Atmintis4
5 (100%) 1 vote

Atmintis4

ATMINTIS

Atmintis

Atmintis yra individo gebėjimas įsiminti, sisteminti, išlaikyti tai, kas patirta ir prireikus vėl grąžinti šią informaciją į sąmonę, ja remtis mąstant ir elgiantis. Pagrindiniai atminties procesai (lygiai) yra: įsiminimas, saugojimas atmintyje ir atsiminimas. Kai kurie autoriai prideda dar ir užmiršimą.

Įsiminimo metu patyrimo medžiaga yra transformuojama į tokią formą, kurioje galėtų būti saugoma atmintyje ir jau transformuota padedama į atmintį. Įsiminimas gali būti valingas, kai asmuo stengiasi įsiminti pasitelkęs mąstymą, dėmesį, valios pastangas, ir nevalingą, kai neturime tikslo įsiminti kažkokią medžiagą, tačiau ji vis tiek užfiksuojama mūsų atmintyje (Pvz.: kvapai, draugo apranga).

Saugojimas – tai suvoktos informacijos ilgai trunkantis laikymas.

Atsiminimas – atmintyje saugomos informacijos paieška ir atgaminimas. Prireikus, o kartais ir spontaniškai mes paimame medžiagą iš mūsų atminties saugyklos, ji vėl patenka į mūsų sąmonės lauką.

Užmiršimas – tai negalėjimas atsiminti to, kas buvo išmokta ar įsiminta. Dažnai užmirštama tik konkreti informacijos dalis, bet informacijos turinys, kuris yra reikšmingas žmogui, gali išlikti ir būti įtrauktas į žmogaus patirtį. Pvz.: Po pokalbio su žmogumi greičiausiai atsiminsite pokalbio turinį, bet neatsiminsite, kaip žmogus buvo apsirengęs.

Atmintis skirstoma į tris komponentes (trikomponentė atminties teorija):

• Jutiminė (sensorinė) atmintis

• Trumpalaikė (darbinė) atmintis

• Ilgalaikė atmintis

Jutiminė atmintis lemia pirminį jutimais gaunamos informacijos užrašymą atminties sistemoje. Dirgiklis, t.y. informacija iš aplinkos, trumpai yra laikoma sensorinėje (jutiminėje) saugykloje (apie sekundę). Jutiminės atminties funkcija – išlaikyti informaciją tokį laiko tarpą, kurio pakaktų, kad aukštesnieji smegenų centrai “nuspręstų”, ar šis stimulas vertas dėmesio, ar ne. Jutiminės atminties galimybės yra neribotos, čia gali būti užfiksuotas kiekvienas pojūtis. Tai, kas vyksta toliau, priklauso nuo dėmesio. Jei į ateinančia naują informaciją mes nekreipiame dėmesio, ji užmirštama, jei mes dėmesį atkreipiame, iš jutiminės atminties informacija patenka į trumpalaikę atmintį.

George Sperling (1960) atliko eksperimentą, kurio metu tiriamiesiems rodydavo tris eilutes, kurių kiekvienoje buvo po tris raides. Raidės buvo rodomos tik 1/20 sekundės dalį. Kai šios devynios raidės išnykdavo iš ekrano, tiriamieji galėdavo atsiminti tik maždaug pusę jų. Tačiau kai po raidžių parodymo iš karto pasigirsdavo aukštas vidutinis arba žemas garsas, kuris pranešdavo, kurią eilutę reikia prisiminti, tiriamieji retai kada suklysdavo arba negalėdavo atgaminti visų raidžių. Remdamasis šiuo eksperimentu Sperling įrodė, kad labai trumpą laiką yra prisimenamos viso devynios raidės. Taigi mūsų akys akimirkai fiksuoja labai tikslią informaciją, tačiau ji išlieka labai trumpai – iki 1s. Jos apimtis – 9-10 objektų. Tokia regimoji atmintis vadinama atvaizdžio atmintimi. Garsinis vaizdas, vadinamas atgarsio atmintimi, taip pat išlieka labai trumpai (apie 2 sekundes), tačiau nyksta šiek tiek lėčiau. Paskutiniai ištarti žodžiai išlieka 3-4 sekundes. Apimtis – 5 objektai.

Trumpalaikė atmintis. Iš jutiminės atminties informacija patenka į trumpalaikę atmintį, tačiau dėl dėmesio ją pasiekia tik dalis informacijos. Trumpalaikė atmintis yra informacijos laikymas sąmonės lauke. Ši atmintis nuo jutiminės skiriasi ilgesniu informacijos išlaikymu (20-30 s be pakartojimų). Tačiau trumpalaikės atminties galimybės ribotos – 7±2 informacijos vienetai. Jei darbinėje atmintyje esanti informacija kartojama, ji išlieka dėmesio lauke, jei informacija koduojama, ji gali būti perduota į ilgalaikę atmintį. Į trumpalaikę atmintį gali patekti informacija tiek iš jutiminės, tiek iš ilgalaikės atmintis. Ilgalaikė atmintis grąžina informaciją į trumpalaikę, kai mums ji reikalinga atlikti mąstymo operacijoms, o vėliau informacija vėl talpinama į ilgalaikę atmintį, tik jau naujame kontekste. Trumpalaikėje atmintyje dominuoja garsinis kodavimas, t.y. daugiausiai informacijos saugoma kaip garsų rinkinys, tačiau dalis informacijos įsimenama kaip vaizdas arba pagal prasmę. Informacija trumpalaikėje atmintyje saugoma ne išskaidyta į mažiausius vienetus, o prasminiu pagrindu organizuota į didesnius.

