Atominė energetika Lietuvoje
5 (100%) 1 vote

Atominė energetika Lietuvoje

TURINYS

ĮVADAS 3

1.ATOMINĖS ENERGETIKOS RAIDA 4

PASAULYJE (TRUMPAI) 4

LIETUVOJE (IGNALINOS ATOMINĖ ELEKTRINĖ) 4

2. DABARTINĖ SITUACIJA 6

PASAULYJE 7

LIETUVOJE 8

TECHNINIS IGNALINOS ATOMINĖS ELEKTRINĖS APRAŠYMAS 8

DABARTINIAI PARAMETRAI 14

APIE IGNALINOS ATOMINĖS ELEKTRINĖS SAUGĄ 14

3. TIRIAMOJI (EKSPERIMENTINĖ) DALIS 18

IGNALINOS ATOMINĖS ELEKTRINĖS UŽDARYMO KLAUSIMAI 19

ŽMONIŲ NORAI 20

KAIP BUS UŽDAROMA IGNALINOS ATOMINĖ ELEKTRINĖ 20

PERMAINOS 21

PERMAINŲ POVEIKIS 22

4. SITUACIJOS TOBULINIMAS LIETUVOJE 23

KUO PAKEISIME IGNALINOS ATOMINĘ ELEKTRINĘ 24

IŠVADOS 25

LITERATŪRA 27

PRIEDAI 28

ĮVADAS

Pasaulyje atominė elektros energija sudaro 11 proc. pagaminamos energijos. Atominės eletrinės, naudodamos mažai kuro, pagamina milžinišką kiekį elektros energijos. Jos taip neteršia aplinkos, kaip akmens aglys. Tai yra neatnaujinamas eneregijos šaltinis.

Vienas reikšmingiausių Lietuvos ūkio objektų, atliekančių labai svarbų stabilizuojantį vaidmenį itin sunkiu mūsų ekonomikos fundamentalaus pertvarkymo laikotarpiu, yra Ignalinos atominė elektrinė. Jos stabilus veikimas leido be pertrūkių aprūpinti palyginti pigia elektros energija visus Lietuvos vartotojus ir eksportuoti nemažą kiekį energijos į gretimas valstybes.

Ignalinos AE įgalino labai sumažinti naftos ir gamtinių dujų sąnaudas elektros energijos gamybai ir kartu gerokai palengvino kitų vartotojų nepertraukiamą aprūpinimą šiais produktais netgi ekonominės blokados laikotarpiu. Visa tai paryškino labai svarbų Ignalinos AE vaidmenį. Pigi energija – vienas būtiniausių veiksnių, spartinančių modernios ekonomikos sukūrimą. Nuo to, kaip efektyviai sugebėsime ja pasinaudoti, priklausys mūsų ekonomikos atgimimo tempai, galimybės mūsų pramonės produkcijai įsitvirtinti sunkioje konkurencinėje kovoje pasaulio rinkose.

Ignalinos AE nuo pat jos eksploatavimo pradžios buvo svarbi elektros energijos tiekėja Lietuvai ir kaimyninėms respublikoms. Lietuvos energetikos sistemai ši jėgainė tapo dar svarbesnė, atkūrus šalies nepriklausomybę. 1991 m. Ignalinos AE gamino 60 proc., o 1993 metais – net 88 proc. visos šalies elektros energijos. 2002 metais Ignalinos AE tiekė daugiau kaip 75 proc. Lietuvai reikalingos energijos. Dėl grynai ekonominių motyvų šiuo metu daugiau kaip 80 proc. Lietuvoje suvartotos elektros energijos yra pagaminta atominėje elektrinėje, nes jos savikaina yra daugiau kaip perpus mažesnė, nei gaminant šiluminėse elektrinėse.

Nelabai turtinga Lietuva, turėdama branduolinę energetiką, stovi prie turtingosios Europos slenksčio. Tankiai gyvenama Vakarų Europa atominėse elektrinėse gamina maždaug 1/3 visos elektros energijos, kaimyninės Šiaurės šalys – net 44 %.

