ATR POLITINIS SMUKIMAS IR ŽLUGIMAS XVII-XVIII a.
Valstybės silpnumo priežastys
Ūkinės:
• Kapitalistinių santykių plitimas Vakarų Europos šalyse vis labiau siejo Lietuvos žemės ūkį su pasauline rinka. Vis daugiau pardavinėjant ir perkant užsienyje, nesiplėtojo prekiniai-piniginiai santykiai vidaus rinkoje: nyko miestų amatai, nesivystė manufaktūros, sulėtėjo miestų augimas.
• Staigus žemės ūkio produktų paklausos padidėjimas vertė stiprinti lažinį ūkį, didinti duokles. Baudžiavinį ūkį žlugdė valstiečių priešinimasis dvarui, masiniai bėgimai.
• Ekonomiką žlugdė didikų viešpatavimas, ginkluotos tarpusavio kovos, pareikalavusios daug lėšų.
Politinės:
• Karaliaus valdžia buvo apribota, neteko reikšmės bajorų seimai, rimtus sprendimus priimti trukdė liberum veto teisė. Feodalai galėjo būtis į karines grupuotes, nepritarti karaliaus siūlomiems įstatymas ir lemti užsienio politiką.
Karai su Rusija ir Švedija
Metai Kas kariavo Priežastys Rezultatai
1600-1629 m. ATR su Švedija ATR karalius Zigmantas Vaza norėjo susigrąžinti Švedijos sostą ir įsiviešpatauti Rytiniame Baltijos jūros regione. J.Chodkevičiau pergalė Salaspilio kautynėse buvo trumpalaikė. Karas baigėsi Altmarko sutartimi: Švedijai atiteko jos užimta Livonija su Ryga, o Latgala su Daugpiliu liko ATR sudėtyje.
1654-1667 m. ATR su Rusija Ukraina, buvusi ATR sudėtyje, prisijungė prie Rusijos. Pasirašyta Andrusovo taika: Ukraina padalyta į dvi dalis – kairysis Dniepro krantas atiteko Rusijai, dešinysis – ATR. Kai kurios rusų žemės su Smolensku buvo prijungtos prie Rusijos.
1655-1660 m. ATR su Švedija Dalis Lietuvos feodalų buvo pasirašę sutartį, pagal kurią visiškai pasidavė Švedijai, tačiau švedai nevertino unijos su Lietuva. Švedai neįgijo naujų teritorijų, bet išlaikė anksčiau užimtąsias.
1700-1721 m. Šiaurės karas
(ATR, Danija ir Rusija su Švedija) Švedijos įsigalėjimas Baltijos jūroje kenkė kitų Baltijos .valstybių interesams
Sudaryta Ništato taika: Švedija atidavė Rusijai visas savo žemes Baltijos jūros pakrantėse, Rusija gavo platų išėjimą į Baltijos jūrą ir tapo galingiausia valstybe Rytų Europoje. ATR šiame kare nieko nelaimėjo. Paspartėjo jau anksčiau prasidėjęs valstybės smukimas, susilpnėjo tarptautinė padėtis, gretimos šalys vis labiau kišosi į jos reikalus, sutriko šalies gyvenimas, nusmuko ekonomika, kilo badas ir maras, įsigalėjo anarchija.
Jonas Karolis Chodkevičius (1560-1621 m.) – LDK valstybės ir kariuomenės veikėjas. Vienas žymiausių tų laikų Europos karvedžių – laimėdavo taktiniu manevravimu, staigumu, išankstiniu priešo planų atskleidimu, griežta drausme Pasižymėjo per LDK ir Švedijos pirmąjį karą, laimėjęs Salaspilio kautynes (1605 m.) su beveik tris kartus mažesnėmis pajėgomis nei švedų kariuomenė.
Nebylusis seimas (1717 m.) —ATR karalius, nesugebėdamas atkurti šalyje stabilumo ir išspręsti ginčų su bajorais, paprašė Petro I tarpininkavimo. Seimas buvo pramintas nebyliuoju, nes užtruko tik 6 valandas ir jame niekas bekalbėjo. Caro generolas padiktavo taikos sąlygas, o kariuomenė garantavo, kad reikalavimai bus priimti. Bajorams buvo uždrausta kurti karines sąjungas, apribota etmonų valdžia ir nustatytas kariuomenės skaičius.
Bandymai daryti reformas
Radomo konfederacija. Ją subūrė Jekaterina II, nes Rusijai nepatiko ryžtingos, valstybę stiprinančios reformos, kurias vykdė „patriotų” partija (didikai Čartoriskiai). Respublikoje buvo atkurta senoji visuomeninė santvarka, išsaugotos bajorų teisės. Rusija gavo juridinę teisę kištis į ATR vidaus gyvenimą.
Nuolatinė taryba (1775-1789 m.) po pirmojo Respublikos padalijimo tapo aukščiausiu valdžios organu. Rusija norėjo ją laikyti savo įtakoje, o per ją valdyti visą kraštą. Todėl pavyko įgyvendinti tik dalinius pertvarkymus prekybos, pramonės, finansų ir kitose ūkio srityse. Panaikinta bajorų privilegija išvežti ir įvežti užsienio prekes be muitų, sudarytos prekybos sutartys su gretimomis valstybėmis, stengtasi pagerinti vidaus ir sausumos kelius.
Ketverių metų seimas (1788-1792 m.), sudarytas iš Lenkijos ir Lietuvos bajorų, ėmėsi didelių reformų.
• Padidinta ATR kariuomenė, sudaryta bendra karo komisija.
• Paleista Nuolatinė taryba.
• Uždėti mokesčiai privačioms (dvarininkų) ir bažnytinėms (dvasininkų) valdoms.