Atsargų apskaita žemės ūkio bendrovėje
5 (100%) 1 vote

Atsargų apskaita žemės ūkio bendrovėje

LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO UNIVERSITETAS

EKONOMIKOS IR VADYBOS FAKULTETAS

APSKAITOS IR FINANSŲ KATEDRA

Vardas pavardė

ATSARGŲ APSKAITA ŽEMĖS ŪKIO BENDROVĖJE „DRAUGAS“

Finansinės apskaitos 3 kursinis darbas

Buhalterinės apskaitos

finansų studijų programa

TURINYS

ĮVADAS 3

1. ŽŪB “DRAUGAS” APIBŪDINIMAS 4

1.1. ŽŪB “Draugas” 2003-2005 metų veiklos rodikliai 4

1.2. Buhalterinės apskaitos organizavimas bendrovėje 6

2. ATSARGŲ APSKAITA 10

2.1. Atsargų klasifikavimas ir įkainojimas 10

2.2. Pirminė atsargų apskaita 21

2.3. Suvestinė atsargų apskaita 25

2.4. Atsargų pateikimas finansinėje atskaitomybėje 28

IŠVADOS 30

LITERATŪROS SĄRAŠAS 32

PRIEDŲ SĄRAŠAS 35

ĮVADAS

Atsargų apskaita – labai svarbi tiek valdymo apskaitos ir pagamintos ar parduotos produkcijos savikainos skaičiavimo, tiek įmonės vidinės kontrolės prasme – vos prieš keletą metų buvo mažai reglamentuota norminių aktų, tačiau nuo 2004 m. sausio 1 d. įsigalioję Verslo apskaitos standartai (VAS) nustato atsargų apskaitos ir pateikimo finansinėje atskaitomybėje tvarką. Kiekvienoje įmonėje ji vedama skirtingai, atsižvelgiant į konkrečios įmonės dydį, veiklos profilį, vidinės kontrolės organizavimo specifiką.

Atsargų apskaitai literatūroje skiriama daug dėmesio, ją nagrinėjant atskiruose skyriuose vadovėliuose, aiškinantis VAS ir Tarptautinių apskaitos standartų (TAS) taikymą atsargoms apskaityti, iškeliant atsargų įkainojimo problemas straipsniuose, monografijose. Gamybinės praktikos metu atsargų apskaitai nebuvo skirta daugiau dėmesio nei kitų barų apskaitai, todėl šis darbas vertinamas kaip galimybė geriau suvokti ir įsisavinti šio trumpalaikio turto apskaitos problemas bei ypatumus.

Deja, žemės ūkio įmonių apskaita nėra plačiai aptariama, nors ji yra specifinė. Daugelis autorių pagrindinį dėmesį skiria VAS ir TAS aiškinimui, jų taikymui, kadangi standartai ir naujasis sąskaitų planas yra, galima sakyti, dar palyginti neseniai įdiegti. Profesorius habilituotas socialinių mokslų daktaras K. Valužis ieško atsargų apskaitos skirtumų įvairiose veiklos srityse, atkreipdamas dėmesį ir į ūkininko ūkio sąskaitų planą, kuris yra, galima sakyti, tapatus su žemės ūkio bendrovių sąskaitų planu. Kai kurie skirtumai ir ypatumai bus paminėti darbe. Jie pagrindžia darbo temos aktualumą bei reikšmę.

Šio darbo tikslas – išnagrinėti Žemės ūkio bendrovės (ŽŪB) “Draugas” atsargų apskaitą.

Tyrimo objektas – atsargų apskaita ir jos ypatumai ŽŪB “Draugas”.

Naudoti metodai: aprašomasis, literatūros bei praktinių pavyzdžių analizės, palyginimo, grafinis.

Mano darbe pateikti praėjusių 3 metų laikotarpio (2003 – 2005 m.) duomenys, surinkti gamybinės praktikos metu 2006 m. balandžio mėnesį. Teorinė medžiaga – iš įvairių literatūros šaltinių, įskaitant mokomąją, metodinę literatūrą, mokslinius straipsnius, teisės aktus, atsargų apskaitą reglamentuojančius apskaitos standartus.

