Atmintis5
5 (100%) 1 vote

Atmintis5



Įsivaizduokite savo gyvenimą be atminties. Nesimėgautumėte buvusiomis džiaugsmingomis akimirkomis, nesijaustumėte kalti ir nesikamuotumėte dėl skausmingų atsiminimų. Kiekvienas mirksnis būtų naujas gaivus potyris. Tačiau nepažintumėte nė vieno žmogaus, bet koks darbas – rengtis, virti, kepti – būtų naujas, kiekviena kalba svetima.

Tikriausiai sunku aptikti sritį, kurioje nebūtų vartojama atminties sąvoka: psichologai kalba apie žmogiškąją atmintį, medikai – apie genetinę, istorikai – istorinę, tiksliųjų mokslų atstovai – kompiuterių ir kitų intelekto mašinų, sociologai – apie tautos. Ir nenuostabu, nes kuk ir asmeniniame gyvenime atmintis ne paskutinėje vietoje.

Sakoma, jog atmintis – tai individo sugebėjimas įsiminti, sisteminti ir išlaikyti tai, kas patirta, ir prireikus vėl sugrąžinti tą informaciją į sąmonę, ja remtis mąstant ir elgiantis.Atmintis ir vaizduotė sieja mūsų praeitį su dabartimi ir ateitimi, padeda pažinimui, o drauge ir kiekvieno mūsų tobulėjimui pasirinktoje srityje. Svarbiausi atminties procesai – įsiminimas, laikymas atmintyje ir įsiminimas. Be to, negalima nepaminėti ir užmiršimo. Atmetus atvejus, sukeliančius nemalonias situacijas, užmiršimui turėtume būti dėkingi, kad neperkaista mūsų psichika nuo informacijos pertekliaus. Užmiršdami atsiejame reikšmingus dalykus nuo mažiau reikšmingų, galime sisteminti informaciją.

Apmaudu, kad mūsų technizuotame amžiuje atmintis laikoma savaime suprantama vertybe. Įprasta manyti, kad ja pasižymi beveik kiekvienas normalus ir sveikas žmogus. Net ir dauguma specialistų užmiršta, jog atmintį galima ir būtina lavinti. O juk žmonijos istorijos didžioji dalis susiformavo ir išliko be dabartinių technologijų ir net be rašytinių šaltinių pagalbos. Ankstyvosiose bendruomenėse visos žinios buvo kaupiamos atmintyje, persakomos žodžiu, o jei taip neįvykdavo – jos paprasčiausiai būdavo užmirštamos.

Atmintis yra proto sukauptų žinių saugykla. Pasak Cicerono, atmintis yra “ visų dalykų saugykla ir sergėtoja “.Psichologui atmintis – bet koks ženklas, kad tai, kas buvo išmokta, išliko.

ATMINTIES REIŠKINYS

Pagalvokite apie savo gebėjimą prisiminti begalę balsų, garsų, dainų; skonių, kvapų, paviršių; veidų, vietų, įvykių. Pagalvokite kaip aiškiai ir gyvai prisimenate nepaprastus ir itin sujaudinusius praeities dalykus – gal būt tai buvo automobilio avarija, jūsų pirmasis romantiškas pasibučiavimas, jūsų, atvykėlio, savijauta pirmą dieną kitoje šalyje, arba kur buvote, kai išgirdote kokią baisią žinią.

Kai kurie psichologai šį labai aiškų, svarbių ir netikėtų įvykių prisiminimą pavadino blykstės atmintimi, nes atrodo, lyg smegenys įsakytu: “ nufotografuok tai! “

Kaip galima tokia atmintis ? Kodėl mes galime prisiminti dakykus, apie kuriuos metų metais nesame galvoję, o pamirštame prieš minutę matyto žmogaus vardą ? Kaip mūsų atmintyje saugomi atsiminimai ?

Atmintis – informacijos apdorojimas

Vienas iš tinkamų žmogaus atminties modelių yra panašus į kompiuterio informacijos apdorojimo sistemą. Norint atsiminti bet kokį įvykį, reikia, kad mūsų smegenis pasiektu informacija, kuri būtu išlaikoma, o vėliau vėl atgaivinama. Šios trys pakopos – užkodavimas, laikymas ir atkūrimas – būdingos ne tik žmogaus atminčiai, bet ir kitoms informacijos apdorojimo sistemoms.

Mes ilgalaikėje atmintyje laikome daugybe informacijos. Iš savo atminties saugyklos galime sugražinti informaciją į ribotų galimybių trumpalaikę atmintį. Dalis šios trumpalaikės “veikiančios” atminties yra parodyta psichikos ekrane, kurį vadiname sąmone.Mūsų trumpalaikė atmintis paprastai laiko tik apie septynis (dviem daugiau ar mažiau) informacijos vienetus. Iš tikrųjų žmogaus trumpalaikės atminties apimtis – tas informacijos kiekis, kurį iš kart teisingai prisimena 50% kartų, – yra nevienoda. Atsitiktinių skaičių prisimenama šiek tiek daugiau negu atsitiktinių raidžių, kurios kartais panašiai skamba. Girdimoji informacija prisimenama geriau negu regimoji. Suaugusiųjų atminties apimtis yra didesnė negu vaikų. Vis dėlto taisyklė yra tokia: vienu metu galime apdoroti tik labai nedidelį kiekį informacijos.

