Atmintis2
5 (100%) 1 vote

Atmintis2

112131

TURINYS:

Bendrasis apibūdinimas 3

Asociacijos ir jų rūšys 3

Biologiniai atminties mechanizmai 4

Atminties rūšys 5

Pagrindiniai atminties procesai 6

Individualūs atminties skirtuma 9

Literatūra 11

Bendrasis apibūdinimas

Pažinimu gauti įspūdžiai nepradingsta nustojus veikti juos sukėlusiems dirgikliams. Vieni jų išlieka trumpesnį, kiti – ilgesnį laiką ir sieja asmenybės praeitį su dabartimi ir ateitimi. Atmintis yra ankstesnio patyrimo atspindys, kurį sudaro įsiminimas, išlaikymas ir atsiminimas to, kas anksčiau buvo pažinta, išgyventa ir veikta. Atminties reiškiniai būdingi visai gyvajai gamtai. Žmogaus atminties modeliavimas kompiuteriuose atskleidė ste¬binančią jos apimtį (ji lygi maždaug 1016 informacijos vienetų-baitų). Psichologijoje įvairūs atminties ypatumai yra tyrinėti daugiau, negu kitų psichinių procesų. Šiuolaikinės kognityvinės psichologijos duomenimis, atmintis nėra statinis įspūdžių kopijavimo mechanizmas, o sudėtingos struktūros veikimas, pertvarkant jutimo organais gautą informaciją. Šį veikimą galima pavaizduoti tokia schema:

Dėmesys Kartojimas

Sensorinį atspaudą galima palyginu su fotografija. Jis trumpam laikui fiksuoja jutimo organų perduotą medžiagą ir kitaip yra vadinamas fonine, arba tiesiogine, atmintimi. Si atmintis aprėpia apie 4 simbolius ir klaiko juos mažiau negu sekundę. Pirminė, arba kitaip vadinama trumpalaikė, atmintis skiriasi nuo sensorinės atminties ilgesniu informacijos išlaikymu (be kartojimų iš laikome iki 20 – 30 sek.) ir didesne įsimenamos medžiagos apimtimi, kuri lygi 7+2 simboliams. Medžiagos perkėlimas iš sensorinės atminties į trumpalaikę vyksta tada, kai į tą medžiagą nukrypę dėmesys kai įsimenančiam ji kuo nors reikalingą. Dažniausiai ji reikalinga sudėtingoje veikloje atliekant atskiras jos operacijas (mašininkė keletą sekundžių prisimena kiekvieną spausdinamos frazės žodį, telefonistą prisimena numerį, kol sujungia su abonementu, ir pan.). Į ilgalaikę atmintį medžiaga pereina dėka pakartojimų, kurių metu trumpalaikėje atmintyje esanti medžiaga įtraukiama į asociacinių ryšiu sistemą. Ilgalaikėje atmintyje medžiaga saugoma valandas, metus, dešimtmečius, o kai kuri (pvz., gimto, šios kalbos žodžiai) ir visą žmogaus gyvenimą.

Atmintis užima ypatingą padėtį asmenybės psichinių reiškinių siste¬moje. Be atminties kiekvienas pojūtis ir suvokimas būtų naujas, žmogus negalėtų orientuotis tikrovėje. Mąstant be atminties negalima būtų operuoti sąvokomis, vaizduotė neturėtų iš ko kurti naujų vaizdinių, nebūtų ir asmenybės „aš“ su pastoviais motyvais, nuostatomis ir išgyvenimų. Atminties netekimo atvejai kokių nors traumų metu rodo, kad žmogus be atminties nustoja būti asmenybe ir tampa panašus į mechaniškai reaguojantį automatą. Didžiai vertindami atminties reikšmę, senovės graikai jai paskyrė vieną iš savo dievybių – Mnemoziną.

Asociacijos ir jų rūšys

Žmogaus ilgalaikė atmintis veikia ryšių pagrindu. Tai reiškia, kad medžiaga įsimenama (ir atgaminama) ne pavieniais elementais (kaip tai daroma kompiuterių atminties blokuose), o siejant įsimenamus dalykus su jau atmintyje turimais ir susidarant sudėtingas ryšių sistemas tarp atmintyje saugomos medžiagos elementų. Ryšiai tarp įsimintos medžiagos elementų yra vadinami asociacijomis.