Dabartinė urano branduolinė energetika, be abejo, yra tik dalinis ir laikinas aprūpinimo energija problemų sprendimas. Tačiau daugeliui šalių šiuo laikotarpiu jis pasirodė būtinas. Nors Lietuvoje nėra ir niekada nebuvo modernesnės didelio masto gamybos negu branduolinė energetika, o jos ypatingo, visur reikalingo gaminio – elektros energijos – kokybė yra tokia pati, kaip ir visame pasaulyje, tačiau Lietuva, ir neturėdama ypatingų energijos išteklių, privalo branduolinės energetikos atsisakyti, galinčios duoti net didelį pelną. Derantis dėl narystės Europos Sąjungoje Lietuva įsipareigojo iki 2005-ųjų uždaryti pirmąjį IAE bloką, o iki 2009-ųjų – antrąjį, jei ES skirs būtiną finansavimą.

Dabartinės branduolinės energetikos pranašumai ir trūkumai gerai žinomi. Techniškai tobula branduolinė energetika būtų ekologiškai viena pačių švariausių ir saugiausių iš visų didžiųjų energetikų. Tačiau visiškai tobulų realių technologijų nebūna, bet kokia technika genda, ją reikia prižiūrėti, taisyti. Vakarų Europos ilgametis patyrimas rodo, kad dabartinė branduolinė energetika gali būti pakankamai saugi. Ignalinos AE reaktoriai, palyginus su Vakarų Europoje eksploatuojamais įvairių tipų reaktoriais, turi ne tik trūkumų, bet ir pranašumų.

Atominės energetikos ateitis – šiuo metu ypač aktualus klausimas. Referato tikslas – panagrinėti atominės energetikos dabartinę padėtį ir ateitį ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje, įskaitant ir Ignalinos AE uždarymo klausimus.

1. ATOMINĖS ENERGETIKOS RAIDA

PASAULYJE (TRUMPAI)

Elektros energetika per daugiau negu šimtametę savo istoriją keitėsi nuo nuolatinės srovės galvaninio elemento, garo mašinos sukamos dinamos, garo turbinos ir turbogeneratoriaus iki atominių elektrinių ir superaukštos įtampos tarpvalstybinių elektros perdavimo linijų. Elektros gamybos procesas darėsi vis sudėtingesnis, sunkiau valdomas, o kartu ir pavojingesnis. Tik prieš penkiasdešimt metų realiai energetikai pradėjo tarnauti branduolio energija, sukėlusi euforiją – žmonija atrado neišsenkantį energijos šaltinį. Tačiau laukė ilgas, sunkus darbo kelias, paženklintas nelaimėmis ir praradimais, bet sukūręs pagrindus neregėtai technologijų pažangai, žmonijos gerovės kilimui.

Pirmosios atominės elektrinės buvo pastatytos tik praėjusio amžiaus šeštame dešimtmetyje, o dar 1970 m. AE buvo pagaminta tik 2 % elektros energijos pasaulyje. Po to sekė nepaprastai greitas šių
elektrinių dešimtmetis, o devintąjame dešimtmetyje plėtra sulėtėjo ir kai kur net visai sustojo. 1990 m. jau 17 % pasaulyje pagamintos elektros energijos teko AE. Nuo devintojo dešimtmečio vidurio naujų AE statyba labai sulėtėjo, o JAV nepastatė nė vieno naujo reaktoriaus per pastaruosius dvidešimt penkerius metus. Netgi tebelaikomos atominės energetikos šalininkėmis šalys – Japonija, Anglija, Prancūzija – beveik nestato naujų reaktorių, nors priežastis galėtų būti ir rinkų liberalizavimas, neaugantys energijos poreikiai, generuojančių galių perteklius.

LIETUVOJE (IGNALINOS ATOMINĖ ELEKTRINĖ)

1974 m. prasidėjo parengiamieji IAE statybos darbai.

1975 m. būsimos Sniečkaus gyvenvietės vietoje atidengtas paminklinis akmuo.

1978 m. kovo mėnesį pradėti žemės darbai 1 energetinio bloko statyboje, kurie buvo užbaigti rugsėjo mėnesį. Balandžio mėnesį priduotas valdymo įrenginių blokas. .

