Atsargų apskaita
5 (100%) 1 vote

Atsargų apskaita

ATSARGŲ APSKAITA

5.1. Atsargų esmė

Įmonių trumpalaikis turtas gali būti įvairių formų: pinigai, debetinės skolos, nebaigta gamyba, žaliavos ir medžiagos, pagaminta produkcija. Trumpalaikis turtas atsargų forma yra būtina nenutrūkstamo gamybos proceso sąlyga. Gamybai vykdyti reikia turėti sėklų, pašarų, kuro, trąšų ir kitų gamybos atsargų. Jas naudojant didėja gamybos išlaidos. Gamybos proceso rezultatas yra produkcija. Čia trumpalaikis turtas iš gamybos išlaidų formos pereina į gatavos produkcijos formą. Trumpalaikis turtas įgauna materialinę formą, kai įmonės įsigyja gamybai reikalingų žaliavų ir medžiagų (kuras, mineralinės trąšos, atsarginės dalys, pirkti pašarai ir t.t. ). Dalis jų papildoma tiesiogiai iš savo gamybos produkcijos (sėkla, pašarai). Be to, įmonės gali įsigyti perpardavimui skirtų prekių. Materialinę formą trumpalaikis turtas įgauna ir tuomet, kai gamybos procese sukuriama produkcija. Pavyzdiniame sąskaitų plane atsargų apskaitai numatyta 20-oji sąskaita “Atsargos, išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys”. Pačios atsargos apskaitomos šios sąskaitos pirmoje subsąskaitoje, kuri vadinasi “atsargos”.

5.2. Atsargų įvertinimas

Registruojant atsargas apskaitoje, jos įvertinamos įsigijimo savikaina, o sudarant finansinę atskaitomybę-įsigijimo (pasigaminimo) savikaina arba grynąja galimo realizavimo verte, atsižvelgiant į tai, kuri jų yra mažesnė. Atsargų įsigijimo (pasigaminimo) savikaina palyginama su tų pačių atsargų grynąja galimo realizavimo verte finansinės atskaitomybės sudarymo dieną. Jeigu grynoji galimo realizavimo vertė yra mažesnė už įsigijimo ar pasigaminimo savikainą, atsargos nukainojamos iki jų grynosios galimo realizavimo vertės, o skirtumas nurašomas į ataskaitinio laikotarpio veiklos sąnaudas. Atsargų įsigijimo savikainą sudaro pirkimo kaina pakoreguota atlikto pirktų atsargų nukainojimo ir gautų nuolaidų sumomis. Prikimo kainos koregavimai atlikti po atsargų užregistravimo apskaitoje ir susiję su atsargų nukainojimais ir nuolaidomis apskaitoje parodomi taip: 1) perkamų atsargų įsigijimo savikainą sudaro pirkimo kaina, nurodyta įsigijimo dokumentuose, atskaičius pirkimo metu gautas nuolaidas; 2) atsargų įsigijimo savikaina koreguojama, tik po prekių pirkimo suteiktomis nuolaidų ir nukainojimo sumomis, t.y. tuomet, kai nuolaidos ir nukainojimo faktas ir suma išaiškėja užregistravus pirkimo operaciją; 3) dažniausiai nuolaidos suteikiamos pirkėjams per tam tikrą laikotarpį nupirkusiems daug prekių, todėl jos vadinamos apyvartos nuolaidomis, pavyzdžiui: pirkimo pardavimo sutartyje numatyta kad pirkėjai per mėnesį nupirkę prekių už 50tūkst litų gaus 5 proc tą mėnesį nupirktų prekių kainos nuolaidą; 4) nuolaidos gali būti suteikiamos kaip kompensacija už ne laiku ar nekokybiškai atliktus pardavėjo įsipareigojimus. Prekės gali būti nukainojamos, jeigu jos brokuotos, nekokybiškos ar nesukomplektuotos, pavyzdžiui, įmonė pirko medžiagas, kurias parsivežus ir išpakavus paaiškėja, kad dalis jų brokuotos. Pareiškus pretenzijas pardavėjas brokuotas medžiagas nukainoja 20 proc.; 5) pardavėjas, norėdamas greičiau gauti iš pirkėjo pinigus, gali suteikti nuolaidą skatinančią pirkėją greičiau atsiskaityti. Pavyzdžiui, sutartyje numatytas atsiskaitymo terminas 30d nuo sąskaitos išrašymo dienos. Tačiau jeigu pirkėjas už prekes sumokės per 10 d nuo sąskaitos išrašymo dienos, prekių pirkimo kaina gali būti sumažinta 2 proc.