1. ŽŪB “DRAUGAS” APIBŪDINIMAS

1.1. ŽŪB “Draugas” 2003-2005 metų veiklos rodikliai

ŽŪB „Draugas“, įsikūrusi Alksniupiuose, Radviliškio rajone, įsteigta 1992 m. rugpjūčio 10 d., yra klestinti įmonė. Bendrovės veiklą galima suskirstyti į šias grupes:

• Augalininkystė. Auginamos šios kultūros: vasariniai ir žieminiai grūdai, cukriniai runkeliai, kukurūzai, vienmetės ir daugiametės žolės, kurios pagrinde naudojamos gyvulių šėrimui.

• Galvijų auginimas ir pieno gamyba. Gyvulių šėrimui naudojamus pašarus įmonė gaminasi pati iš augalininkystės sektoriaus produkcijos.

• Kiaulių auginimas.

• Kita veikla. Auginami arkliai, bitės. Atliekamos žemės ūkio paslaugos vietiniams gyventojams ir ūkininkams, vykdoma kita veikla.

V. Aleknevičienė ir kt. knygoje “Žemės ūkio įmonių finansų valdymas” išskiria tris finansinės analizės rūšis:

• horizontaliąją,

• vertikaliąją,

• santykinę.

Atliekant horizontaliąją analizę, lyginami dvejų, trejų ir daugiau metų finansinių ataskaitų duomenys, taip pat nustatoma atitinkamų rodiklių dinamika, kuri skaičiuojama absoliučiais dydžiais ir procentais, atitinkamų metų rodiklius lyginant su baziniais. Tokia analizė naudojama Balanso, Pelno (nuostolio) ataskaitos, taip pat pinigų srautų duomenims išnagrinėti. Santykinė analizė – finansinės atskaitomybės rodiklių tarpusavio ryšio nustatymas, padedantis įvertinti įmonės veiklos efektyvumą [1]. Šių analizių pagalba bus aptarti ir ŽŪB „Draugas“ rodikliai.

Žemės ūkio ministro įsakyme Nr. 3D-73 „Dėl ūkio subjektų, siekiančių pasinaudoti parama pagal Bendrojo programavimo dokumento kaimo plėtros ir žuvininkystės prioritetą, ekonominio gyvybingumo nustatymo taisyklių“ nurodyti šie ekonominį gyvybingumą apibūdinantys rodikliai:

– Grynasis pelningumas – grynojo pelno ir pardavimo pajamų santykis, rodantis, kiek grynojo pelno tenka vienam parduotos produkcijos (paslaugų) litui (ūkio, įmonės).

– Vidutinio turto pelningumas – veiklos pelno ir vidutinio turto per laikotarpį santykis, rodantis, kiek
veiklos pelno tenka vienam balansinės turto vertės litui (ūkio, įmonės).

– Skolos rodiklis – ilgalaikių ir trumpalaikių skolų (mokėtinų sumų ir įsipareigojimų) santykis su turtu, rodantis, kokia dalis turto finansuojama skolintomis lėšomis, ir atspindintis finansinę riziką.

– Paskolų padengimo rodiklis – pagrindinės veiklos ir kapitalo dotacijų forma gautų pinigų srautų santykis su grąžinta paskola ir sumokėtomis palūkanomis per laikotarpį, rodantis ūkio (įmonės) gebėjimą grąžinti paskolą arba jos dalį iš lėšų, gautų iš įmonės pagrindinės veiklos.

– Bendrasis likvidumo rodiklis – trumpalaikio turto ir trumpalaikių įsipareigojimų santykis, rodantis įmonės sugebėjimą vykdyti trumpalaikius įsipareigojimus, pagal turimą trumpalaikį turtą [14] (V. Aleknevičienės jis pavadintas trumpalaikio likvidumo koeficientu [1]).

1 lentelėje pateikti apskaičiuotieji rodikliai bendrovės ekonomino gyvybingumo įvertinimui. Kai kurie jų yra paimti iš bendrovės Investicinio projekto „Gamybos bazės modernizavimas“, kiti – apskaičiuoti iš finansinės atskaitomybės duomenų (pradiniai informaciniai duomenys, naudoti skaičiavimams atlikti, pateikti 1 priede). Paskolų padengimo rodiklis neskaičiuotinas, kadangi analizuojamu laikotarpiu bendrovė paskolų neturėjo.

1 lentelė

ŽŪB „Draugas“ ekonominio gyvybingumo rodikliai

Rodikliai 2003 m. 2004 m. 2005 m.