1980 m. pradžioje baigti techninio vandens užtvarų montavimo darbai. Rugsėjo mėnesį užbaigti 2 energetinio bloko žemės darbai.

1981 m. pradžioje iškeltos avarijų lokalizacijos sienos iki 20 metrų ir baigta betonuoti pirmojo reaktoriaus šachta. Gegužės mėnesį pradėta montuoti priverstinės vandens cirkuliacijos vamzdynų sistema. Pradėtas reaktoriaus salės metalo konstrukcijų montavimas.

Spalio mėnesį baigtos montuoti betoninės reaktoriaus salės sienos iki 43 metrų. Gruodžio mėnesį pradėti montažo darbai komunikacijų koridoriuje.

1982 m. liepos mėnesį užbaigtas technologinių schemų montavimas reaktoriaus šachtoje, o rugpjūtyje baigtas grafitinio klojinio montažas. Rugpjūčio mėnesį pradėtas turbogeneratorių montažas, rugsėjo mėnesį pradėti montuoti separatoriai, o spalyje – technologiniai kanalai. .

1983 m. gruodžio 31 d. paleistas pirmasis blokas. Pradėtas statyti 3 energetinis blokas.

1986 m. buvo užbaiginėjami visi montažo darbai. Antrą reaktorių buvo planuojama pradėti eksploatuoti 1986 m., bet dėl avarijos Černobilyje eksploatavimo darbai buvo nukelti į 1987 metus.

1987 m. rugpjūčio 31 d. pradėjo dirbti 2 blokas. Tuo metu jau buvo pastatyta 60 % trečiojo energobloko, bet netrukus statybos buvo užkonservuotos.

1989 m. 3 reaktoriaus statyba buvo pilnai sustabdyta. Per 11 metų buvo pastatyta pati galingiausia atominė elektrinė pasaulyje. Statant atominę elektrinę buvo pastatyta: 142 km kelių, 50 km geležinkelio kelių, 390 km ryšio linijų, 334 km elektros linijų, 133 km kanalizacijos linijų ir 164 km šiluminių tinklų. Taip pat buvo sunaudota 3544000 m3 gelžbetonio konstrukcijų, 76480 t armatūros. Dabar Ignalinos AE dirba 4634 darbuotojai, iš jų – 1290 moterų. 92,4% darbuotojų – Lietuvos Respublikos piliečiai.

1999 m. spalio 5d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė patvirtino Nacionalinę energetikos strategiją, kurioje numatyta iki 2005 metų baigti 1 energetinio bloko eksploatavimą. 2004 m.

Nacionalinė energetikos strategija bus tikslinama ir tuomet bus apsispręsta ir dėl 2 bloko likimo. 2000 metų gegužės 2 d. buvo priimtas Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo įstatymas.

2001 m. vasario 19 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė patvirtino Valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės pirmojo bloko eksploatavimo nutraukimo programą.

ŠI programa parengta Lietuvos Respublikos valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės pirmojo bloko eksploatavimo nutraukimo įstatymo (Žin., 2000, Nr. 42-1189) nuostatoms įgyvendinti. Numatomi šie valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės (toliau vadinama – Ignalinos AE) pirmojo bloko eksploatavimo nutraukimo etapai:

pirmasis etapas – pasirengimas nutraukti eksploatavimą (2001-2004 metai);

antrasis etapas – pasirengimas išmontuoti įrenginius ilgalaikio saugojimo laikotarpiui (2005-2010 metai)

trečiasis etapas – įrenginių ir pastatų išmontavimas tuoj pat po ilgalaikio saugojimo laikotarpio (priklausomai nuo pasirinktos strategijos 2011-2030 arba 2011-2080 metai).

