, galbūt kai kada ir visam gyvenimui. Tačiau iki šiol niekas tiksliai negali pasakyti kur randasi atmintis. Smegenų žievėje, visose smegenyse, o gal kurioje nors konkrečioje vietoje?Tai visdėl to, kas ištikrųjų yra ta atmintis?

Atmintis yra ankstesnio patyrimo atspindys, kurį sudaro įsiminimas, išlaikymas ir atsiminimas to, kas ankščiau buvo pažinta, išgyventa ir veikta. Pagal Ciceroną, atmintis yra „visų dalykų saugykla ir sergėtoja“. O psichologui tai, bet koks ženklas, kad tai, kas buvo išmokta išliko.

Pasaulyje yra yra daug žmonių, kurių atminties galia atrodo nepaprasta. Nuolat lavinant atmintį galima atsiminti daug. Na gal ir ne tiek, kiek Šereševskis iš rusijos. Jis galėjo pakartoti daugiau kaip 70 skaičių ar žodžių, jei perskaitydavo juos po vieną kas tris sekundes tyliame kambaryje. Taip pat galėjo juos lengvai pakartoti atbuline tvarka. Žinoma išgirdę apie tokius dalykus, norim ar ne, bet imame galvoti apie savo atminties menkumą. Bet ar įvertiname tai, kiek mums kasdien reikia atsiminti. Kiek vardų, garsų, vaizdų, vietų ir panašiai.

O kas atmintyje išlieka ryškiausiai? Tai tokie įvykiai, kurie mums sukėlė labai stiprias emocijas. Tai gali būti pirmoji meilė, kokia nors avarija ar stichinė nelaimė. Pagal apklausos duomenis daugelis žmonių tiksliai atsimena ką jie veikė ir kur buvo tuo metu, kai prasidėjo žemės drebėjimas. Daugelis psichologų tai vadina blykstės atmintim – tai aiškus emociškai reikšmingų akimirkų ar įvykių prisiminimas. Kodėl neseniai perskaitytą medžiagą užmirštame greičiau, nei tokius įvykius? Kaip saugomi atsiminimai? Kalbant apie atmintį iškyla daug klausimų. Į juos ir pabandysiu surasti atsakymą.

Atminties rūšys

Pagrinde, atmintis išskiriama į trumpalaikę ir ilgalaikę. Tačiau dar ji klasifikuojama pagal turinį, jutimo organus, kuriais gaunama informacija ir kitus požymius. Pagal turinį, kuriuo operuoja atmintis, yra skiriamos vaizdinės, motorinės, žodinės – loginės ir emocinės atminies rūšys.

Vaizdinė atmintis naudojasi galvoje esančiais vaizdais. Vaizdinys yra vaizdas objekto, kuris šiuo metu nesuvokiamas. Vaizdiniai labai padeda valingai apdoroti informaciją. Žmogaus atmintyje yra daugybė regėjimo, girdėjimo, uodimo ir kitų vaizdinių. Vaizdiniai yra panašūs į suvokimų metu gaunamus objektų vaizdus. Jie skiriasi nuo suvokimų tuo, kad yra ne tokie ryškūs, fragmentiški ir nepastovūs. Vaizdiniai skiriami į individualius ir bendrus vaizdinius. Individualūs – tai tam tikro vieno objekto vaizdiniai. Bendri vaizdiniai fiksuoja didesnės ar mažesnės objektų grupės bendras ypatybes. Gausu eksperimentų patvirtinančių vaizdinių naudą. Juk daug geriau atsimename tuos žodžius, kuriuos lengviau
įsivaizduojame, o ne abstrakčius, nevaizdingus žodžius. Vaizdinis dėsnis – žmonės puikiai atsimena vaizdus ir vaizdingus žodžius – taikomas mokant, pamokslaujant, rašant. Abstraktūs dėsniai geriau įsimenami, kai susiejami su ryškiais gyvais pavyzdžiais. Vaizdiniais remiasi daugelis pagalbinių atminties priemonių. Mnemonines priemones, padedančias atsiminti ilgiausius tekstus ir kalbas sukūrė senovės graikijos mokslininkai ir oratoriai. Mokinantis, vaizdžiai susietus žodžius daug lengviau atsiminti nei nesigilinant į jų prasmę, o tik kartojant. Štai: morkos, agurkai, rankšluoščiai. Vaizduotėje sumerkime morkas į pieną, agurkus į medų, rankšluoščius padžiaukime ant arklio nugaros. Prisiminkite – pienas, medus, arklys ir išvysite su jais susietus vaizdus: morkas agurkus, rankšluoščius. Nesunkiai galėsime juos išvardinti ir atbuline tvarka. Šios mnemoninės sistemos dažnai esti žmonių, pakartojančių ilgiausius sąrašus ir pan. npaprastos atminties paslaptis.