Grynasis pelningumas, % 21,51 18,05 16,88

Vidutinio turto pelningumas, % 15,74 17,05 16,75

Skolos rodiklis 0,06 0,06 0,08

Bendrasis likvidumo rodiklis 9,82 8,82 9,05

Absoliutaus mokumo koeficientas 0,64 0,38 0,24

Anot V. Aleknevičienės ir kitų, absoliutaus mokumo koeficientas yra labai svarbus žemės ūkio įmonei [1]. Tai yra įmonės turimų pinigų santykis su trumpalaikiais įsipareigojimais, rodantis, kokią dalį trumpalaikių įsipareigojimų įmonė galėtų sumokėti iš karto. Atskirais laikotarpiais, esant gamybos sezoniškumui, šis rodiklis gali būti skirtingas, o žemės ūkio bendrovėse tai būtinai atsispindi, kadangi gamybos sezoniškumas jose ypač ryškus. Tačiau šiuo atveju duomenys imami už pilnus ataskaitinius metus, todėl, manau, analizė yra objektyvi.

Palyginus 1 lentelėje pateiktus bendrovės rodiklius su kritinėmis reikšmėmis (žr. 1 priedą), galima daryti išvadą, kad ŽŪB „Draugas“ vykdo tikslingą ir ekonomiškai naudingą veiklą, nes rodiklių reikšmės yra netgi keletą kartų didesnės už kritines. Tik absoliutaus mokumo koeficientas bendrovėje kasmet mažėjo. Tai rodo …

Kalbant apie bendrovės pardavimo pajamas ir grynąjį pelną, pasakytina, kad 2004 m. gauta 558 073 Lt daugiau pajamų, lyginant su 2003 m., o 2005 m. – dar 1 474 263 Lt, arba beveik 20 proc., daugiau (palyginus su 2004 m.). Ir nors grynasis pelnas 2004 m. buvo 322 080 Lt mažesnis, lyginant su praėjusiais metais, dar po metų jo gauta jau 586 809 Lt, arba 42 proc., daugiau.

Nagrinėjant įmonės trumpalaikio turto sudėtį, reikia pastebėti, kad didžiausią jo dalį sudaro atsargos.1 pav. lengva pastebėti gan žymius atskirų trumpalaikio turto straipsnių pokyčius analizuojamu laikotarpiu. 2004 m. palyginus su 2003 m., trumpalaikio turto bendrovėje sumažėjo beveik 13 proc., o 2005 m. – dar beveik 10 proc. 2004 m. beveik 38 proc. bendrovėje sumažėjo trumpalaikiai debitoriniai įsiskolinimai, kurie 2005 m. buvo dar beveik 18 proc. mažesni. Bankuose ir kasoje turimų pinigų suma 2004 m. buvo 446 353 Lt mažesnė nei 2003 m., o 2005 m., palyginus su 2004 m., įmonė piniginių lėšų turėjo 787 610 Lt daugiau (žr. 1 priedą).

ŽŪB “Draugas” pagrindinis kapitalas 2003 m. buvo 9 002 610 Lt, 2004 m. – 415 289 Lt mažiau (t.y. 8 587 321 Lt), o 2005 m. – dar 17 442 Lt mažiau negu 2003 m. (t.y. 8 569 879 Lt). Šiuos sumažėjimus lėmė pajų grąžinimas.

2003 – 2005 m. bendrovė neturėjo nei trumpalaikių, nei ilgalaikių paskolų. Skolos tiekėjams 2003 m. buvo 997 967 Lt, 2004 m. – 640 423 Lt, o 2005 m. daug didesnės – net 4 267 138 Lt. ŽŪB “Draugas” 2003 ir 2004 m. investiciniai projektai įgyvendinti nuosavomis lėšomis.

1.2. Buhalterinės apskaitos organizavimas bendrovėje

Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo antrąjį skirsnį “Apskaitos organizavimas” apskaitos sistemą lemia ūkio subjekto teisinė forma, ūkio subjekto dydis, veiklos pobūdis ir nuosavybės forma; ūkio subjektas susidaro savo sąskaitų planą. Jį tvirtina to ūkio subjekto vadovas [BA įst]. ŽŪB “Draugas” vadovo patvirtintas sąskaitų planas pagal pavyzdinį žemės ūkio bendrovių sąskaitų planą. Naujasis sąskaitų planas pradėtas taikyti nuo 2006 m.