2. DABARTINĖ SITUACIJA

Tyrinėtojai pastebėjo, kad ten, kur gaminama ir vartojama daugiau elektros energijos, gyvenama ilgiau (palyginkime Europą ir Afriką), turtingiau (palyginkime Norvegiją ir Lietuvą), sukuriamos naujausios ir pažangiausios technologijos (palyginkime JAV ir Indiją), yra efektyviausias žemės ūkis (palyginkime Kanadą ir Rusiją). Tie patys tyrinėtojai tvirtina, kad elektros energija yra kol kas labiausiai visuomenei tinkanti, technologiškai pažangiausia energijos forma. Tačiau energijos formų virsmas, kol ji tampa mūsų įsivaizduojama elektra, sudėtingas, ilgas, brangus ir pavojingas procesas. Žmonija siekia pažangos dėdama aukas ant jos aukuro. Taigi tikslas – visuomenės ir žmogaus gerovė, aukuras – mokslo ir technologijų pažanga, auka – tai praradimai. O praradimų būta daug. Tai ir mokslininko, norėjusio suvokti elektros fenomeną, žūtis, tai ir pakurose sudeginti miškai, užpelkėję tvenkiniai, tirpstantys ledynai ir pagaliau Černobylio avarija. Tačiau kyla klausimas, ar tai buvo verta auka. Auka visuomet sukelia dvejopą jausmą: pirmiausia tai savarankiškas apsisprendimas padėti. Kuo geriau suprantame tai, kas jau pasiekta, kuo geriau organizuojamės, tuo lengviau ir greičiau pasieksime tikslą ar atversime kelius kitiems tai padaryti.

Daugelyje pasaulio šalių elektros rinkos pertvarkomos, įvedama
gamyboje ir tiekime, trečiosioms šalims atveriami elektros tinklai. Tokiomis sąlygomis visos elektrinės turi pademonstruoti, kad jos ekonomiškai efektyvios, antraip jų laukia bankrotas.

Atominės elektrinės konkurencinėje rinkoje turi privalumų ir trūkumų. Privalumas yra tai, kad šios elektrinės neišskiria į aplinką jokių šiltnamio dujų, taip pat sieros ir azoto oksidų. Trūkumai susiję su politine rizika (visuomenės neigiamas požiūris), technine rizika (pirmiausia panaudoto branduolinio kuro laidojimo problemos) ir ekonomine rizika (AE uždarymo išlaidos).

PASAULYJE

2001 m. pasaulyje veikė 438 reaktoriai, kurių galia 351,3 tūkst. MW ir kurie pagamino 2,447 tūkst. teravatvalandžių elektros energijos per metus, t.y. 16,1 proc. visos pasaulio gaminamos elektros energijos. Daugiausia – 75 proc. elektros energijos atominėse elektrinėse pagamina Prancūzija, antroje vietoje – Lietuva – 73,1 procento. Lietuva yra dešimties šalių, eksploatuojančių 1-2 reaktorius, grupėje. Tarp 31 pasaulio branduolinės valstybės Lietuva yra 16-oje vietoje pagal reaktorių galią, 14-oje – pagal projektinę ir 23-ioje – pagal reaktorių pagaminamą elektros energijos kiekį.

Norėdama patenkinti savus energijos poreikius, iškasenomis skurdi Suomija priversta diegti įvairias technologijas. Naudojasi įvairiais energijos šaltiniais – nuo hidroelektrinių iki elektrinių, kūrenamų medžio liekanomis – popieriaus pramonės atliekomis.

Neseniai Suomijos valdžia pritarė naujos atominės elektrinės statybai. Tai būtų penktoji tokia elektrinė Suomijoje, tačiau pirmoji po daugiau nei dvidešimties metų pertraukos. Tai prasta žinia daugumai Europos kraštų, kurių piliečiai ir politikai ryžtingai priešinasi naujų reaktorių statybai.