Jau nuo Aristotelio laikų yra žinomos gretimumo, panašumo ir kontrasto asociacijų rūšys.

Gretimumo asociacijos susidaro tarp objektų, kurie įsiminimo metu yra vienas šalia kito arba seka vienas paskui kitą. Pvz., jūros vaizdinys susietas su laivu, švyturiu ir kitais kartu suvoktais vaizdiniais. Supažindinant stebime žmogų ir išgirstame jo vardą ir pavardę. Vėliau to žmogaus suvokimas ar vaizdinys primins jo vardą, o vardo prisiminimas – to žmogaus vaizdinį. Gretimumo asociacijos užima daugiausia vietos atminties procesuose.

Panašumo asociacijos susidaro tarp kokiais nors požymiais panašių dalykų. Pvz., indų šokiuose specifiniai moters galvos ir rankų judesiai primena gyvatės judesius, fotografija siejasi su originalo vaizdu ir pan. Panašumo asociacijų pagrindu sudaroma daug puošmenų meno kūryboje pvz., jauna mergina lyginama su pavasariu, gėle, bernelis – su dobilėliu ir pan.

Kontrasto asociacijos susidaro tarp priešingos reikšmės objektų. Mūsų atmintyje susiję tiesa ir melas, vasara ir žiema, aukštas ir žemas ir panašios priešingybes, kurių vienos prisiminimas sukelia ir su ja asocijuotos kitos prisiminimą.

Be šių pagrindinių asociacijų rūšių, kai kurie psichologai siūlo skirti sudėtingesnes prasmių asociacijas. Jos jungia atmintyje tikrovėje esančius ryšius tarp visumos ir dalies (namas – langas ir pan.), tarp gimininės ir rūšinės sąvokos (lietuvis – žemaitis ir pan.), tarp priežasties ir pasekmės (moksleivis nesimoko – bus nepažangus ir pan.).

Asociaciniai ryšiai kai kada susidaro ir po vienkartinio suvokimo (kai įspūdžiai labai stiprūs), bet dažniau jiems reikalingi pakartojimai. Asociacijos ir jų sistemos yra ne tik medžiagos fiksavimo, bet ir jos „suradimo“: ir „išvedimo“ iš žmogaus atminties pagrindinis kelias. Yra daug tyrimo metodikų, vadinamų asociacijų eksperimentais, kuriais išryškinami
asociacijų susidarymo ir jų atkūrimo dėsningumai (su jais susipažinti reikia pratybų metu).

Biologiniai atminties mechanizmai

Yra keletas hipotezių apie atminties mechanizmo esmę. Jau V a. prieš Kristų Platonas aiškino, kad deivė Mnemoziną į kiekvieno žmogaus sielą įdeda kažką panašaus į vaško lenteles, kuriose įsispaudžia matyti, girdėti ar paties sugalvoti įspūdžiai. Panašų aiškinimą po daugelio metų davė R. Semonas, manęs, kad išorinis pasaulis smegenų žievės ląstelėse užsifiksuoja specialiais atspaudaisengramomis.

XX amžiaus pradžioje buvo paplitusi nuomonė, kad atminties procesų metu vyksta mechaniniai nervinių ląstelių dydžio ir formos pasikeitimai, nervinių skaidulų skaičiaus padidėjimai. 1920 metais, kai Bergeris atrado smegenų elektrinio aktyvumo reiškinius, atsirado elektrinė įsiminimo teorija. Pagal šią teoriją, atėjusi į smegenis informacija patenka į elektrinių grandinių sistemą, kurioje elektros srovės forma gali ilgiau ar trumpiau egzistuoti. Maždaug tuo pačiu metu I. Pavlovas atminties fiziologinius pagrindus mėgino aiškinti laikinų ryšių teorija, sukurta tyrinėjant šunų sąlyginių refleksų susidarymą. Šios teorijos požiūriu, įsimenant susidaro laikini nerviniai ryšiai tarp atskirų smegenų žievės sričių, o atminties mechanizmą imta vaizduotis kaip sudėtingą tokių ryšių sistemą. I. Pavlovas neaiškino, koks šio ryšio materialus mechanizmas – elektrinis ar cheminis, tačiau jis manė, kad asociacijų ir kartu visos atminties mechanizmas fiziologiniu požiūriu yra laikini nerviniai ryšiai. Tiek elektrinė, tiek I. Pavlovo laikinų ryšių hipotezės pasirodė klaidingos po 1940 metais anglų fiziologo K. Lešlio atliktų kačių smegenų operacijų. Jis pašalindavo dalį smegenų, o likusios smegenų žievės plotą išraižydavo pjūviais, kurie turėjo suardyti įsiminimo grandines ar laikinų ryšių sistemas. Po tokių operacijų atminties funkcijos mažai tepasikeisdavo – vadinasi, ryšių sistemos smegenų žievėje nėra atminties mechanizmas.