Pirkėjas, kurio įsigytoms prekėms suteiktos nuolaidos ar nukainojimas buhalterinėse sąskaitose turi būti padaryti atsargų įsigijimo savikainą patikslinantį įrašą. Jeigu nuolaida ar atsargų nukainojimas įmonei pirkėjui suteiktas po to, kai ši įmonė pirktas atsargas jau pardavė, gautų nuolaidų ar nukainojimo suma mažinama parduotų prekių savikainą tą laikotarpį, kai nuolaida gauta. Jeigu už prekes tiekėjui nesumokėta, nuolaidos suma apskaitoje registruojama darant tokį įrašą: D4431 skolos tiekėjams 250lt; K6000 parduotų prekių savikaina 250 lt. jeigu už prekes tiekėjui sumokėta, nuolaidos suma apskaitoje registruojama darant tokį įrašą: D2434 kitos gautinos sumos 250lt arba D 2021 išankstiniai apmokėjimai tiekėjams 250lt, K6000 250lt. Jeigu nuolaida ar atsargų nukainojimas įmonei pirkėjai suteikiamas tuomet, kai ši įmonė įsigytų atsargų dar nepardavė, gautų nuolaidų ar nukainojimo suma mažinama šių atsargų įsigijimo savikaina. Jeigu už atsargas tiekėjui nesumokėta nuolaidos suma apskaitoje registruojama darant tokį įrašą: a) D4431 skolos tiekėjams 250lt, K201 atsargos 250lt; b) taikant periodiškai apskaitomų atsargų būdą D4431 250lt, K609 nuolaidos, grąžinimai 250lt. jeigu už prekes tiekėjui sumokėta nuolaidos suma apskaitoje registruojama darant tokį įrašą: a) taikant nuolat apskaitomų atsargų būdą D2434 kitos gautinos sumos 250lt arba D2021 išankstiniai apmokėjimai tiekėjams 250lt K201 250lt.; b) taikant periodiškai apskaitomų atsargų būdą D2434 250lt arba D2021 250lt K 609 nuolaidos, grąžinimai 250lt.

Jeigu nuolaida (atsargų nukainojimas) įmonei pirkėjai suteikiamas tuomet, kai ši įmonė pardavė tik dalį įsigytų atsargų, gautų nuolaidų ar nukainojimo suma turi būti paskirstoma parduotų prekių savikainai ir atsargų įsigijimo
savikainai proporcingai sumažinant parduotų ir likusių neparduotų atsargų vertę

Kadangi pirkėjas dalį atsargų pardavė, o dalis jų liko neparduota, jis turi koreguoti ir parduotų ir sandėlyje likusių atsargų įsigijimo savikainą nuolaidos suma proporcingai paskirstoma parduotų ir likusių neparduotų atsargų įsigijimo savikainai.

Jeigu už atsargas tiekėjui nesumokėta, nuolaidos suma apskaitoje registruojama darant tokį įrašą: a) taikant nuolat apskaitomų atsargų būdą D4431 250lt, K6000 parduotų prekių savikaina 150lt, K 201 100lt.; b) taikant periodiškai apskaitomų atsargų būdą: 1) jeigu pirkimų sąskaitą neuždaryta D4431 250lt, K609 250lt, 2) jeigu pirkimų sąskaita uždaryta D4431 250lt, K6000 150 lt, K201 100lt.