Suomiai rimtai nutarė statyti naują reaktorių vienoje iš jau veikiančių elektrinių. “Mums situacija aiški, – sako Juhani Santaholma, Suomijos energetikos pramonės federacijos prezidentas. – Branduolinė energija mums dar ilgai bus reikalinga.” (2002 m.) Nėra jokios abejonės, jog prieš Suomiją ryškėja nelinksmos perspektyvos. Vyriausybė apskaičiavo – norint patenkinti vis didėjančius poreikius, elektrinių galingumas turi padidėti iki 2850 MW 2010 metais ir iki 3800 MW 2015 metais. Šiuo metu 27 procentus energijos suomiai gauna iš atominių elektrinių. Šalis priklausoma nuo užsienio tiekėjų – 71 procentą energijos perka pas kaimynus. Didžiausias tiekėjas yra Rusija, kuri Suomijai parduoda ne tik energiją, bet ir gamtines dujas. Suomiams nėra didelio pasirinkimo – jie gali gaminti energiją naujuose reaktoriuose arba didinti dujų tiekimą iš Rusijos. Pasikliauti vien Rusijos dujomis suomiai nenori, nes tai labai didintų priklausomybę nuo kaimyno. Be to, Suomija nori tesėti įsipareigojimus pagal Kioto traktatą dėl anglies dvideginio išmetimų sumažinimo iki to lygio, koks buvo iki 1990 metų. Taigi suomiai nebegali deginti didesnio kiekio mazuto ar dujų.

2002 m. vasario pradžioje, Vokietijos Bundestagas patvirtino įstatymą, pagal kurį per artimiausius 20 metų bus sustabdyta 19 reaktorių.

Vokietijos energijos gamintojai mėgina remtis ekonominiais argumentais. Tačiau gerų rezultatų nepasiekia. Kanclerio G. Šrioderio vyriausybė valdo koalicijoje su Žaliųjų partija, kuri atominės energetikos likvidavimą pavertė svarbiausiu programiniu punktu.

Pagal jau minėtą Bundestago priimtą įstatymą, bendras (ir galutinis) branduolinių reaktorių darbo laikas – 32 metai. Tai reiškia, kad dauguma Vokietijos atominių elektrinių dar dirbs 11–13 metų, o paskutinioji turėtų būti uždaryta 2020 metais. Žalieji didžiuojasi, kad Vokietija pirmoji radikaliai išspręs atominių elektrinių problemą.

Galbūt taip ir atsitiks, tačiau iš kitų Europos kraštų sklinda įvairūs signalai. Pavyzdžiui, 1980 metais švedai referendume nubalsavo, jog būtina atsisakyti branduolinės energijos. Tačiau to referendumo nuosprendis nebuvo privalomas parlamentui, todėl atominės energijos produkcija Švedijoje vis dar didėja. Tai iš dalies atsitiko ir dėl visuomenės nuomonės pasikeitimų. 1986 metų apklausos rodė, jog net 75 procentai švedų priešinasi atominei energetikai, tuo tarpu 2001 metais tas skaičius sumažėjo iki 44 procentų. Vis dėlto naujų reaktorių Švedija nestato ir statyti nesirengia.. Tačiau gerų rezultatų nepasiekia. Kanclerio G. Šrioderio vyriausybė valdo koalicijoje su Žaliųjų partija, kuri atominės energetikos likvidavimą pavertė svarbiausiu programiniu punktu.2002 m. sausio mėnesį Austrijoje daugiau nei 915 tūkstančių asmenų pasirašė peticiją, kuria reikalaujama, kad Čekija uždarytų savo Temelino atominę elektrinę.

Čekai ryžtingai tęsia Temelino elektrinės statybą, nė kiek nežiūrėdami į piktus austrų protestus. Pirmasis reaktorius visu pajėgumu pradėjo dirbti 2002 metų pradžioje. Tarptautinė atominės energijos agentūra praėjusių metų lapkritį pripažino, kad dauguma techninių problemų, kilusių statant Temelino elektrinę, sėkmingai išspręsta, o likę trūkumėliai pavojaus nekelia.

Vakarų Europoje tik Prancūzija naudoja daug energijos, gaunamos iš atominių elektrinių. Ten šiuo metu yra 58 veikiantys reaktoriai. Tačiau net tame krašte politikai vengia remti idėjas dėl naujų reaktorių statybos. Prancūzijoje branduolinė energetika išvystyta
labai smarkiai. Pagal veikiančių atominių elektrinių skaičių, ji pasaulyje užima antrąją vietą po JAV. Paskutinioji atominė elektrinė buvo užbaigta 1993 metais. Yra žinių, kad planuojama tęsti statybasNežiūrint stipraus pasipriešinimo, Prancūzijos, Suomijos ir Čekijos pavyzdžiai rodo, kad branduolinė energija Europoje turi gana stiprias pozicijas. Pirmiausia dėl to, kad nėra paprastos alternatyvos, kitos išeities.

