TURINYSĮVADAS 3
1. ATSARGŲ SAMPRATA, KLASIFIKAVIMAS BEI REIKŠMĖ ĮMONĖS VEIKLOJE 5
1.1. Atsargų samprata ir reikšmė 5
1.2. Atsargų klasifikavimas 6
2. ATSARGŲ ĮSIGIJIMO IR NURAŠYMO OPERACIJŲ DOKUMENTAVIMAS, JŲ ĮVERTINIMO IR
APSKAITOS METODAI 8
2.1. Atsargų įsigijimo ir nurašymo operacijų dokumentavimas 8
2.2. Atsargų įsigijimo ir pasigaminimo savikaina 9
2.3. Atsargų įvertinimas grynąja galimo realizavimo verte 12
2.4. Atsargų įkainojimo ir apskaitos metodai 14
2.5. Atsargų neatitikimų registravimas apskaitoje 22
3. ATSARGŲ ATVAIZDAVIMAS VšĮ „VIEVIO MIESTO PALAIKOMOJO GYDYMO IR SLAUGOS
LIGONINĖ“ 26
IŠVADOS 28
LITERATŪRA IR ŠALTINIAI 30
PRIEDAI 31
ĮVADAS
Tiek didmeninės, tiek ir mažmeninės prekybos įmonės daugiausia pajamų
gauna realizuodamos savo prekes. Svarbią tokių įmonių turto dalį sudaro
prekių atsargos. Materialinių vertybių atsargos gali būti labai įvairios,
gamybinėse ir prekybinėse įmonėse jos gali skirtis. Gamybinėse
įmonėse yra trejopo tipo atsargos: žaliavos, reikalingos gaminių gamybai,
nebaigtos gamybos atsargos ir gatava produkcija. Tuo tarpu, jei įmonė
prekių negamina, o tik parduoda, atsiranda kita atsargų rūšis – prekės,
skirtos perparduoti. Prekių atsargas sudaro prekės, skirtos realizuoti, ir
prekės, jau esančios kelyje. Kadangi prekės yra likvidaciniai aktyvai ir
paprastai paverčiamos į grynus pinigus per metus, jos vadinamos
apyvartinėmis lėšomis ir parodomos balanse.
Atsargos paprastai yra svarbus finansinių ataskaitų rodiklis. Ypač
svarbūs yra šie dalykai: parduotų prekių kaštų palyginimas su pajamomis bei
teisingas atsargų įkainojimas sąskaitų balanso lentelėje. Tam, kad visa
tai padaryti teisingai, reikia tam tikrų apskaitos žinių, įgūdžių ir
pasiruošimo.
Neturėdamos atsargų, gamybinės ir prekybinės įmonės negalėtų vykdyti
savo veiklos. Tai taip pat būdinga ir paslaugas teikiančioms įmonėms. Nors
jų teikiamas produktas neturi materialaus ir apčiuopiamo pagrindo arba turi
iš dalies, neturėdamos materialių atsargų, pvz., darbo priemonių, paslaugų
įmonės negalėtų vykdyti savo veiklos. Visa tai įrodo, kad verslo proceso
dalyviams atsargų ir jų apskaitos tema yra ir bus svarbi. Tai ir
apsprendžia šios temos aktualumą.
Šio darbo tyrimo objektas yra atsargų apskaita, o tikslas –
supažindinti su atsargų apskaitos vykdymu įmonėse bei jos ypatumais. Yra
iškeliami tokie uždaviniai:
1. Įvertinti atsargų svarbą įmonės veikloje;
2. Išnagrinėti, kokie dokumentai lydi atsargų judėjimą bei
išsiaiškinti atsargų įvertinimo ir apskaitos metodus;
3. Supažindinti su atsargų apskaitos ypatumais iš praktinės pusės:
išnagrinėjama atsargų apskaita konkrečioje įstaigoje.
Kuriant šį darbą, buvo naudojami duomenų analizės, lyginimo ir
apibendrinimo metodai. Darbą sudaro trys pagrindinės dalys. Pirmojoje
dalyje pateikiama atsargų samprata, reikšmė įmonės veikloje bei atsargų
klasifikavimas.
Antrojoje dalyje išsiaiškinama, kaip nustatoma atsargų įsigijimo ir
pasigaminimo savikaina, supažindinama su pagrindiniais ir rečiau taikomais
atsargų įvertinimo metodais bei apskaitos būdais, nepamirštama nurodyti,
kokiais dokumentais dokumentuojamas atsargų judėjimas.