Jeigu už atsargas tiekėjui sumokėta, nuolaidos suma apskaitoje registruojama darant tokį įrašą: a) taikant nuolat apskaitomų atsargų būdą D2434 250lt, arba D2021 250lt, K6000 parduotų prekių savikaina 150lt, K 201 100lt.; b) taikant periodiškai apskaitomų atsargų būdą: 1) jeigu pirkimų sąskaitą neuždaryta D2434 250lt,arba D2021 250lt, K609 250lt, 2) jeigu pirkimų sąskaita uždaryta D2434 250lt arba D2021 250lt, K6000 150 lt, K201 100lt.

Jeigu parduotų ir sandėlyje likusių atsargų kiekio ir įsigijimo savikainos neįmanoma tiksliai nustatyti arba tai yra pernelyg brangu ir jeigu nuolaidų ar nukainojimo sumos reikšmingai neiškraipytų finansinės atskaitomybės duomenų, tuomet pirktų atsargų nukainojimo ir gautų nuolaidų sumomis koreguojama parduotų prekių savikaina. Atsargos gali būti ne tik perparduodamos bet ir sunaudojamos įmonėje produkcijai gaminti. Jeigu nuolaida ar atsargų nukainojimas įmonei pirkėjai suteikiama po to, kai ši įmonė pirktas atsargas sunaudojo produkcijai gaminti ar paslaugoms teikti gautų nuolaidų ir nukainojimų suma mažinama gamyboje sunaudotų žaliavų ir medžiagų verte.

Kadangi pirkėjas žaliavas jau sunaudojo, jis turi koreguoti sausio mėnesį produkcijai gaminti sunaudotų žaliavų vertę. 1. jeigu už žaliavas tiekėjui nesumokėta, nuolaidos suma apskaitoje registruojama darant tokį įrašą: D4431 250lt, K2012nebaigta gamyba, jei produkcija nebaigta gaminti 250lt, K2013 pagaminta produkcija jei produkcija baigta gaminti bet neparduota 250lt, K6000 pagamintų prekių savikaina jei produkcija jau parduota 250lt.; 2. jeigu už žaliavas tiekėjui sumokėta, nuolaidos suma apskaitoje registruojama darant tokį įrašą D2434 250lt arba D 2021 išankstiniai apmokėjimai tiekėjams 250lt, K2013 250lt, K 6000.

Nustatant atsargų įsigijimo savikainą, prie pirkimo kainos pridedami visi su pirkimu susiję mokesčiai bei rinkliavos, išskyrus tuos, kurie vėliau bus atgauti. Taip pat pridedamos gabenimo, paruošimo naudoti bei kitos tiesiogiai su atsargų įsigijimu susijusios išlaidos. Atsargų gabenimo, sandėliavimo ir kitos išlaidos gali būti pripažintos sąnaudomis (pardavimo savikaina) tą patį laikotarpį jei sumos yra nereikšmingos.

Apskaitoje šios atsargos bus registruojamos įsigijimo savikaina (20442lt) darant tokį buhalterinį įrašą: D201 20442lt, K4431 skolos tiekėjams 20000lt, K4486 kitos mokėtinos sumos 180lt, K4461 mokėtinas darbo užmokestis 20lt, K4463 mokėtinos socialinio draudimo įmokos 62lt.

Jeigu neįmanoma arba per brangu tiksliai nustatyti atskirų rūšių atsargų gabenimo, sandėliavimo ir panašias išlaidas ir jeigu šių išlaidų sumos yra mažareikšmės, jos gali būti įskaitomos į prekių parduotų per ataskaitinį laikotarpį, savikainą. Įmonės apskaita politikoje turi būti nustatyti kriterijai, kuriais ji vadovaujasi nustatydama minėtų išlaidų reikšmingumą.

Apskaitoje šios atsargos registruojamos taip: A atsargų įsigijimo savikaina 15000lt, B atsargų įsigijimo savikaina 5000lt. atsivežimo ir pakavimo išlaidos priskiriamos sausio mėn parduotų prekių savikainai. Buhalterinis įrašas D201 20000lt, D6000 parduotų prekių savikaina 380lt, K4431 20000lt, K4486 200lt, K4461 137lt, K4463 43lt.

