Atomo sudėtis cheminės jungtys kompleksiniai junginiai
5 (100%) 1 vote

Atomo sudėtis cheminės jungtys kompleksiniai junginiai

Atomo sudėtis. Cheminės jungtys

Svarbiausios atomą sudarančios dalelės: elektronai, protonai, neutronai, pozitronai, a, b, g. Elektronai – neigiamos dalelės, išsidėstę aplink atomo branduolį. Kai kurie įkaitinti metalai išspinduliuoja elektronus, toks reiškinys vadinamas termoelektronine emisija. Elektrono krūvis 1,602*10-19 yra mažiausias, koks tik gali būti elektros krūvis, vadinamas elementariu krūviu. Pozitronai – teigiamo krūvio dalelės, kurių krūvis yra tokio pat dydžio, kaip elektrono neigiamas.

1932 m. fizikai V. Heizenbergas ir D. Ivanenko pateikė atomo branduolio sudėties teorija, pagal kurią atomų branduoliai susideda iš protonų, turinčių teigiama krūvį, ir neutronų, neutraliųjų dalelių. Protonų skaičius yra lygus elemento eilės numeriui elementų periodinėje sistemoje, o neutronų – elemento atominės masės ir eilės numerio skirtumui.

Kadangi neutronai neturi krūvio, tai jų skaičiaus pasikeitimas branduolyje atsiliepia tik atomo masei, bet nepakeičia branduolio krūvio, kartu ir atomo cheminių savybių. Pasikeitus neutronų skaičiui atomo branduolyje, susidaro izotopai. Tai to paties elemento atomai, turintys skirtingas atomines mases ir vienodą branduolio krūvį. Įvairių elementų atomai, turintys vienodas atomines mases, bet skirtingą branduolio krūvį, vadinami izobarais.

a, b, g, dalelės susidaro vykstant branduolinėms reakcijoms, skylant branduoliams. Reakcijos, kurių metu vienų elementų atomų branduoliai virsta kitų elementų atomų branduoliais, vadinamos branduolinėmis. Išspinduliuodamas alfa dalelę, 24 He, radioaktyvaus elemento atomas virsta nauju elementu, kurio masė mažesnė keturiais vienetais, o krūvis dviem vienetais.

Radioaktyviam elementui išspinduliavus beta dalelę (elektroną-10e). Atsiradusio elemento branduolio masė lieka ta pati, o krūvis padidėja vienetu.

Spinduliai turi tam tikrą energiją, kuri yra išmetama porcijomis, vadinamomis energijos kvantais arba fotonais.

E-h*f E – fotono energija h – Planko konstanta f – dažnumas

Visi įkaitinti kūnai skleidžia spindulius, kuriuos praleidus pro stiklo prizmę, difrakcinę gardelę arba kietos medžiagos kristalą, gaunami atitinkami emisijos spektrai. Šie spinduliai susidaro todėl, kad, kaitinant medžiagas, atomų valentiniai elektronai absorbuoja šiluminę energiją ir labai trumpą laiką yra sužadinti. Po to jie vėl grįžta į normalų būvį, kartu skleisdami energiją infraraudonųjų, regimosios šviesos ar ultravioletinių spindulių pavidalu.

Šiuo metu Jūs matote 52% šio straipsnio.
Matomi 361 žodžiai iš 691 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.