Atsargu apskaita1
5 (100%) 1 vote

Atsargu apskaita1

ATSARGŲ APSKAITA

KURSINIS DARBAS



Klaipėda 2006

TURINYS

ĮVADAS 3

1. TRUMPALAIKIS TURTAS 4

2. ATSARGŲ KLASIFIKAVIMAS APSKAITOJE 6

3. ATSARGŲ ĮVERTINIMAS APSKAITOJE IR ATSKAITOMYBĖJE 9

3.1 REIKALAVIMAI ATSARGŲ ĮSIGIJIMO DOKUMENTAMS 11

3.2 ATSARGŲ PRIĖMIMO TVARKA IR UŽPAJAMAVIMAS 12

3.3 ATSARGŲ IŠDAVIMO OPERACIJŲ DOKUMENTAVIMAS 14

4. ATSARGŲ ĮKAINOJIMAS 15

5. ATSARGŲ ĮSIGIJIMO SAVIKAINA 19

6.ATSARGŲ SUNAUDOJIMO (PARDAVIMO) APSKAITOS BŪDAI 22

7. ATSARGŲ ĮKAINOJIMO IR ATSISKAITYMŲ SU TIEKĖJAIS APSKAITA 24

PRAKTINĖ DALIS 28

UAB „X” FINANSINĖS VEIKLOS ANALIZĖ Klaida! Žymelė neapibrėžta.

IŠVADOS 29

LITERATŪRA 31

PRIEDAI 32

ĮVADAS

Atsargomis laikomos įmonės žinioje esančios vertybės – trumpalaikis turtas, – kurios skirtos parduoti įprasta tvarka arba sunaudoti teikiant paslaugas ar gaminant parduotinas prekes ir kurios vieną kartą dalyvauja gamybos ir aptarnavimo procese ir yra iš karto sunaudojamos įmonės veikloje uždirbant pajamas.

Prekių ir žaliavų kainos nuolat keičiasi kintant rinkos sąlygoms. Vienos ir tos pačios prekės gali būti perkamos skirtingomis kainomis vienu metu. Įmonė dažniausiai nežino, kiek pati sumokėjo už vieną ar kitą parduotą prekę. Todėl svarbus įmonės uždavinys – kiek įmanoma tiksliau nustatyti parduotų prekių savikainą ir sandėlyje likusių prekių vertę. Tam reikia nustatyti, kokia tvarka buvo parduotos tos skirtingų kainų prekės, o priklausomai nuo įmonės veikos pobūdžio ir nuo turimų atsargų specifikacijos yra nustatomas atsargų apskaitos metodas.

Dažnai yra tiesiog neįmanoma tiksliai nustatyti, už kiek buvo nupirkta per ataskaitinį laikotarpį parduota prekė. Todėl prekių judėjimo sąvoka reiškia fizinį prekių judėjimą įmonės veiklos metu, o sąvoka kainos judėjimas prekių įsigijimo išlaidų priskyrimą ataskaitinio laikotarpio metu parduotų prekių savikainai arba sandėlyje likusių atsargų vertei.

Taikant periodiškai apskaitomų atsargų metodą, visos įsigytos atsargos registruojamos debetuojant Pirkimų sąskaitą. Parduodant prekių atsargas, registruojamas tik pajamų uždirbimas. Todėl ataskaitinio laikotarpio pabaigoje būtina inventorizuoti įmonėje esančias atsargas.

Taikant nuolat apskaitomų atsargų metodą visos įsigytos ir sumažėjusios atsargos iš karto registruojamos tam tikroje Atsargų sąskaitoje. Kiekvieną kartą pardavus prekes registruojamos ne tik uždirbtos pajamos, bet ir parduotų prekių savikaina.

Pasirinikta kursinio tema – atsargų apskaita.

Šio kursinio darbo tikslas yra išanalizuoti atsargų apskaitos ypatybes.

Pagrindiniai šio darbo uždaviniai, kurie detalizuotų darbo tikslą yra:

1. Apibūdinti atsargų sąvoką

2. Išsiaiškinti pagrindines atsargų grupes;

3. Išanalizuoti atsargų apskaitos būdus.

1. TRUMPALAIKIS TURTAS

Trumpalaikiu turtu laikomi pinigai, trumpalaikiai rinkos vertybiniai popieriai, gautinos skolos, atsargos ir iš anksto apmokėtos sąnaudos. Trumpalaikis turtas paprastai sunaudojamas per santykinai trumpą laikotarpį (dažniausiai per vieną ūkinės veiklos ciklą). Šis laikotarpis (ataskaitinis) paprastai trunka vienerius metus, tačiau tose įmonėse, kurių ūkinės veiklos ciklas ilgesnis negu metai, jis gali būti taip pat ilgesnis.