Motorinė (judėjimo) atmints yra judesių ir jų sistemų įsiminimas, išlaikymas ir atgaminimas. Ji dalyvauja formuojantis įvairiems judėjimo mokėjimams ir įgūdžiams. Jeigu neturėtume šios atminties, bet koks darbas – rengtis, virti, kepti – būtų naujas. Atlikus įvairius tyrimus su amnezija sergančiais ligoniais, buvo pastebėta, kad kiekvieną kartą į rankas paėmę tą patį galvosūkį ar žaidimą, jie neigdavo kada nors anksčiau jį matę ar sprendę, bei kaskart tą veiksmą atliekant, jų judesiai, atlikimo sparta tobulėdavo. Todėl, kyla mintis, kad kai dėl amnezijos nesugebama sąmoningai prisiminti, išlieka nesąmoningas, nepažeistas gebėjimas mokytis. Sergantieji amnezija gali išmokti, kaip ką nors padaryti. Smegenų skenavimas ir lavonų skrodimai atskleidė, kad amnezija sergančių pacientų paprastai esti pažeistas Amono ragas – tas limbinės sistemos darinys, kuris vaidina gyvybiškai svarbų vaidmenį laipsniškai apdorojant mūsų išreikštus vaizdų, pavadinimų ir įvykių atsiminimus ilgam laikymui.

Atgarsio atmintis – tai labai trumpa jutiminė garsinių dirgiklių atmintis; sutelkus dėmesį kitur, tris arba keturias sekundes dar galima prisiminti garsus ir žodžius.

Emocinė atmintis išlaiko patirtus jausmus ir emocines būsenas. Būtent dėl to žmogus prisiminęs įvairius dalykus iš naujo pyksta, džiaugiasi, liūdi ir pan. Emocinė atmintis dalyvauja formuojantis naujiems įgūdžiams, bendraujant su brangiais žmonėmis.

Žodinė – loginė atmintis (semantinė) pasireiškia žodžių, savokų, teiginių ir jų grupių įsiminimu, išlaikymu ir atgaminimu. Pagrindinis šios atminties bruožas yra toks, kad nesvarbu kokiu pavidalu ji buvo įsiminta. Vėliau ją galima perteikti ir kita forma. Pavyzdžiui, kita kalba.. Apdorodami žodinę informaciją, kad ją būtų lengviau išlaikyti galvoje siejame su tuo, kas mums jau žinoma arba su įsivaizduojamais dalykais. Ar girdime „prokuroras eina“, ar „pro kur oras eina“ priklauso nuo konteksto ir nuo to, kaip mūsų asmeninė patirtis kreipia išaiškinti šį reiškinį. Perskaitę tekstą ar kaip kitaip priėmę informaciją mes susidarome savo mintinį modelį. Ir vėliau paprašyti atsiminti apie ką buvo tekstas, mes nepakartosime visko pažodžiui, tiesiog perpasakosime savo mintinį modelį. F.Craikas ir E.Tulvingas atliko eksperimentą norėdami įsitikinti, ar žodinė medžiaga geriau įsimenama tada, kai ji koduojama semantiškai, o ne apdorojant jos vaizdą ar skambesį. Žmonėms tik vieną akimirką būdavo parodomas žodis. Paskui būdavo užduodamas klausimas, kuris pareikalaudavo iš tiriamųjų tą žodį apdoroti arba kaip girdimą dirgiklį, arba kaip regimąjį vaizdą, arba semantiškai. Šis eksperimentas parodė tokius duomenis:

Tikrai neverta stengtis įsiminti žodžius, kurių prasmės nesuprantame. Naudinga, tai ką išgirdome perteikti kitu, prasmingu būdu. Buvo nustatyta, kad įsiminti prasmingą medžiagą reikia tiktai dešmtadalio pastangų. Be to, mes labai gerai atsimename viską, kas siejasi su mumis. Žmonės daugiausia atsimena tuos būdvardžius, kurie apibūdina juos asmeniškai, o ne kitus žmones. Todėl dažnai psichologai siūlo mokiniams ir studentams apgalvoti, ką jiems reiškia tai, ko jie mokosi.

Šiuo metu Jūs matote 52% šio straipsnio.
Matomi 1388 žodžiai iš 2653 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.