Atmosferos taršos poveikis aplinkai ir žmogui
5 (100%) 1 vote

Atmosferos taršos poveikis aplinkai ir žmogui

TURINYS

ĮVADAS…………………………………………………………………………………………………………………………3

1. ORO IŠTEKLIAI BEI JŲ REIKŠMĖ GAMTAI IR ŽMOGUI…………………………………………..4

2. ORO TARŠA……………………………………………………………………………………………………………….5

3. ORO TARŠOS TYRIMAI……………………………………………………………………………………………10

4. ATMOSFEROS TARŠOS POVEIKIS APLINKAI IR ŽMOGUI……………………………………..12

5. ORO APSAUGA IR MONITORINGAS………………………………………………………………………..16

IŠVADOS IR PASIŪLYMAI……………………………………………………………………………………………17

LITERATŪRA IR ŠALTINIAI…………………………………………………………………………………………18

ĮVADAS

Oras yra esminis aplinkos komponentas gyvybei palaikyti, kurio kiekvieną dieną per plaučius prafiltruojama apie 12m3. Žmogus be oro gali išgyventi tik keletą minučių, nes ore esantis deguonis yra būtinas organizmo medžiagų apykaitai palaikyti. Nuolat kvėpuojant užterštu oru organizme pamažu kaupiasi kenksmingos medžiagos, todėl esant nedidelėms teršalų koncentracijoms, oro taršos poveikis organizmui pasireiškia tik po tam tikro laiko. Atmosferos užterštumas yra viena iš plaučių ligų, piktybinių navikų, alergijos ir kt.lėtinių ligų priežasčių.

Darbo tikslai:

1. Susipažinti su oro ištekliais bei jų reikšme gamtai ir žmogui.

2. Susipažinti su oro taršos veiksniais.

3. Susipažinti su oro taršos tyrimo specifika.

Darbo uždaviniai:

1. Išanalizuoti atmosferos taršos poveikį aplinkai ir žmogaus sveikatai.

2. Pateikti išvadas ir pasiūlymus kovojant su atmosferos tarša.

1. ORO IŠTEKLIAI BEI JŲ REIKŠMĖ GAMTAI IR ŽMOGUI

Viena svarbiausių gyvybės atsiradimo ir vystymosi Žemėje prielaidų — ją supantis dujų sluoksnis. Kasdieninėje kalboje labai dažnai jį vadiname paprastai ir suprantamai — atmosfera, oras. Nėra visiškai aišku, kaip susidarė oras. Viena hipotezė teigia, kad azotas – pagrindinė oro sudėtinė dalis – susidarė ir paplito atmosferoje Žemės formavimosi laikotarpiu, vykstant cheminiams procesams dujose, išsiskyrusiose iš Žemės plutos. Taip pat manoma, kad deguonis susidarė pirminėje atmosferoje, kuri susiformavo iš atvėsusios Žemės branduolio dujų.

Deguonis buvo gyvybiškai svarbus pirmiesiems eukariotams. Deguonies gausėjimas atmosferoje padėjo išsivystyti aukštesnėms gyvybės formoms, kurioms deguonis buvo būtina egzistavimo sąlyga – kvėpuodami deguonimi skaidome maisto produktus ir taip apsirūpiname energija.

Oras – tai didelis ir sunkus dujų kiekis, sveriantis 5,15*l015 tonų. Tiesa, palyginus šią didžiulę masę su Žemės mase, ji tesudaro tik 0,000001 pastarosios svorio dalį. Žemutinio atmosferos sluoksnio, kuriame sukaupta apie 80% oro masės, storis svyruoja nuo 8 km iki 17 km. Vienoje knygoje buvo pateiktas toks vaizdingas Žemės ir jos atmosferos palyginimas: Žemė prilyginta apelsinui, o atmosferos sluoksnis — rūkomajam popieriui, į kurį įvyniotas šis oranžinis vaisius.

Žemutinį atmosferos sluoksnį, kuriame sukaupta pagrindinė oro masė, priimta vadinti troposfera, aukštesnysis sluoksnis, kurio storis siekia iki 55 km — tai stratosfera. Nors ji ir kur kas didesnė, tačiau oras čia retesnis ir bendras jo kiekis tesudaro kiek daugiau nei penktadalį Žemės atmosferoje esančio oro. Štai po tokiu oro sluoksniu ir vyksta visi svarbūs mūsų Žemės procesai. Šis sluoksnis sulaiko daugiau nei pusę Saulės energijos, pasiekusios atmosferą. Atmosfera visiškai sugeria gama spindulius, kurie žudomai veiktų gyvybę mūsų planetoje. Tarp atmosferos ir Žemės paviršiaus vyksta labai svarbi visai gyvybinei veiklai šilumos, dujų ir vandens apykaita.

