Atomo sandara2
5 (100%) 1 vote

Atomo sandara2

Atomo sandaraMintį, kad medžiaga susideda iš atskirų dalelių, pirmą kartą iškėlė

Leukipas Miletietis I a. m. e. Šią idėją išplėtojo jo mokinys Demokritas,

pradėjęs vartoti žodį „atomas“ (kilusį iš graikų kalbos žodžio „atomas“ –

nedalomas). Džonas Daltonas (1766-1844) atgaivino šio žodžio vartoseną,

moksliškai pagrindęs paprastą graikų idėją. Pasak Daltono, atomas yra

mažytė nedaloma dalelė; medžiagos bazinis elementas, dalyvaujantis

cheminėse reakcijose.

Atomas ir elektra

Daltono pažiūros į atomą buvo sugriautos 1897 m., kai Dž. Dž. Tomsonas

(1856-1940) atrado, kad atomai gali skleisti dar mažesnes neigiamas

elektringąsias daleles, vėliau pavadintas elektronais. Paaiškėjo, kad

atomui būdinga tam tikra vidinė sandara. Tomsono atradimas rodė, jog atomas

turi turėti ir teigiamų elektrintųjų dalelių. Mokslininkai iškėlė

prielaidą, kad elektronai yra išsisklaidę teigiamame atome kaip razinos

saldžioje bandelėje. Remiantis šiuo modeliu, buvo sunku paaiškinti kai

kurias atomų savybes. Tobulesnis modelis buvo sukurtas, atradus

radioaktyvumą. Jį atrado Antuanas Anri Bakeris (1852-1908) pastebėjęs, kad

kai kurie sunkiųjų elementų atomai skleidžia savaiminį spinduliavimą. Yra

trys šio spinduliavimo rūšys: beta dalelių (elektronų), alfa dalelių

(teigiamų helio branduolių, susidedančių iš dviejų neutronų) ir gama

spindulių kvantų (trumpabangių elektromagnetinių spindulių) spinduliavimas.

Rezerfofdo atomo modelis

1911 m. Ernestas Rezerfordas (1871-1937)sukūrė visiškai naują atomo

modelį, pagrįst jo paties ir Hanso Geigerio (1882-1945) bei jo bendradarbių

eksperimentais (jie išmatavo alfa dalelių aukso folijoje). Pasak

Reazerfordo modelio, atomo teigiamas krūvis ir masė sutelkti centriniame

branduolyje, apie kurį juda elektronai. Šiandien žinoma, kad atomas yra

beveik tuščia erdvė, kurios centre – mažytis branduolys, jis dešimtis

tūkstančių kartų mažesnis už atomą. Patys atomai taip pat labai maži:

dešimt milijonų atomų, sudėtų vienas greta kito, sudarytų 1 mm ilgio

grandinėlę. Rezerfordas vėliau atrado, kad branduolio dalelė, turinti

teigiamą krūvį, yra 1836 kartus sunkesnė už elektroną. Šias daleles jis

pavadino protonais. Protono krūvis lygus elektrono krūviui, tik yra

teigiamas. Paprasčiausias atomas – vandenilio – susideda iš vieno protono

(branduolio) ir vieno elektrono, orbita judančio aplink jį. Sunkesni

atomai turi daugiau protonų, bet protonų skaičius branduolyje (vadinamas

atominiu skaičiumi) visada lygus branduolio elektronų skaičiui. Vėliau buvo

numatyta, kad visų atomų branduoliai, išskyrus vandenilio, turi kitokių

dalelių. Tai – neturinčios krūvio dalelės (todėl vadinamos neutronais);

šios dalelės masė beveik lygi protono masei.

Kvantinė teorija ir spektroskopija

Kvantinė teorija ir spektroskopija padėjo danų fizikui Nilsui Borui

(1885-1962) sukurti dar vieną svarbų atomo modelį. Kvantinės teorijos

pagrindus sukūrė Maksas Plankas (1898-1947) 1900 m., nagrinėdamas įkaitusio

kietojo kūno šiluminį spinduliavimą. Jis įrodė, kad energija skleidžiama ir

sugeriama tik tam tikromis porcijomis, kurios buvo pavadintos kvantais.

Spektroskopija pradėjo kurtis, kai Izoakas Niutonas (1643-1727) prizme

išskleidė baltos šviesos spindulį į įvairių spalvų spindulius ir gavo

regimosios šviesos spektrą. 1814 m. Jozefas fon Fraunhoferis (1787-1826)

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 496 žodžiai iš 990 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.