Ilgalaikė atmintis. Ilgalaikės atminties talpa yra beribė, čia sukaupta informacija gali būti saugoma ilgą laiką. Ilgalaikėje atmintyje informacija saugoma sąmoningoje (kai atsimenamas informacijos vienetas pasirodo sąmonės lauke) ir nesąmoningoje (kai kažkas atsimenama, tačiau žmogus sąmoningai nesuvokia, kad jis kažką atsiminė). Sąmoninga atmintis skirstoma į 2 tipus. Epizodinėje atmintyje mes saugome įvykių, kurie susiję su mūsų gyvenimu, biografija, atsiminimus. Semantinėje atmintyje saugome bendrąsias, abstrakčias teorines žinias. Nesąmoninga atmintis skirstoma į tris rūšis. Veiksminėje (procedūrinėje, įgūdžių) atmintyje saugoma informacija apie mūsų įpročius, įgūdžių formavimąsi. Paruošiančioji atmintis padeda greičiau įsiminti jau matytą objektą. Nepaisant to, kad žmogus sąmoningai neatsimena, kad tą objektą jau kažkada matė, jis tokį objektą įsimena greičiau
nei žmogus, kuris niekada to objekto nematė. Taip pat nesąmoningas yra ir sąlygotų ryšių (klasikinio ar veiksmo sąlygojimo būdu) atsiminimas. Žmogus ryšius atsimena, tačiau sąmonėje toks atsiminimas nepasirodo.

Manoma, jog informacija ilgalaikėje atmintyje saugoma ne atskirais vienetais, o ryšių pagrindu. Mes siejame įsimenamus dalykus su jau atmintyje turimais vaizdais, taip sudarydami informacijos vienetų (asociacijų) tinklą. Kuo didesnė mūsų patirtis, tuo, tuo lengviau galime susieti informaciją su jau turima ir taip ją sutvarkyti, taigi tuo lengviau galime mokytis ir prisiminti.

Biologiniai ilgalaikės atminties pagrindai. Ilgą laiką buvo manoma, kad smegenų dirginimas operuojant įrodo, kad mūsų praeitis glūdi viduje, tereikia ją kažkaip atgaivinti. Kelis dešimtmečius buvo ieškoma fiziologinių atminties įrodymų. Lashley (1950) bandė atrasti atminties ryšius su smegenų žievės sritimis. Jis išmokydavo žiurkes bėgti labirintu, o vėliau pašalindavo tam tikrą smegenų žievės dalį. Bet kad ir kokią žievės dalį jis pašalindavo, žiurkės dalinai atsimindavo, kaip išeiti iš labirinto. Dėl to Lashley padarė išvadą, kad atsiminimai nėra priklausomi nuo konkrečių žievės vietų.

Gerard (1953) iškėlė mintį, kad gal atmintis priklausoma nuo bendro smegenų elektrinio aktyvumo. Jis taip pat išdresiravo žiurkėnus, o paskui pažemino jų kūno temperatūrą tiek, kad kažkuriam laikui jų smegenų aktyvumas buvo nutrūkęs. Tačiau kai žiurkėnai buvo atgaivinti, jie atsiminė, kur reikia sukti, kad rastų maisto. Taigi, laikinai nutrūkus elektriniams procesams, ilgalaikė atmintis išlieka.

Manoma, kad neuronų pokyčiai lemiantys ilgalaikę atmintį vyksta neuronų sinapsėse. Patirtis keičia smegenų neuronų tinklus. Susidarę ar sustiprėję neuronų ryšiai yra atsakas į padidėjusį tam tikrų nervinių takų aktyvumą. Tyrimais įrodyta, kad perkirtus per gyvūnų smegenėles einančius sąlyginių refleksų takus, išmoktas atsakas išnyksta. Tiriant sraiges pastebėta, kad išmokytų sraigių tam tikrose sinapsėse išsiskiria daugiau neuromediatoriaus seratonino ir šios sinapsės veiksmingiau perduoda signalus. Jei vaistais neuromediatorių poveikis sustabdomas, suardomas informacijos išlaikymas. Panašiai sutrinka atmintis sergant Alzheimerio liga, nes sunyksta smegenų audinys, išskiriantis svarbų neuromediatorių.

Šiuo metu Jūs matote 32% šio straipsnio.
Matomi 1141 žodžiai iš 3511 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.