Į atsargų įsigijimo savikainą neįskaitomas sumokėtas pridėtinės vertės mokestis išskyrus tuos atvejus, kai šis mokestis negrąžintinas, o jo pripažinimas ataskaitinio laikotarpio veiklos sąnaudomis reikšmingai iškraipytų įmonės veiklos rezultatus. Įmonės apskaitos politikoje turi būti nustatyti kriterijai, pagal kuriuos sprendžiama ar įskaičius negrąžintiną PVM sumą į veiklos sąnaudas, bus reikšmingai iškraipomas įmonės veiklos rezultatas.

Šios atsargos skirtos užsakymui, kuris bus vykdomas kitais finansiniais metais. PVM sumokėta perkant šias atsargas neteisinga įtraukti į apskaitą kaip gruodžio mėnesio veiklos sąnaudas, nes jos nebus susijusios su gruodžio mėnesio pajamomis ir ši suma įmonei yra reikšminga , nes sudaro palyginti didelę dalį įmonės ataskaitinio laikotarpio pardavimo pajamų. Todėl įmonė PVM suma turės padidinti atsargų įsigijimo savikainą. Tuomet atsargų įsigijimo savikaina sudarys 59000 litų.

Kai įmonė už įsigytas atsargas atsiskaito įsigijimo užsienio valiuta, šių atsargų savikaina apskaičiuojama pagal pirkimo dieną galiojantį oficialų LR nacionalinės valiutos ir užsienio valiutos kursą, neatsižvelgiant į atsiskaitymo datą. Pirkimo diena nustatoma pagal sutarties sąlygas, kurias pirkėjas ir pardavėjas dažniausiai nustato vadovaudamiesi tarptautinių prekybos rūmų priimtomis
(incoterms), kai visa nauda ir rizika susijusi su prekėmis, perduodama pirkėjui.

Atsargų įsigijimo operacija apskaitoje registruojama darant tokį buhalterinį įrašą: a)taikant nuolat apskaitomų atsargų būdą D 201 15000lt, K4431 15000lt; b) taikant periodiškai apskaitomų atsargų būdą D6002 (pirkimai) 15000lt, K4431 15000lt. Sumokėjus skolą už atsargas, daromas toks buhalterinis įrašas: D4431 15000lt, D636 1000Lt, K 271 16000Lt. Apskaitoje registruojamos 16000lt vertės atsargos. Avanso apmokėjimui operacija apskaitoje registruojama darant tokį buhalterinį įrašą: D2021 15000lt, K271 15000Lt. atsargų įsigijimo operacija apskaitoje registruojama darant tokį buhalterinį įrašą: a) taikant nuolat apskaitomų atsargų būdą D201 16000lt, K2021 15000lt, K536 1000Lt; b)taikant periodiškai apskaitomų atsargų būdą: D6002(pirkimai) 16000lt, K2021 15000Lt, K536 1000lt.

Kai atsargų judėjimo ir jų likučių ataskaitinio laikotarpio pabaigoje traukti į apskaitą faktine įsigijimo savikaina netikslinga arba neįmanoma, gali būti taikomi kiti įvertinimo būdai. Pavyzdžiui, mažmeninių kainų būdas, kuris dažnai taikomas mažmeninėje prekyboje vertinti dideliam kiekiui greitai kintančio asortimento atsargų, kurių pelningumas yra panašus. Šiuo atveju atsargų savikaina nustatoma iš atsargų likučių, įvertintų pardavimo kainomis, atimant bendrojo pelno dalį, kuri dažniausiai apskaičiuojama naudojant vidutinį kiekvienos prekių rūšies bendrojo pelno procentą. Mažmeninių kainų būdo esmė yra tai, kad ataskaitinio laikotarpio pradžioje turėtos ir per ataskaitinį laikotarpį pirktos prekės apskaitoje parodomos mažmenine kaina arba įsigijimo ir mažmenine kainomis. Pagal šiuos duomenis, apskaičiuojama visų parduoti skirtų prekių bendrojo pelno norma: (vertė mažmeninėmis kainomis-įsigijimo savikaina)/vertė mažmeninėmis kainomis*100.