Šiuolaikinė atminties biologinė teorija, kurios pradininkas buvo H. Hydenas, laiko, kad ilgalaikės atminties mechanizmas yra cheminiai pasikeitimai nervinių ląstelių ribonukleinėse rūgštyse. Trumpalaikė atmintis remiasi elektriniais pakitimais nervinėse ląstelėse, o kai tie elektriniai pakitimai sukelia cheminius pakitimus – medžiaga užfiksuojama ilgesniam laikui, kai kada ir visam gyvenimui. Fiziologams dar nepavyko tiksliau išsiaiškinti, kur yra atminties buveinė – visose galvos smegenyse, smegenų žievėje ar kurioje nors jos dalyje. Vokiečių psichologas E. Šeferis spėja, kad biologiniame informacijos fiksavime gal dalyvauja ir visos žmogaus organizmo ląste¬lės, nes tik smegenyse tiek daug informacijos negalėtų sutilpti.

Atminties rūšys

Aiškinantis atminties esmę, jau buvo išskirtos trumpalaikės ir ilgalai¬kės atminties rūšys. Atmintis dar klasifikuojama pagal turinio, jutimo organų, kuriais gauna informaciją, ir kitus požymius. Pagal turinį, kuriuo operuoja atmintis, yra skiriamos vaizdinės, motorinės, žodinės – loginės ir emocinės atminties rūšys.

Vaizdinė atmintis, kaip sako ir pats jos pavadinimas, operuoja iš tikrovės gauta ar susikurta vaizdine medžiaga – vaizdiniais. Vaizdinys yra vaizdas objekto, kuris šiuo metu nesuvokiamas. Žmogaus atmintyje daugybė regėjimo (tėviškės landšafto, laisvės paminklo ir t. t.), girdėjimo (žinomos melodijos, miško ošimo ir t.t.), uodimo (vyšnių sodo, šviežio pieno ir t.t.) ir kitų vaizdinių. Vaizdiniai yra panašūs į suvokimų metu gaunamus objektų vaizdus. Jie skiriasi nuo suvokimų tuo, kad yra ne tokie ryškūs (kartais neperduoda spalvų ir kt.), fragmentiški ir nepastovūs. Vaizdiniai skirstomi į rūšis pagal jutimo organus. Be to, skiriami individualūs ir bendri vaizdiniai. Individualiais laikomi tam tikro vieno objekto vaizdiniai. Bendri vaizdiniai fiksuoja didesnės ar mažesnės objektų grupės bendras ypatybes (raitelio, namo, medžio… vaizdiniai).

Motorinė (judėjimo) atmintis yra judesių ir jų sistemų įsiminimas, išlaikymas ir atgaminimas. Ji dalyvauja formuojantis įvairiems judėjimo mokėjimams ir įgūdžiams (vaikščiojimo, rašymo, grojimo muzikos instrumentais, šokių…). Be judėjimo atminties mes kiekvieną kartą turėtume iš naujo mokytis vairuoti automobilį ar dviratį ir kitų darbo operacijų. Turėdami geresnę motorinę atmintį, žmonės yra fiziškai vikresni, greičiau išmoksta sportinių žaidimų ir kitos judėjimo veiklos.

Žodinė-loginė atmintis pasireiškia žodžių, sąvokų, teiginių ir jų grupių įsiminimu, išlaikymu ir atgaminimu. Būdinga šios atminties savybė yra tai, kad įvairios mintys gali būti atgamintos ta pačia žodine forma, kokia jos buvo įsimintos, tačiau gali būti išreikštos ir kita žodine forma (pvz., įsiminus kokią nors informaciją lietuvių kalba, galima ją atgaminti kita žinoma kalba).

