Atomo sudėtis
5 (100%) 1 vote

Atomo sudėtis

Atomų struktūra

Graikų kalboje žodis atomas reiškia kažką nedalomą. Dabartiniu metu atomo pavadinimas nebeatitinka senosios reikšmės, nes jį pavyko suskaldyti: atomas nėra pirminė nedaloma dalelė, bet priešingai – atomas yra sudėtinga sistema, sudarytai kitų elementarių dalelių. Cheminėmis priemonėmis atomo suskaldyti negalima, todėl praktiškai chemikas ir dabar gali laikyti atomą nedalomu. Tačiau, norint suprasti atomo chemines savybes, reikia susipažinti su atomo struktūra ir su atomus sudarančiomis dalelėmis. Chemikui yra svarbios tik tos struktūros detalės, kurios turi daugiausia įtakos cheminėms savybėms.

Tai svarbiausios elementariosios dalelės: elektronai, protonai, neutronai, pozitronai, α, β ir γ dalelės ( α dalelės elementariosiomis nevadinamos ). Elektronai išsidėstę aplink atomo branduolį. Nuo elektronų išsidėstymo priklauso elementų cheminės savybės, o nuo jų – atomų jungties pobūdis molekulėse.

Atomo branduolį sudaro protonai ir neutronai. Abi dalelės kartu vadinamos nuklonais. Atomų branduoliai kinta ir naujų elementų atomai susidaro, vykstant branduolinėms reakcijoms. Šių reakcijų metu kartais atsiranda α, β ir γ dalelių: taigi jos susidaro, skylant branduoliams.

Dalelės apibūdinamos jų rimties mase ir krūviu. Einšteino reliatyvumo teorija ( 1905 m. ) nurodo, kad kūno masė nėra pastovus dydis, bet priklauso nuo judėjimo greičio. Nejudančio kūno masė vadinama rimties mase. Nedideliu greičiu ( iki 3 * 106 m/s ) judančio kūno masė ir rimties masė beveik sutampa. Dideliu greičiu ( artimu šviesos greičiui – 3 * 108 m/s ) judančios dalelės masė beveik du kartus didesnė už rimties masę.

Dalelės yra elektringos ( teigiamos ir neigiamos ) ir neelektringos ( neutralios).

E l e k t r o n a i buvo atrasti, ištyrus katodinius spindulius (Dž. Tomsonas, 1897 m.). Katodiniai spinduliai atsiranda, leidžiant aukštos įtampos elektros srovę pro praretintas dujas stikliniame vamzdyje (1 pav.). Jie sklinda iš katodo tiesiai šviesiu ruožu ir pro stiklą nepraeina. Elektriniame lauke katodiniai spinduliai pakrypsta į teigiamąjį polių. Tai rodo, kd šie spinduliai yra labai smulkių, neigiamai įelektrintų dalelių srautas. Nustatyta, kad šios dalelės masė sudaro 1/1840 dalį vandenilio atomo masės. Jos krūvis yra 1,60 * 10-19 kulono, arba 4,80 * 10-10 elektrostatinių vienetų. Dalelių krūvis ir masė nepriklauso nei nuo vamzdyje esančių dujų prigimties, nei nuo medžiagos, iš kurios yra sudaryti elektrodai. Šios dalelės buvo pavadintos e l e k t r o n a i s. Elektronus galimagauti ir neveikiant elektros išlydžiui, pvz., kaitinant metalus, kurie taip pat skleidžia elektronus. Elektronus gali išskirti įvairios medžiagos, nes jie įeina į visų atomų sudėtį.

Tyrinėjant atomo sudėtį buvo padaryta daug išradimų:

Rentgeno spindulių atradimas

1895 m. Rentgenas, tyrinėdamas stiklo švytėjimą katodinių spindulių įtakoje, sudaro naujus spindulius, kuriuos jis pavadino x – spinduliais. Vėliau jie buvo pavadinti R e n g e n o s p i n d u l i a i s.

Nustatyta, kad Rentgeno spinduliai yra tokios pat rūšies elektromagnetinės bangos, kaip matomos šviesos spinduliai, tik žymiai mažesnio ilgio. Jie pasižymi didele svarba. Tiktai metalai, ypač sunkieji, juos geriau sulaiko.

Rentgeno spindulius tyrinėjo anglų mokslininkas Mozlis. 1912 m. Jis nustatė, kad Rentgeno spindulių ilgis priklauso nuo medžiagos, į kurią krinta katodiniai spinduliai.

Mozolis nustatė ir priklausomybę tarp Rentgeno spindulių bangų ilgių ir atitinkamų elementų eilės numerių. Tai M o z o l i o d ė s n i s:

Bangų ilgių atvirkštinių dydžių kvadratinės šaknys yra tiesiog proporcingos elementų eilės numeriams.

Mozolio atradimas labai svarbus, aiškinant atomų sandarą. Jo pagalba galima nustatyti elementų eilės numerį, t.y. nustatyti, iš kokių elementų susideda tiriamoji medžiaga. Katodiniams spinduliams krintant į stiklą, gaunami įvairūs bangos ilgiai, nes stiklas susideda iš įvairių elementų (silicio,kalcio, deguonies, natrio ir kt.).

Radioaktyvumo atradimas

XIX a. pabaigoje buvo pastebėtas labai įdomus reiškinys, dėl kurio pakito ankstyvesnės pažiūros apie atomo struktūrą. 1896 m. prancūzų fizikas A. Bekeleris pastebėjo, kad urano druskos skleidžia skvarbius spindulius, nuo kurių pajuosta fotografinė plokštelė, apsaugota nuo paprastos šviesos veikimo. Marija Sklodovska-Kiuri nustatė, kad ši savybė priklauso nuo urano kiekio jo junginiuose ir visai nepriklauso nuo kitų, su uranu sujungtų elementų. Taip pat paaiškėjo, kad kai kurie urano mineralai yra net keturis kartus radioaktyvesni už gryną uraną. Iš to Marija Kiuri ir jos vyras Pjeras Kiuri padarė išvadą, kad urano mineraluose yra naujų dar aktyvesnių elementų.

Radioaktyvumas yra savaiminis radioaktyviųjų elementų atomų skilimas, susidarant naujiems atomams. Elementų atomai yra sudėtingos sistemos, kurios gali suirti, susidarant naujiems atomams.

Boro teorija

1913 m. N. Boras paskelbė atomo sandaros teoriją, kurioje suderino spektrų reiškinius su branduoliniu atomo modeliu. Boras, kurdamas atomo modelį, pasinaudojo Planko sukurta vadinamąja spinduliavimo kvantų teorija. Pagal šią teoriją, spindulių energija išspinduliuojama ir sugeriama
ne ištisine srove, kaip buvo manoma ankščiau, bet atskirais mažais, apibrėžtais energijos kiekiais – k v a n t a i s. Spinduliuojančio kūno energija kinta šuoliais, kvantas po kvanto. Kvantas – tai labai mažas spindulinės energijos kiekis, kuris žymimas έ raide. Kvanto energijos dydis priklauso nuo išspinduliuojamos energijos virpesių skaičiaus. Juo dažnesni virpesiai, tuo didesnis yra kvantas.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 863 žodžiai iš 2857 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.