LIETUVOJE

Lietuvoje nėra didelių savų organinio kuro išteklių, upės ne kalnų ir nelabai vandeningos, atrodytų, kad branduolinio kuro naudojimas, kurį nesunku atsivežti, – logiška išeitis.

TECHNINIS IGNALINOS ATOMINĖS ELEKTRINĖS APRAŠYMAS Ignalinos AE veikia kanalo tipo šiluminių neutronų vandens-grafito branduoliniai reaktoriai RBMK-1500. Toks energetinis reaktorius – galingiausias pasaulyje. Šiluminė elektrinės vieno bloko galia – 4800 MW, elektrinė galia – 1500 MW.

Ignalinos AE, kaip ir visose elektrinėse, turinčiose RBMK tipo reaktorius, naudojama vieno kontūro šiluminė schema: į turbinas tiekiamas prisotintas 6,5 MPa slėgio garas, susidaro tiesiog reaktoriuje, verdant per jį pratekančiam lengvajam vandeniui, cirkuliuojančiam uždaru kontūru.

Kiekviename energobloke yra patalpos branduolinio kuro transportavimo sistemoms ir valdymo pultams. Bendra energoblokams – mašinų salė, patalpos dujoms valyti ir vandens paruošimo sistemos.

REAKTORIAUS KONSTRUKCIJASvarbiausia reaktoriaus konstrukcijos dalis – grafitinis klojinys su branduoliniu kuru, strypais – sugėrikliais ir gaubiančiomis jį metalo konstrukcijomis – įrengta betoninėje šachtoje. Vertikaliose grafitinio klojinio kolonose yra technologiniai kanalai su branduoliniu kuru, bei valdymo ir apsaugos sistemos kanalai. Klojinys įrengtas ant suvirintos metalinės konstrukcijos, besiremiančios į betoninį pagrindą. Iš viršaus klojinys perdengiamas viršutiniąja metaline konstrukcija, besiremiančia į biologinės apsaugos žiedinį vandens baką. Suvirintas cilindrinis gaubtas, gaubiantis klojinį, viršutinė ir apatinė reaktoriaus metalinės konstrukcijos sudaro hermetišką reaktoriaus ertmę.

Ji užpildyta helio ir azoto mišiniu, kad grafitas nesioksiduotų ir būtų geresnis šilumos perdavimas nuo grafito į technologinius kanalus. Numatyta galimybė keisti valdymo – apsaugos ir technologinius kanalus remontuojant, kai reaktorius sustabdytas ir atvėsęs. Technologiniai kanalai – vamzdžio konstrukcijos, kurios viršutinė ir apatinė dalys pagamintos iš korozijai atsparaus plieno, o vidurinioji – iš cirkonio lydinio. Pjautiniai grafito žiedai kanaluose užtikrina šiluminį kontaktą su klojinio grafito blokais.

Į technologinį kanalą ant pakabos įleidžiama šilumą išskirianti kasetė. Ji sudaryta iš dviejų rinklių, turinčių po 18 šilumą išskiriančių elementų, kurie yra hermetiški cirkonio lydinio vamzdeliai, užpildyti kuro tabletėmis iš urano dioksido. Šilumos agentas – vanduo – tiekiamas į kiekvieną technologinį kanalą iš apačios. Iš technologinio kanalo šilumos agentas garo vandens mišinio pavidalu patenka į separatorius. Šilumos apykaitai pagerinti ant viršutinės šilumą išskiriančios rinklės įrengtos grotelės – intensifikatoriai. Šilumą išskiriančios kasetės su išdegusiu kuru iškraunamos ir gabenamos į saugojimo vietą, o į jų vietą įstatomos naujos, veikiant reaktoriui, krovimo mašina, esančia centrinėje salėje. Reaktoriaus biologinei apsaugai naudojamas anglinis plienas, serpantino skalda ir gargždas, betonas, smėlis, vanduo.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 2675 žodžiai iš 8671 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.