Bendrovės apskaitos politikoje pasakyta, kad buhalterinę apskaitą tvarko buhalterija, kuri yra savarankiškas bendrovės struktūrinis padalinys. Buhalterijos darbuotojų darbą organizuoja, jam vadovauja ir jį kontroliuoja vyriausias finansininkas. Jį į pareigas priima ir iš jų atleidžia bendrovės valdyba, kuriai jis yra pavaldus. Vyr. finansininko nurodymai dėl buhalterinės apskaitos yra privalomi visiems bendrovės darbuotojams. Visi bendrovės buhalterijos darbuotojai vykdydami darbines pareigas savo veikloje privalo vadovautis įstatymais, kitais teisės aktais, darbo sutartimi, pareiginiais nuostatais, įmonės vidaus dokumentais bei visuotinai priimtomis etikos ir darbo etiketo normomis, profesinę etiką
reglamentuojančiomis nacionalinėmis ir tarptautinėmis etikos normomis.

Apskaitos politikoje numatyta atsakomybė už apskaitos tvarkymą, atskirai kiekvienam buhalterijos darbuotojui Pareiginiuose nuostatuose aprašytos jų pareigos ir funkcijos, teisės bei atsakomybė. Taip pat nurodyti asmenys, turintys teisę surašyti ir pasirašyti apskaitos dokumentus (su parašų pavyzdžiais), aptarta drausminė bei materialinė darbuotojų atsakomybė.

ŽŪB “Draugas” tvarko apskaitą pagal šiuos finansinę apskaitą ir įmonių veiklą reglamentuojančius teisės aktus:

– LR buhalterinės apskaitos įstatymas,

– Verslo apskaitos standartai,

– LR įmonių finansinės atskaitomybės įstatymas,

– LR pinigų įstatymas,

– Užsienio valiutos Lietuvos Respublikoje įstatymas,

– LR žemės ūkio bendrovių įstatymas,

– LR darbo kodeksas,

– LR civilinis kodeksas,

– LR apskaitos instituto Standartų tarybos nutarimas „Dėl pavyzdinio sąskaitų plano patvirtinimo“,

– LR Vyriausybės nutarimas Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“,

– LR Vyriausybės nutarimas Nr. 719 „Dėl inventorizacijos taisyklių patvirtinimo“,

– Lietuvos archyvų departamento prie LR Vyriausybės įsakymas Nr. 38 „Dėl bendrųjų dokumentų saugojimo terminų“.

Bendrovės finansiniai metai trunka 12 mėnesių – prasideda sausio 1d. ir baigiasi gruodžio 31d.

Vyriausioji finansininkė vadovaujasi metodinėmis rekomendacijomis žemės ūkio įmonių buhalteriams, parengtomis Lietuvos žemės ūkio universiteto Apskaitos ir finansų katedros doc. V. Gružausko, doc. A. Navickaitės, doc. N. Stončiuvienės ir doc. D. Zinkevičienės.

Įstatymu nustatyta, kad ūkio subjekto vadovas turi parinkti apskaitos politiką ir ją įgyvendinti, atsižvelgdamas į konkrečias sąlygas, verslo pobūdį ir vadovaudamasis apskaitos standartais [BA įst]. ŽŪB „Draugas“ apskaitos politika dar nėra pilnai parengta.

Bendrovės apskaitą tvarko vyriausioji finansininkė, padedama šių darbuotojų:

 Vyriausios finansininkės pavaduotojos, atsakingos už ilgalaikio turto, dalies gamybos atsargų (pašarų) bei atsarginių dalių apskaitą,

 Atsiskaitymų finansininkės, vedančios asiskaitymų su tiekėjais ir pirkėjais apskaitą,

 Finansininkės gyvulininkystėje, registruojančios apskaitoje šio apskaitos baro įrašus, taip pat atsakingos už Pareiginiuose nuostatuose nurodytų numeruotų dokumentų tvarkymą (šie dokumentai aptariami plačiau, analizuojant atsargų pirminę apskaitą ir atskirai nurodant, kokie registrai naudojami bendrovėje),

 Finansininkės darbo užmokesčiui, apskaičiuojančios su apmokėjimu už darbą susijusius įsiskolinimus,

 Kasininkės, atsakingos už kasos operacijų vykdymą,

 Finansininkės mechanizacijos padaliniui, tvarkančios kelionės lapų išrašymą, autotransporto bei traktorių išlaidų apskaitą.

Vyriausioji finansininkė atsako už buhalterinių įrašų teisingumą [BA įst]. Šią atsakomybę nustato Lietuvos Respublikos teisės aktai.

Apskaita tvarkoma kompiuterizuotai – nuo 2003 m. bendrovėje įdiegta kompleksinė kompiuterinė buhalterinės apskaitos sistema „Debetas“ (ji labiau specializuota žemės ūkiui).