Tiek oro, tiek atskirų jo komponentų, ypač deguonies, reikšmė gyvajai gamtai ir žmogui sunkiai nusakoma – gyvybė Žemėje yra prisitaikiusi prie oro ir be jo paprasčiausiai negalėtų egzistuoti. Oru kvėpuoja ir gyvūnai ir augalai. Be oro žmogus gali išbūti apie 5 minutes, o be maisto – apie mėnesį. Per dieną vidutiniškai įkvepiame apie 9 kg oro, arba kelis kartus daugiau nei išgeriame vandens ir suvalgome maisto.

Oro deguonis naudojamas daugelyje technologinių procesų. Be jo neįsivaizduojamas metalurgijos, chemijos, šiluminės energetikos ir net transporto vystymasis (paskaičiuota, kad vienas automobilis per metus sunaudoja vidutiniškai apie 5 t deguonies).

Oras vartojamas šilumos, garso, elektros izoliacijai, taip pat pneumatiniuose įrenginiuose, rūdoms atskirti nuo bergždo, maisto pramonėje ir netgi moksliniams tyrimams.

Oro ištekliai pasižymi puikia savybe – nepaisant intensyvaus naudojimo, jų nemažėja. Tačiau dėl taršos blogėja jų kokybė.

2. ORO TARŠA

Aplinkos teršimu laikomi cheminiai, fiziniai ir biologiniai aplinkos pokyčiai, kurie neigiamai veikia žmogų ir kitus gyvus organizmus bei fizinius aplinkos komponentus. Paprastai sakant, aplinkos teršimas yra buitinių ir gamybinių atliekų patekimas į aplinką. Pasaulio sveikatos
organizacija (PSO) oro teršimą apibrėžia taip: „Oras teršiamas tuomet, kai viena ar kelios orą teršiančios medžiagos atvirame ore yra tokį laiką, kad pradeda kenkti žmonėms, gyvūnams, augalams ar nuosavybei, skatina nuostolius arba pernelyg žaloja sveikatą ir nuosavybę“.

Svarbu suvokti tai, kad dėl taršos ne tik blogėja oras, bet ir užteršiamas dirvožemis, vanduo, žalojama gyvoji gamta, t.y. blogėja visų aplinkos išteklių kokybė.

Oro teršalai gali būti natūralūs ir antropogeniniai. Natūraliems oro teršalams priskiriamos alergiją sukeliančios žiedadulkės, spygliuočių medžių terpenai ir ugnikalnių išmetamos dulkės bei dujos, dėl žaibų kylantys miškų gaisrai, puvimo procesai ir kt. Antropogeniniai teršalai dažniausiai yra susiję su miestų plėtra, pramonės, transporto ir žemės ūkio vystymu.

Pagrindinę antropogeninių teršalų dalį sudaro sieros, azoto ir anglies oksidai, kietosios dalelės (cementas, asbestas, metalai ir kt.) amoniakas, įvairūs angliavandeniliai ir kiti lakūs organiniai junginiai.

Pastaruoju metu pasaulis labai supramonėjo. Dabar į orą išleidžiama daugybė cheminių medžiagų ir kitų teršalų. Žmonės keičia Žemės atmosferą, taigi ir klimatą.

Orą daugiausia teršia žmogus. Miestų ir pramonės rajonų užterštame ore kur kas daugiau retesnių dujų, kurių švariame ore esama tik pėdsakų arba visai nėra. Kai priemaišų daug, atmosfera darosi drumsta, patamsėja, blogiau permatoma. Užterštu oru nemalonu kvėpuoti, neretai jis būna netgi kenksmingas bet kokiai gyvybei. Žmogaus sveikatai kenkia užteršta aplinka; yra ir netiesioginė žala – mažėja augalų derlingumas, genda įvairūs daiktai.

Atmosferos tarša pagal jos mastą skirstoma į visuotinę ir vietinę. Visuotinė tarša pasireiškia nežymiais visos atmosferos sudėties pokyčiais, kurie gali sukelti pasaulinio masto reiškinius. Pavyzdžiui, kuo daugiau anglies dioksido (CO2), tuo labiau trikdomas Žemės šiluminis balansas – šyla klimatas, o sumažėjus ozono kiekiui, biosfera gali net žūti, nes jis sugeria pražūtingus gyvajam pasauliui ultravioletinius Saulės spindulius.

Labiausiai orą teršiančios gamybos šakos:

1.energijos gamyba;

2.kitos pramonės šakos ir jų atliekos;

3.kelių transportas;

4.namų ūkis;

5.žemės ūkis.

