Atsargų apskaita
5 (100%) 1 vote

Atsargų apskaita

TURINYSĮVADAS 3

1. ATSARGŲ SAMPRATA, KLASIFIKAVIMAS BEI REIKŠMĖ ĮMONĖS VEIKLOJE 5

1.1. Atsargų samprata ir reikšmė 5

1.2. Atsargų klasifikavimas 6

2. ATSARGŲ ĮSIGIJIMO IR NURAŠYMO OPERACIJŲ DOKUMENTAVIMAS, JŲ ĮVERTINIMO IR

APSKAITOS METODAI 8

2.1. Atsargų įsigijimo ir nurašymo operacijų dokumentavimas 8

2.2. Atsargų įsigijimo ir pasigaminimo savikaina 9

2.3. Atsargų įvertinimas grynąja galimo realizavimo verte 12

2.4. Atsargų įkainojimo ir apskaitos metodai 14

2.5. Atsargų neatitikimų registravimas apskaitoje 22

3. ATSARGŲ ATVAIZDAVIMAS VšĮ „VIEVIO MIESTO PALAIKOMOJO GYDYMO IR SLAUGOS

LIGONINĖ“ 26

IŠVADOS 28

LITERATŪRA IR ŠALTINIAI 30

PRIEDAI 31

ĮVADAS

Tiek didmeninės, tiek ir mažmeninės prekybos įmonės daugiausia pajamų

gauna realizuodamos savo prekes. Svarbią tokių įmonių turto dalį sudaro

prekių atsargos. Materialinių vertybių atsargos gali būti labai įvairios,

gamybinėse ir prekybinėse įmonėse jos gali skirtis. Gamybinėse

įmonėse yra trejopo tipo atsargos: žaliavos, reikalingos gaminių gamybai,

nebaigtos gamybos atsargos ir gatava produkcija. Tuo tarpu, jei įmonė

prekių negamina, o tik parduoda, atsiranda kita atsargų rūšis – prekės,

skirtos perparduoti. Prekių atsargas sudaro prekės, skirtos realizuoti, ir

prekės, jau esančios kelyje. Kadangi prekės yra likvidaciniai aktyvai ir

paprastai paverčiamos į grynus pinigus per metus, jos vadinamos

apyvartinėmis lėšomis ir parodomos balanse.

Atsargos paprastai yra svarbus finansinių ataskaitų rodiklis. Ypač

svarbūs yra šie dalykai: parduotų prekių kaštų palyginimas su pajamomis bei

teisingas atsargų įkainojimas sąskaitų balanso lentelėje. Tam, kad visa

tai padaryti teisingai, reikia tam tikrų apskaitos žinių, įgūdžių ir

pasiruošimo.

Neturėdamos atsargų, gamybinės ir prekybinės įmonės negalėtų vykdyti

savo veiklos. Tai taip pat būdinga ir paslaugas teikiančioms įmonėms. Nors

jų teikiamas produktas neturi materialaus ir apčiuopiamo pagrindo arba turi

iš dalies, neturėdamos materialių atsargų, pvz., darbo priemonių, paslaugų

įmonės negalėtų vykdyti savo veiklos. Visa tai įrodo, kad verslo proceso

dalyviams atsargų ir jų apskaitos tema yra ir bus svarbi. Tai ir

apsprendžia šios temos aktualumą.

Šio darbo tyrimo objektas yra atsargų apskaita, o tikslas –

supažindinti su atsargų apskaitos vykdymu įmonėse bei jos ypatumais. Yra

iškeliami tokie uždaviniai:

1. Įvertinti atsargų svarbą įmonės veikloje;

2. Išnagrinėti, kokie dokumentai lydi atsargų judėjimą bei

išsiaiškinti atsargų įvertinimo ir apskaitos metodus;

3. Supažindinti su atsargų apskaitos ypatumais iš praktinės pusės:

išnagrinėjama atsargų apskaita konkrečioje įstaigoje.

Kuriant šį darbą, buvo naudojami duomenų analizės, lyginimo ir

apibendrinimo metodai. Darbą sudaro trys pagrindinės dalys. Pirmojoje

dalyje pateikiama atsargų samprata, reikšmė įmonės veikloje bei atsargų

klasifikavimas.

Antrojoje dalyje išsiaiškinama, kaip nustatoma atsargų įsigijimo ir

pasigaminimo savikaina, supažindinama su pagrindiniais ir rečiau taikomais

atsargų įvertinimo metodais bei apskaitos būdais, nepamirštama nurodyti,

kokiais dokumentais dokumentuojamas atsargų judėjimas.