Apšviesdami ryškiu dėmesio spinduliu tam tikrus dirgiklius ir potyrius, kuriuos gauname iš ilgalaikės atminties, jie perkeliami į trumpalaikę atmintį (1 pav.).

Jutiminė atmintis –tai pirminis juntamosios informacijos užrašymas atminties sistemoje.

Mes turime labai trumpą fotografinę atmintį, kuri vadinama atvaizdžio atmintimi. Akimirkai akys registruoja tikslią reginio pateiktį ir mes galime stulbinančiai tiksliai prisiminti bet kurią to reginio dalį. Tačiau tai trunka tik kelias dešimtąsias sekundės dalis.

KAIP KODUOJAMA INFORMACIJA

Koduojama daugiau ar mažiau automatiškai, sąmoningą dėmesį sutelkiant į pastangų reikalaujantį informacijos apdorojimą. Taigi atsimenant kelią, kuriuo vakar buvo eita, vyksta automatinis (nevalingas) informacijos apdorojimas, o įvairių sąvokų mokymasis reikalauja pastangų (valingo apdorojimo).

Nevalingas (automatinis)

informacijos apdorojimas


Milžinišką informaciją apie erdvę, laiką ir dažnį koduojame be didesnių pastangų. Norėdami prisiminti kur, palikot paltą, galite atkurti iš eilės visus dienos įvykius. Jūs galite prisiminti jau trečią kartą šiandien pas ką nors užeiną. Tokius ir panašius dalykus atsimename beveik automatiškai.

Kai kurie informacijos apdorojimo būdai, pavyzdžiui, žodžių reikšmės kodavimas, nėra iš pat pradžių automatiški, pirmiausia reikia juos išmokti. Paskui imama koduoti automatiškai.

Kadangi koduojame automatiškai – negalime panorėję užkoduoti arba neužkoduoti.

Valingas informacijos apdorojimas

Kai kuriai informacijai koduoti ir išlaikyti reikia pastangų ir dėmesio. Kol jūsų pirštai nuo telefonų knygos keliauja iki telefono aparato, telefono numerį – jei norite, kad jis nedingtų iš atminties – jums teks pasistengti išlaikyti sąmonėje. Lloydas Petersonas ir Margaret Peterson, norėdami nustatyti, kaip greit pamirštama, prašydavo žmonių įsiminti tris priebalses, pavyzdžiui CHJ. Kad tiriamieji negalėtu raidžių kartoti, jų buvo prašoma tuoj pat pradėti balsu atbulai skaičiuoti nuo tam tikro skaičiaus atimant po tris vienetus. Po 3 sekundžių tik pusė žmonių atgamindavo raides, o po 12 sekundžių – labai mažai kas.

Kartojimo, arba sąmoningo mokymosi mintinai, svarbą prieš daugelį metų atskleidė vokiečių filosofas Hermanas Ebbinghausas, vienas pirmųjų ėmęs tyrinėti (žodinę) atmintį. Jis mokėsi neprasmingų skiemenų sąrašus ir matavo, kiek jis išlaiko atmintyje, mokydamasis kiekvieną sąrašą iš naujo vėliau. Išaiškėjo paprastas pradžios dėsnis: prisiminimo kiekis priklauso nuo mokymuisi skirto laiko. Papildomai kartojant net jau išmoktą medžiagą, atmintyje išlieka daugiau.

Eksperimentai patvirtino šį dėsnį. Nustatyta, kad universiteto dėstytojai greitai pamiršta pavardes ir veidus savo buvusių studentų, kuriuos jie mato tik vieną semestrą. Tačiau studentai, kurie matydavosi ketverius metus, net po ketvirčio amžiaus galėjo prisiminti vieni kitų vardus ir atpažinti veidus nuotraukose.

Kad kartoti naudinga dar geriau atskleidžia kitas reiškinys. Eksperimentuotojai rodydavo žmonėms sąrašą, kuriame būdavo kas nors (žodžiai, pavadinimai, datos) surašyta, ir prašydavo tuoj pat juos bet kokia tvarka prisiminti. Žmonėms stengiantis prisiminti sąrašą, dažnai išryškėdavo vietos eilėje įtaka: paprastai pirmieji ir paskutinieji sąrašo dėmenys prisimenami geriau negu paskutinieji (2 pav.). Matyt, paskutinieji dėmenys prisimenami ypač gerai dėl to, kad dar tebėra veikiančioje atmintyje. Tačiau vėliau geriausiai prisimenama tai, kas yra sąrašo pradžoije.

Ne visa informacija vienodai gerai užkoduojama kartojant. Kartais vien tik kartoti informaciją, pavyzdžiui, ketinamo surinkti telefono numerio, nepakanka, kad ji būtų išlaikyta vėlesniam prisiminimui. Tad kaip tada koduojama informacija ilgesniam laikymui ? Juntamąją įvestį apdorojame panašiai kaip rūšiuodami dienos paštą: vienus laiškus išmetame, kitus atplėšiame, skaitome, pasiliekame. Informaciją apdorojame trimis būdais – užkoduodami prasmę, įsivaizduodami, mintyse sutvarkydami. Eksperimentai patvirtina teigiamą suskirstymo poveikį: suskirstytas mokymasis veiksmingesnis, nes tuomet informacija geriau ir ilgiau išlieka nei viską ištisai iškalus.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1252 žodžiai iš 3996 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.