Trečiojoje dalyje aprašoma, kaip vykdoma medikamentų ir medicinos
priemonių atsargų apskaita viešojoje įstaigoje „Vievio miesto palaikomojo
gydymo ir slaugos ligoninė“. Nurodoma, kokie pagrindiniai dokumentai
naudojami apskaitant medikamentų atsargas kelyje nuo jų įsigijimo iki
sunaudojimo. Priede pateikiami važtaraščio (reikalavimo) ir vaistų atsargų
apskaitos žurnalo pavyzdinės formos. Be to, pateikti konkretūs duomenys
leis giliau susipažinti su atsargų apskaitos ypatumais ne pelno
siekiančioje organizacijoje.
Rašant šį darbą, buvo remtasi 13 literatūros šaltinių, labiausiai buvo
remtasi Verslo apskaitos standartais bei G. Kalčinsko knyga „Buhalterinės
apskaitos pagrindai“. Be to, rašant darbą, buvo naudota ir kita
metodologinė literatūra, žurnalo „Apskaitos ir mokesčių apžvalga“
straipsniai bei internetinė medžiaga.
Tikimasi, kad šis darbas leis skaitytojui susidaryti objektyvią
nuomonę apie atsargų apskaitos ypatumus, įsigilinti į jos galimybes. Be to,
tikimasi, kad skaitant šį darbą įgytas žinias skaitytojas galės lengviau
pritaikyti praktinėje veikloje.
1. ATSARGŲ SAMPRATA, KLASIFIKAVIMAS BEI REIKŠMĖ ĮMONĖS VEIKLOJE
1.1. Atsargų samprata ir reikšmė
Rinkos sąlygomis, kiekvienos pelno siekiančios įmonės tikslas –
uždirbti pelną. O tam, kad įmonė galėtų veikti, ji turi turėti atsargų.
Atsargos sudaro didelę įmonės turto dalį, o parduotų prekių savikaina
paprastai sudaro didžiausią įmonės sąnaudų dalį pelno (nuostolio)
ataskaitoje. Tai apsprendžia atsargų reikšmę įmonės
veikloje.
Nuo 2004 01 01 atsargų apskaitos tvarką Lietuvoje reglamentuoja 9 –
sis Verslo apskaitos standartas (9 VAS „Atsargos“) Pagal 9 – jį Verslo
apskaitos standartą, “atsargos yra trumpalaikis turtas, kurį įmonė
sunaudoja pajamoms uždirbti per vienerius metus arba per vieną įmonės
veiklos ciklą”. [12, p.92] Kitaip tariant, atsargomis laikomos įmonės
žinioje esančios materialinės vertybės, kurias ji tikisi parduoti arba
tiesiogiai panaudoti gamyboje. Atsargos priskiriamos prie trumpalaikio
turto. “Trumpalaikis turtas – tai turtas, kurį įmonė sunaudoja ekonominei
naudai gauti per vienerius metus arba per vieną įmonės veiklos ciklą”. [6,
p.315] Nuo ilgalaikio turto atsargos skiriasi tuo, kad iš karto
sunaudojamos įmonės veikloje uždirbant pajamas. Verta pastebėti, kad šie
tai taikytina tik toms įmonėms, kurių pagrindinė veikla remiasi pelno
gavimu, tuo tarpu, tose organizacijose, kurių pagrindinis tikslas yra
visuomenės narių poreikių tenkinimas, o ne pelno gavimas, atsargos jokių
pajamų neuždirba, o tik padeda, teikiant paslaugas, geriau tenkinti
visuomenės poreikius.
V. Bagdžiūnienė „Finansinės apskaitos pagrindų“ knygoje atsargas
apibūdina taip: „Atsargos yra trumpalaikis turtas, kuris:
➢ Skirtas prekybai, esant normalios veiklos sąlygoms;
➢ Skirtas gamybos procesui, kai bus pagaminta produkcija, kuri vėliau
bus parduota;
➢ Esantis gamybos procese;
➢ Nebaigtų atlikti darbų ir paslaugų išlaidos (nebaigtos atlikti
auditorių, architektų ir pan. paslaugos)“ [1, p.114]
Norint gerai suvokti atsargų esmę apskaitoje, nepakanka žinoti vien
tik atsargų apibrėžimą, reikia būti susipažinusiam ir su kitomis
pagrindinėmis su atsargomis susijusiomis sąvokomis.
Pirmoji sąvoka yra veiklos ciklas. Veiklos ciklas – tai laikotarpis
nuo veiklos procese naudojamų atsargų įsigijimo iki jų realizavimo už
pinigus arba už lengvai pinigais paverčiamą priemonę.