Bendrovės Aiškinamajame rašte, be kitos, išdėstyta tokia informacija:

• Ilgalaikio turto apskaitos politika (ilgalaikis turtas – tai bendrovėje ilgiau nei vienerius metus naudojamas turtas, kurio vertė didesnė už 500,00 Lt; nusidėvėjimas skaičiuojamas taikant tiesioginį metodą);

• Biologinio turto apskaitos metodai (gyvuliai, bitės bei pasėliai naudojami produkcijai gauti ir apskaitomi biologinio turto sąskaitoje; per metus gyvuliai įkainojami planine savikaina, pirkti – įsigijimo savikaina, o metų pabaigoje apskaičiuojama faktinė savikaina, ir koreguojamas įkainojimas planine savikaina);

• Pajamų ir sąnaudų pripažinimo principai (įmonės pajamos už parduotą produkciją ir atliktas paslaugas įregistruojamos, nepriklausomai nuo pinigų gavimo laiko, o sąnaudos, patirtos uždirbant ataskaitinio laikotarpio pajamas, pateikiamos pagal duomenų kaupimo ir pajamų bei sąnaudų palyginimo principus; bendrovė gauna subsidijas, kurios kompensuoja išlaidas ir yra apskaitomos bei kaupiamos 35 sąskaitoje).

• Rengdama finansinę atskaitomybę, bendrovė vadovaujasi LR įmonių finansinės atskaitomybės įstatymu, kuriame pasakyta, kad turtas ir įsipareigojimai finansinėje atskaitomybėje įvertinami vadovaujantis VAS. Finansinės atskaitomybės sudarymui taikomos jame nurodytos turto įvertinimo taisyklės (bendrovėje – įsigijimo bei pasigaminimo savikaina).

Kadangi, kaip minėta, įmonės apskaitos politika dar nėra baigta rengti, joje nėra aptarta atsargų apskaita, tačiau numatoma nurodyti pasirinktus naudoti:

 atsargų apskaitos būdą,

 atsargų įkainojimo metodą, jas nurašant,

 atsargų įsigijimo vertės nustatymo būdą ir kt.

V. Bagdžiūnienė rašo, jog atsargų apskaitos politikoje turi būti nurodyta:

 pripažinimo kriterijai, kurie gali būti skirtingi įvairioms prekių grupėms (kriterijai nurodyti 10 VAS „Pardavimo pajamos“);

 grupavimas, nurodant veiklos ciklo trukmę bei nomenklatūros kodavimo sistemą;

 įvertinimo būdai;

 savikainos perkėlimo į sąnaudas būdai;

 apskaitos procedūros:

a) dokumentų formatai ir judėjimo schemos,

b) kontrolės
(tokios kaip materialiai atsakingų asmenų sąrašai ir jų parašų pavyzdžių kortelės, spaudų išdavimo ir naudojimo tvarka ir pan.),

c) valdymo ataskaitos,

d) inventorizacijos,

e) grynosios galimo realizavimo vertės (GGRV) nustatymo procedūros,

f) tipinių operacijų dvejybiniai įrašai [2].

2. ATSARGŲ APSKAITA

2.1. Atsargų klasifikavimas ir įkainojimas

Pagrindine atsargų apskaitos užduotimi prof. K. Valužis įvardija nuosavybės apsaugos užtikrinimą, būtinumą apskaityti atsargas pagal jų rūšis, kainas, saugojimo vietas bei atsakingus asmenis [K. Val str].

V. Bagdžiūnienė nurodo atsargų pripažinimo kriterijus, 10-ajame VAS Pardavimo pajamos minimus kaip privalomas įvykdyti sąlygas prekių pardavimui pripažinti. Pasak jos, kriterijais būtina vadovautis, kadangi visos atsargos pirkimo-pardavimo sandorio metu yra prekės, vėliau skirstomos į grupes pagal savo naudojimo paskirtį [3]. Jau minėta, kad, anot V. Bagdžiūnienės, jie turėtų būti nurodyti įmonės apskaitos politikoje [2].

Atsargos O. Gudaitienės apibrėžiamos kaip “trumpalaikis turtas, kurį įmonė tikisi sunaudoti per vieną įmonės veiklos ciklą, t.y. per laikotarpį nuo atsargų įsigijimo iki jų pardavimo arba sunaudojimo prekėms gaminti arba paslaugoms teikti” [GUD]. O V. Bagdžiūnienė jas įvardija kaip trumpalaikį turtą:

• skirtą prekybai, esant normalioms veiklos sąlygoms;

• skirtą gamybos procesui, kurio metu bus pagaminama ir vėliau parduodama produkcija;

• esantį gamybos procese;

• esantį nebaigtų atlikti darbų ir paslaugų išlaidomis (tebeteikiamos auditorių, architektų ir pan. paslaugos) [2].