Svarbiausias oro teršimo šaltinis – iškastinio kuro degimas. Akmens anglys, kūrenamos namų židiniuose, pramonės įmonių ir garvežių pakurose, gulė suodžių sluoksniu ant Europos ir Šiaurės Amerikos miestų XVIII a., XIX a., ir XX a. pradžioje, o dabar miestų orą daugiausia teršia naftos produktų, ypač benzino ir dyzelinio kuro, dūmai.

Per pastaruosius 30 metų automobilių Europoje padaugėjo 5 kartus, ir mes gaminame, perkame išmetame daug daugiau, negu praeityje. Tam, kad pagaminti visus šiuos daiktus, mums reikia vis daugiau fabrikų, o tam, kad juos pristatyti iki parduotuvių – vis daugiau sunkvežimių, traukinių, lėktuvų.

Šitiems fabrikams ir automobiliams reikia vis daugiau energijos. Daugiausia energijos, reikalingos gamykloms, mūsų butų apšildymui ir automobilių bei lėktuvų judėjimui, mes pagaminame degindami naftą, anglį ar gamtines dujas.

Visa tai, kas susidarė per milijonus metų, mes sunaudosime per keletą žmonijos kartų. Jei mes naudosime kurą tokiais tempais, kaip ir dabar, tai nafta pasibaigs per 40, gamtinės dujos per 60, o anglis per 400 metų. Vien tik 1991 metais Europoje sudeginta 1065 milijonai tonų anglies, 1118 milijonų tonų naftos ir 768 milijonai tonų gamtinių dujų. Tai reiškia, kad 20 milijonų tonų sieros pateko į atmosferą. Siera, patekusi į atmosferą, reaguoja su oro deguonimi, susidarant dujoms – sieros dioksidui.

Sudeginus fabrike vieną kilogramą gamtinių dujų, išleidžiama apie 13 gramų azoto oksidų. 1991 metais Europoje išleista į atmosferą 23 milijonai tonų oksidų. Deginant naftą, anglį ir gamtines dujas, susidaro dar vienos dujos, kurios yra išmetamos per kaminus į orą – anglies dvideginis. Deginant naftą, anglį ir gamtines dujas kiekvienais metais pasaulyje yra išleidžiama 6 milijardai tonų anglies dvideginio. Dėl padidėjusio jo kiekio atsiranda vadinamais „šiltnamio efektas“. Tai reiškia, kad CO2 sluoksnis suformuoja lyg ir šiltnamio stogą virš žemės, tuo sukeldamas temperatūros padidėjimą.

Anglies dioksidas leidžia Saulės spinduliams ir šilumai pasiekti Žemės paviršių, bet trukdo šilumai nuo Žemės paviršiaus sklisti į kosminę erdvę.

Panašiai daro ir kitos dujos: anglies, fluoro ir chloro (CFCl) junginiai, kurie naudojami aerozoliams ir šaldytuvams.

Visos šios dujos vadinamos šiltnamio dujomis, nes jos veikia panašiai kaip šiltnamio stiklas. Kaip šiltnamio atmosfera yra šiltesnė už lauko orą, lygiai taip ir Žemės paviršius bei apatiniai jos atmosferos sluoksniai pamažu darosi šiltesni.

Daug tūkstančių metų vidutinė planetos paviršiaus temperatūra buvo apie +15°C. Šiuo metu pastebimas palaipsnis vidutinės temperatūros didėjimas. Saulės spinduliai šildo atmosferą ir Žemės paviršių. 33% Žemę pasiekiančios Saulės spinduliuotės energijos debesys, sausumos paviršius, dulkės atspindi atgal į kosmosą. 67% energijos sugeria atmosfera ir Žemės paviršius, iš kur ji, patyrusi įvairių pokyčių, grįžta į kosminę erdvę. Jei visa ši energija būtų išspinduliuojama į
kosmosą, Žemės paviršiaus temperatūra siektų –18°C. Bet dalį dirvos išspinduliuotos šilumos debesys ir įvairios dujos sugrąžina į Žemę ir taip dėl natūralaus šiltnamio reiškinio palaikoma vidutinė Žemės paviršiaus temperatūra +15°C. Tačiau dėl nuolatinio CO2 kiekio didėjimo atmosferoje, taip pat dėl kitų – pėdsekinių – dujų, tokių kaip aerozolių balionėliams naudojami freonai (CCl2F2; CCl3F), metano (CH4) ir azoto suboksido (N2O), kurie sugeria grįžtamąjį ilgabangį Žemės spinduliavimą, oras įšyla – atsiranda antropogeninis šiltnamio reiškinys.

Šiuo metu Jūs matote 32% šio straipsnio.
Matomi 1590 žodžiai iš 5004 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.