Kita sąvoka, su kuria neišvengiamai susiduriama apskaitant atsargas,
yra grynoji galimo realizavimo vertė – tai įvertinta pardavimo kaina, esant
įprastoms verslo sąlygoms, atėmus įvertintas gamybos užbaigimo ir galimas
pardavimo išlaidas.
Atsargos, skirtos parduoti, vadinamos prekėmis. Prekės gali būti
dvejopos: tos, kurias įmonė nusipirko, norėdama vėliau perparduoti, ir tos,
kurias įmonė pati pasigamino. 9 VAS prekes apibrėžia taip: “prekės –
turtas, pirktas perparduoti, ir įmonės pagaminta produkcija, skirta
parduoti”[12, p.92].
Sudarant balansą, susiduriama su sąvoka „balansinė atsargų vertė“.
Balansinė atsargų vertė – tai vertė, kuria atsargos yra parodomos balanse.
Jeigu fizinė atsargų būvimo vieta ir nėra įmonėje, jos vis tiek
pripažįstamos atsargomis ir parodomos balanse, jei:
➢ pirkėjams išsiųstos atsargos, kurios balanso sudarymo datą vis dar
yra įmonės nuosavybė;
➢ tiekėjų išsiųstos įmonei, bet dar negautos, tačiau kurių nuosavybės
teisė jau priklauso įmonei;
➢ laikinai išsiųstos perdirbti;
➢ saugomos įmonei nepriklausančiose patalpose.
Apibendrintai galima būtų pasakyti, kad atsargų reikšmė įmonės
veikloje yra tikrai didelė. Nepriklausomai nuo to, kokiai klasifikacinei
grupei jos priklausytų (atsargų klasifikacija pateikta kitame skyrelyje),
atsargos turi bene didžiausią reikšmę įmonės pajamų gavimui.
1.2. Atsargų klasifikavimas
Kiekvienoje įmonėje laikomos atsargos gali būti skirtingos, tai
priklauso nuo įmonės veiklos pobūdžio. Todėl būtina gerai žinoti, atsargų
klasifikaciją. Yra išskiriamos tokios pagrindinės atsargų grupės:
• Žaliavos;
• Komplektavimo gaminiai;
• Nebaigta gamyba;
• Pagaminta produkcija;
• Prekės, skirtos perparduoti.
Grafiškai atsargų klasifikavimą vaizduoja 1 paveikslas.
“Žaliavos – tai perdirbimo gamybos elementai, kurie gamybos procese
nėra buvę”. [6,p.315] Žaliavos yra įsigyjamos, siekiant jas perdirbti į
gatavą produkciją. Finansinės apskaitos požiūriu, gamybos ciklo metu
žaliavos pereina tris stadijas. Pirmiausia jos tampa žaliavų atsargomis.
Šias žaliavas perdavus į gamybą ir pradėjus perdirbimo procesą, jos
laikomos nebaigtos gamybos atsargomis. Tai tarpinis etapas tarp žaliavų ir
pagamintos produkcijos atsargų. Pagaminus produkciją, tačiau jos
nepardavus, ji vadinama pagamintos produkcijos atsargomis. Iki galo
nebaigiant gamybos, susidaro nebaigtos gamybos likučiai, kurie balanse
parodomi trumpalaikio turto skyriuje.1 pav. Atsargų klasifikavimas
Šaltinis: sudaryta autorėsKaip matome, atsargoms taip pat priklauso ir prekės, skirtos
perparduoti. Nuo kitų atsargų rūšių jos skiriasi tuo, kad pagaminamos ne
pačioje įmonėje, kurioje apskaitomos šios atsargos, o jos perkamos iš kitų
įmonių. 9 – ame Verslo apskaitos standarte šios rūšies atsargos
yra
apibūdinamos kaip turtas, skirtas perparduoti.
Svarbu pažymėti, kad žaliavos, komplektavimo gaminiai, nebaigta gamyba
ir pagaminta produkcija yra gamybinės įmonės atsargos, o prekės, skirtos
perparduoti, priklauso prekybinių įmonių atsargoms.2. ATSARGŲ ĮSIGIJIMO IR NURAŠYMO OPERACIJŲ DOKUMENTAVIMAS, JŲ ĮVERTINIMO IR
APSKAITOS METODAI
2.1. Atsargų įsigijimo ir nurašymo operacijų dokumentavimas
Atsargų įsigijimas. Atsargų įsigijimas turi būti įrodytas juridinę
galią turinčiais dokumentais. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos
pagrindų įstatymas reikalauja, kad dokumentai būtų surašyti ūkinės
operacijos metu arba tuoj pat jai pasibaigus. Dokumentai turi turėti