Trečiojoje dalyje aprašoma, kaip vykdoma medikamentų ir medicinos

priemonių atsargų apskaita viešojoje įstaigoje „Vievio miesto palaikomojo

gydymo ir slaugos ligoninė“. Nurodoma, kokie pagrindiniai dokumentai

naudojami apskaitant medikamentų atsargas kelyje nuo jų įsigijimo iki

sunaudojimo. Priede pateikiami važtaraščio (reikalavimo) ir vaistų atsargų

apskaitos žurnalo pavyzdinės formos. Be to, pateikti konkretūs duomenys

leis giliau susipažinti su atsargų apskaitos ypatumais ne pelno

siekiančioje organizacijoje.

Rašant šį darbą, buvo remtasi 13 literatūros šaltinių, labiausiai buvo

remtasi Verslo apskaitos standartais bei G. Kalčinsko knyga „Buhalterinės

apskaitos pagrindai“. Be to, rašant darbą, buvo naudota ir kita

metodologinė literatūra, žurnalo „Apskaitos ir mokesčių apžvalga“

straipsniai bei internetinė medžiaga.

Tikimasi, kad šis darbas leis skaitytojui susidaryti objektyvią

nuomonę apie atsargų apskaitos ypatumus, įsigilinti į jos galimybes. Be to,

tikimasi, kad skaitant šį darbą įgytas žinias skaitytojas galės lengviau

pritaikyti praktinėje veikloje.

1. ATSARGŲ SAMPRATA, KLASIFIKAVIMAS BEI REIKŠMĖ ĮMONĖS VEIKLOJE

1.1. Atsargų samprata ir reikšmė

Rinkos sąlygomis, kiekvienos pelno siekiančios įmonės tikslas –

uždirbti pelną. O tam, kad įmonė galėtų veikti, ji turi turėti atsargų.

Atsargos sudaro didelę įmonės turto dalį, o parduotų prekių savikaina

paprastai sudaro didžiausią įmonės sąnaudų dalį pelno (nuostolio)

ataskaitoje. Tai apsprendžia atsargų reikšmę įmonės
veikloje.

Nuo 2004 01 01 atsargų apskaitos tvarką Lietuvoje reglamentuoja 9 –

sis Verslo apskaitos standartas (9 VAS „Atsargos“) Pagal 9 – jį Verslo

apskaitos standartą, “atsargos yra trumpalaikis turtas, kurį įmonė

sunaudoja pajamoms uždirbti per vienerius metus arba per vieną įmonės

veiklos ciklą”. [12, p.92] Kitaip tariant, atsargomis laikomos įmonės

žinioje esančios materialinės vertybės, kurias ji tikisi parduoti arba

tiesiogiai panaudoti gamyboje. Atsargos priskiriamos prie trumpalaikio

turto. “Trumpalaikis turtas – tai turtas, kurį įmonė sunaudoja ekonominei

naudai gauti per vienerius metus arba per vieną įmonės veiklos ciklą”. [6,

p.315] Nuo ilgalaikio turto atsargos skiriasi tuo, kad iš karto

sunaudojamos įmonės veikloje uždirbant pajamas. Verta pastebėti, kad šie

tai taikytina tik toms įmonėms, kurių pagrindinė veikla remiasi pelno

gavimu, tuo tarpu, tose organizacijose, kurių pagrindinis tikslas yra

visuomenės narių poreikių tenkinimas, o ne pelno gavimas, atsargos jokių

pajamų neuždirba, o tik padeda, teikiant paslaugas, geriau tenkinti

visuomenės poreikius.

V. Bagdžiūnienė „Finansinės apskaitos pagrindų“ knygoje atsargas

apibūdina taip: „Atsargos yra trumpalaikis turtas, kuris:

➢ Skirtas prekybai, esant normalios veiklos sąlygoms;

➢ Skirtas gamybos procesui, kai bus pagaminta produkcija, kuri vėliau

bus parduota;

➢ Esantis gamybos procese;

➢ Nebaigtų atlikti darbų ir paslaugų išlaidos (nebaigtos atlikti

auditorių, architektų ir pan. paslaugos)“ [1, p.114]

Norint gerai suvokti atsargų esmę apskaitoje, nepakanka žinoti vien

tik atsargų apibrėžimą, reikia būti susipažinusiam ir su kitomis

pagrindinėmis su atsargomis susijusiomis sąvokomis.

Pirmoji sąvoka yra veiklos ciklas. Veiklos ciklas – tai laikotarpis

nuo veiklos procese naudojamų atsargų įsigijimo iki jų realizavimo už

pinigus arba už lengvai pinigais paverčiamą priemonę.