Pavyzdiniame sąskaitų plane išskiriamos pagrindinės šio trumpalaikio turto grupės:

 žaliavos ir komplektavimo gaminiai,

 nebaigta gamyba,

 pagaminta produkcija,

 pirktos prekės, skirtos perparduoti [pvzd s-tų pl http://www.apskaitosinstitutas.lt/docs/planas%2020040113.doc].

Taip pagal 2-ąjį VAS „Balansas“ reikalaujama rodyti atsargas ir finansinėje atskaitomybėje. Tačiau žemės ūkio bendrovėms šis sąskaitų planas nėra tinkamas dėl didelės sąskaitų įvairovės ir žemės ūkio įmonių apskaitai tvarkyti bei atskaitomybei sudaryti reikalingų specifinių sąskaitų stokos [lzuu str.]. O ir V. Bagdžiūnienė pabrėžia, kad toks atsargų grupavimas atitinka tik finansinės atskaitomybės sudarymo poreikius, o įmonės, siekdamos suderinti valdymo, mokesčių ir finansų apskaitos reikalavimus, atsargas grupuoja detaliau pagal atsakomybės centrus, vietas, PVM apmokestinimo tarifus, paskirtį, specifinius apskaitos poreikius [2].

LŽŪU atliktame tyrime buvo parengtas pavyzdinis žemės ūkio įmonių sąskaitų planas (jo struktūra tokia pati, kaip ir pavyzdinio sąskaitų plano) ir jų finansinės atskaitomybės sudarymo metodinės rekomendacijos. Toks sąskaitų planas leidžia sistemiškai sukaupti visą informaciją, atspindinčią žemės ūkio specifiką, pasireiškiančią gamybos priemonių, jų panaudojimo, nuosavybės formos ir kitais ypatumais [lzuu str.]. Toks sąskaitų planas labiau tinka stambioms įmonėms, turinčioms plačią gamybos atsargų ir produkcijos nomenklatūrą, o ŽŪB “Draugas” ji tikrai plati. Atsargų apskaitai skirtos sąskaitos detalizuojamos atsižvelgiant į skirtingas naudojamų atsargų rūšis ir į galimybę apdoroti informaciją: jei apskaita tvarkoma rankiniu būdu – sąskaitų planas neturėtų būti labai išplėstas, esant kompiuterizuotai apskaitai – atsargų sąskaitos gali būti detalizuojamos smulkiau [fin apsk ž ū].

Rekomendacijose dėl ūkininko ūkio veiklos buhalterinės apskaitos tvarkymo dvejybine apskaitos sistema [7] numatyta, kad 20 sąskaita Medžiagos skirta trumpiau nei vienerius metus ūkio veikloje naudojamo pirkto turto – sėklos ir pašarų, trąšų ir kalkių, pesticidų, medikamentų, kuro, taros, atsarginių dalių, statybinių ir kitų medžiagų apskaitai. Detalesniam medžiagų apskaitos tvarkymui gali būti naudojamos sąskaitų plane numatytos subsąskaitos. Analitinė medžiagų apskaita gali būti tvarkoma pagal jų rūšis. O 21 sąskaita Produkcija skirta ūkyje pagamintos produkcijos apskaitai. Atskirose šios sąskaitos subsąskaitose tvarkoma praėjusių metų gamybos (210 subsąskaita) ir ataskaitinių metų gamybos (211 subsąskaita) produkcijos apskaita. Produkcijos analitinė apskaita gali būti tvarkoma pagal jos rūšis [7]. Pažymėtina, kad bendrovėje praėjusių metų gamybos ir ataskaitinių metų gamybos produkcijai apskaityti neišskirtos atskiros sąskaitos – visa produkcija apskaitoma kartu. Tačiau kai metų pabaigoje reikalinga koreguoti produkcijos likučių planinę savikainą iki faktinės, aišku, jog praėjusių metų gamybos produkcijos savikaina nekoreguojama – šios produkcijos likučius leidžia nustatyti „Debeto“ programa.

Šiuo metu Jūs matote 32% šio straipsnio.
Matomi 2771 žodžiai iš 8715 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.