Šioje formulėje vertė mažmeninėmis kainomis yra ataskaitinio laikotarpio pradžioje turėtų parduoti prekių ir per ataskaitinį laikotarpį pirktų prekių vertė jas įkainojus mažmeninėmis kainomis ir atskaičius per ataskaitinį laikotarpį pirktų prekių vertė įsigijimo savikaina. Šia pelno norma sumažinus atsargų likutį įvertintą mažmenine kaina yra nustatoma atsargų likučio įsigijimo savikaina.

Pavyzdys: ataskaitinio laikotarpio pradžioje turėtų parduoti skirtų prekių įsigijimo0 savikaina buvo 1000litų, o jų vertė mažmeninėmis kainomis 14500litų. Per ataskaitinį laikotarpį pirktų prekių įsigijimo savikaina 41000litų, o jų vertė mažmeninėmis kainomis 47950litų. Per ataskaitinį laikotarpį pirkėjams suteiktą nuolaidų ir nukainojimų už 2500litų. Prekių likučio ataskaitinio laikotarpio pabaigoje vertė mažmeninėmis kainomis 14460litų. Bendrojo pelno norma bus [(14500+47950-2500)-(10000+41000)]/(14500+47950-2500)*100=14.93. prekių likučio įsigijimo savikaina ataskaitinio laikotarpio pabaigoje: 14460-(14460*0.1493)=12301Lt.

5.3.Atsargų(produkcijos) pasigaminimo savikaina

Pagamintos atsargos (produkcija) yra visiškai pagamintos, bet dar neparduotos prekės, skirtos pajamoms uždirbti. Pagamintos atsargos apskaitoje registruojamos faktine pasigaminimo savikaina, kurią sudaro tiesioginės ir netiesioginės gamybos išlaidos. Su gamyba nesusijusios išlaidos, t.y. bendrosios administracinės ir pardavimo, įtraukiamos į ataskaitinio laikotarpio sąnaudas ir į atsargų pasigaminimo savikainą neįskaitomos. Jeigu ataskaitinio laikotarpio pabaigoje produkcija nėra visiškai baigta gaminti, t.y. netinkama parduoti ar naudoti įmonėms, ji vadinama nebaigta gamyba. Nebaigta gamyba apskaitoje registruojama faktine iki ataskaitinio laikotarpio pabaigos jai priskirtų tiesioginių ir netiesioginių gamybos išlaidų suma. Gamybos išlaidų skirstymas į tiesiogines ir netiesiogines yra gana sąlygiškas, todėl tai turi prasmę tik siejant su konkrečiu savikainos kalkuliavimo ar išlaidų apskaitos objektu. Išlaidos į tiesiogines ir netiesiogines paprastai grupuojamos atsižvelgiant ne į atskiras produkcijos rūšis, o į išlaidų apskaitos objektus. Tiesioginėms gamybos išlaidoms priskiriamos visos išlaidos, tiesiogiai susijusios su kuriuo nors išlaidų apskaitos objektu. Tam tikros tiesioginės gamybos išlaidos gali būti įskaičiuojamos tik į vieno išlaidų objekto savikainą. Tiesioginėms gamybos išlaidoms paprastai taikomos pagrindinių žaliavų ir medžiagų, komplektuojamųjų gaminių ir tiesioginio darbo užmokesčio išmokos, žaliavų ir medžiagų išlaidų skirstymas į pagrindines ir pagalbines yra glaudžiai susiję su technologijos ypatumais ir gamybos organizavimu. Pagrindinės žaliavos ir medžiagos sudaro materialų pagamintos produkcijos pagrindą ir į produkcijos savikainą įskaitomos tiesiogiai žaliavų išlaidų vertė įskaitoma į gaminamos produkcijos savikainą nustatoma atsižvelgiant į nesurinktą atsargų apskaitos būdą (periodinė arba nuolatinė).

Šiuo metu Jūs matote 33% šio straipsnio.
Matomi 2198 žodžiai iš 6587 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.