Emocinė atmintis išlaiko patirtus jausmus ir emocines būsenas. Dėl to tam tikromis sąlygomis žmogus vėl džiaugiasi, prisimindamas laimingus įvykius, rausta prisiminęs nevykusį poelgį, sukanda dantis prisiminęs pyktį ir… Emocinė atmintis siejasi su žmogaus dorovine kultūra, dalyvauja formuojantis įgūdžiams ir įpročiams, išlaikant stabilius santykius su artimais žmonėmis.

Pagal valios
lygius atmintis skirstoma į valingos ir nevalingos atminties rūšis.

Nevalinga atmintis pasireiškia tuo, kad žmogus ką nors įsimena ar atgamina nesistengdamas, o kai kada net nenorėdamas. Taip įsimenami kokie nors ryškūs, asmenybei reikšmingi įspūdžiai. Nevalingai atminčiai padeda stiprios emocijos (džiaugsmas, baimė, pasibjaurėjimas ir kt.). Turi reikšmės ir interesai įsimenamiems objektams ir su jais atliekama veikla (pvz., eksperimentuojant geriau buvo įsiminti tie skaičiai, kurie įėjo į Pačių tiriamųjų sugalvotus uždavinius). Nevalingas įsiminimas ir atgaminimas yra ankstyvesnė atminties forma asmenybės tapsme. Nevalingai sukaupiama nemaža gyvenimiška patirtis be jokių varginančių pastangų ne tik vaikystėje, bet ir visą asmenybės egzistavimo metą. Tačiau pagrindinį vaidmenį žmogaus psichikoje turi valinga atmintis. Ji pasireiškia tada, kai žmogus sąmoningai užsibrėžia tikslą ką nors įsiminti ar atgaminti ir tai daryti labai stengiasi. Būdingas valingos atminties požymis yra tam tikrų motyvų, kurie skatina įsiminimą ir atgaminimą, dalyvavimas. Čia apžvelgtos atminties rūšys nėra atsiskyrusios viena nuo kitos. Pvz., vaizdinė atmintis gali būti valinga ir nevalinga, judesių įsiminimas ir atgaminimas gali sietis su žodinėmis instrukcijomis, įsimintais stebėtų judesių vaizdiniais ir pan.

Pagrindiniai atminties procesai

Pagrindiniai atminties procesai yra įsiminimas, laikymas atmintyje, atsiminimas ir užmiršimas.

Įsiminimas priklausomai nuo tikslo ir pastangų dalyvavimo gali būti valingas ir nevalingas. Jų pagrindiniai skirtumai buvo aptarti kalbant apie atminties rūšis. Čia kiek plačiau paliesime valingo įsiminimo, arba mokymosi, psichologines ypatybes.

Mokymasis yra skirstomas į mechaninį ir prasminį.

 Mechaninis mokymasis vyksta tada, kai medžiaga nesuprantama arba įsimenantysis nenori jos suprasti. Mechaniškai mokantis yra kartojama tol, kol susidaro gretimumo asociacijos (telefono numeris, lotyniškas vaistų pavadinimas ir kt.). Mechaninis įsiminimas yra neekonomiškas, nes reikalauja daugiau pastangų ir laiko. Dėl to kartais ir neprasmingoje medžiagoje ieškoma prasminės atramos.

 Prasminis įsiminimas vyksta tada, kai įsimenama medžiaga yra suprasta, kai ji susiejama su atmintyje turimu patyrimu. Psichologijoje yra nustatyta daug sąlygų, kurios padeda sėkmingai įsiminti (mokytis).

Pirmoji sėkmingo mokymosi sąlyga yra palanki motyvacija. Yra žinoma, kad vieni mokymosi motyvai kyla iš asmenybės poreikių (poreikis įgyti žinių, susidaryti profesijos mokėjimus, neatsilikti nuo bendraamžių ir kt.), kiti dėl išorinės prievartos (bausmių baimės, tėvų raginimu). Greičiau ir tvirčiau įsimenama esant asmenybinei motyvacijai. Juo labiau žmogus nori ko nors išmokti, juo jam lengviau sekasi tai padaryti. Yra eksperimentinių tyrimų, kurie rodo, kad ir išlaikymo trukmė priklauso nuo išankstinių nuostatų: ilgiau išlaikoma ta medžiaga, kuri buvo galinga ilgesniam laikui (ir priešingai).

Šiuo metu Jūs matote 52% šio straipsnio.
Matomi 2026 žodžiai iš 3868 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.