Kita sąvoka, su kuria neišvengiamai susiduriama apskaitant atsargas,

yra grynoji galimo realizavimo vertė – tai įvertinta pardavimo kaina, esant

įprastoms verslo sąlygoms, atėmus įvertintas gamybos užbaigimo ir galimas

pardavimo išlaidas.

Atsargos, skirtos parduoti, vadinamos prekėmis. Prekės gali būti

dvejopos: tos, kurias įmonė nusipirko, norėdama vėliau perparduoti, ir tos,

kurias įmonė pati pasigamino. 9 VAS prekes apibrėžia taip: “prekės –

turtas, pirktas perparduoti, ir įmonės pagaminta produkcija, skirta

parduoti”[12, p.92].

Sudarant balansą, susiduriama su sąvoka „balansinė atsargų vertė“.

Balansinė atsargų vertė – tai vertė, kuria atsargos yra parodomos balanse.

Jeigu fizinė atsargų būvimo vieta ir nėra įmonėje, jos vis tiek

pripažįstamos atsargomis ir parodomos balanse, jei:

➢ pirkėjams išsiųstos atsargos, kurios balanso sudarymo datą vis dar

yra įmonės nuosavybė;

➢ tiekėjų išsiųstos įmonei, bet dar negautos, tačiau kurių nuosavybės

teisė jau priklauso įmonei;

➢ laikinai išsiųstos perdirbti;

➢ saugomos įmonei nepriklausančiose patalpose.

Apibendrintai galima būtų pasakyti, kad atsargų reikšmė įmonės

veikloje yra tikrai didelė. Nepriklausomai nuo to, kokiai klasifikacinei

grupei jos priklausytų (atsargų klasifikacija pateikta kitame skyrelyje),

atsargos turi bene didžiausią reikšmę įmonės pajamų gavimui.

1.2. Atsargų klasifikavimas

Kiekvienoje įmonėje laikomos atsargos gali būti skirtingos, tai

priklauso nuo įmonės veiklos pobūdžio. Todėl būtina gerai žinoti, atsargų

klasifikaciją. Yra išskiriamos tokios pagrindinės atsargų grupės:

• Žaliavos;

• Komplektavimo gaminiai;

• Nebaigta gamyba;

• Pagaminta produkcija;

• Prekės, skirtos perparduoti.

Grafiškai atsargų klasifikavimą vaizduoja 1 paveikslas.

“Žaliavos – tai perdirbimo gamybos elementai, kurie gamybos procese

nėra buvę”. [6,p.315] Žaliavos yra įsigyjamos, siekiant jas perdirbti į

gatavą produkciją. Finansinės apskaitos požiūriu, gamybos ciklo metu

žaliavos pereina tris stadijas. Pirmiausia jos tampa žaliavų atsargomis.

Šias žaliavas perdavus į gamybą ir pradėjus perdirbimo procesą, jos

laikomos nebaigtos gamybos atsargomis. Tai tarpinis etapas tarp žaliavų ir

pagamintos produkcijos atsargų. Pagaminus produkciją, tačiau jos

nepardavus, ji vadinama pagamintos produkcijos atsargomis. Iki galo

nebaigiant gamybos, susidaro nebaigtos gamybos likučiai, kurie balanse

parodomi trumpalaikio turto skyriuje.1 pav. Atsargų klasifikavimas

Šaltinis: sudaryta autorėsKaip matome, atsargoms taip pat priklauso ir prekės, skirtos

perparduoti. Nuo kitų atsargų rūšių jos skiriasi tuo, kad pagaminamos ne

pačioje įmonėje, kurioje apskaitomos šios atsargos, o jos perkamos iš kitų

įmonių. 9 – ame Verslo apskaitos standarte šios rūšies atsargos
yra

apibūdinamos kaip turtas, skirtas perparduoti.

Svarbu pažymėti, kad žaliavos, komplektavimo gaminiai, nebaigta gamyba

ir pagaminta produkcija yra gamybinės įmonės atsargos, o prekės, skirtos

perparduoti, priklauso prekybinių įmonių atsargoms.2. ATSARGŲ ĮSIGIJIMO IR NURAŠYMO OPERACIJŲ DOKUMENTAVIMAS, JŲ ĮVERTINIMO IR

APSKAITOS METODAI

2.1. Atsargų įsigijimo ir nurašymo operacijų dokumentavimas

Atsargų įsigijimas. Atsargų įsigijimas turi būti įrodytas juridinę

galią turinčiais dokumentais. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos

pagrindų įstatymas reikalauja, kad dokumentai būtų surašyti ūkinės

operacijos metu arba tuoj pat jai pasibaigus. Dokumentai turi turėti

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1424 žodžiai iš 4743 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.