Taigi pavertimo pinigais nereikėtų suprasti vienareikšmiškai – kaip turto pardavimo. Tai reiškia, kad toks turtas turi „pereiti“ visą veiklos ciklą ir tik po to tapti pinigais. Pavyzdžiui, įmonė įsigijo gamybai reikalingų žaliavų, jas sunaudojo produkcijai pagaminti, po to produkcija parduodama, ir už ją gaunami pinigai. Tarkime, kad įmonė prekiauja automobiliais. Kaip apskaitoje ji klasifikuos šį turtą? Kadangi automobiliai, kaip minėjome, skirti pardavimui, bet ne įmones poreikiams tenkinti (pvz., prekėms pervežti), tai pardavus šias mašinas, jos daugiau nebus naudojamos ūkinėje veikloje, kitaip tariant, virs sąnaudomis iš karto per vieną veiklos ciklą (skirtingai nuo ilgalaikio turto, kuris per šį laikotarpį tik iš dalies nusidėvi).

Pabrėžtina, jog prekybinėse įmonėse, kaip ir daugelyje kitų, veiklos ciklas (Pinigai – Prekybines atsargos – Pinigai) yra dažniausiai trumpesnis negu vieneri metai (ataskaitinis laikotarpis). Taigi galime teigti, jog automobiliai bus užfiksuoti kaip prekybinės atsargos, nes jie bus paversti pinigais („pereis“ veiklos ciklą) per trumpesnį negu ataskaitinis laikotarpį bei taps sąnaudomis iš karto per šį veiklos ciklą.

Antra vertus, gali atsitikti taip, jog įmonė neįstengs parduoti šių automobilių per ataskaitinį laikotarpį. Vienok, pastarieji nuo to netaps ilgalaikiu turtu, nes bus parduoti per vieną veiklos ciklą (nors ir ilgesnį už ataskaitinį laikotarpį), kitaip tariant, virs sąnaudomis iš karto (tuo tarpu ilgalaikis tartas per vieną veikos ciklą tik iš dalies nusidėvi).

Tos pačios parduotuvės savininkas tikriausiai naudojasi automobiliu, kuris reikalingas pareigoms atlikti. Šio automobilio jis neparduos, bet naudosis juo ilgą laiką, pirkdamas ir parduodamas perpardavimui skirtus automobilius. Taigi minėtas automobilis apskaitoje bus pavaizduotas kaip ilgalaikis turtas, kurio vertė bus nurašyta į sąnaudas palaipsniui prekiaujant pardavimui skirtais automobiliais.

Svarbiausios trumpalaikio turto
grupės. Pinigais laikomi įmonės pinigai kasoje, pinigai įmones sąskaitoje banke bei kai kurie kiti vertybiniai popieriai. Visi išvardyti elementai priskirtini turtui, kadangi turi konkretų savininką ir naudojami įmonės ūkinėje veikloje, siekiant gauti naudą.

Trumpalaikėmis investicijomis laikomi trumpalaikiai rinkos vertybiniai popiečiai, įsigyti už laikinai nenaudojamas pinigines lėšas. Rinkos vertybiniams popieriams priklauso: valstybinės obligacijos, akcijos, vekseliai. Juos įmonė gali gana lengvai parduoti ir gauti ne tik pradinę, pinigų sumą, bet ir tam tikrą pelną.

Kita labai svarbi trumpalaikio turto grupė – atsargos. Jomis disponuodama, įmonė tikisi gauti naudą, pavyzdžiui, pardavusi produkciją, kuriai pagaminti buvo sunaudotos tos atsargos. Jos gali būti labai įvairios: žaliavos, nebaigtos gamybos atsargos, gatava produkcija, kitos medžiagos ir pan.

Dar viena trumpalaikio turto grupė – tai iš anksto apmokėtos sąnaudos. Tai reiškia, kad įmonė iš anksto padori išlaidų, kurios sąnaudomis taps ateinančiais laikotarpiais. Tarkime, kad įmonė iš anksto sumoka už pastato nuomą visiems ateinantiems metams. Šiuo atveju, kol įmonė nesinaudojo pastatų tą laikotarpį, už kurį buvo sumokėta, išankstinės sąnaudos priklausys įmonei. Antra vertus, jeigu klientas taip ir nesuteiks įmonei teises naudotis pastatu, už kurio nuomą buvo sumokėta iš anksto, tai pastaroji turi teisę atgauti sumokėtus pinigus. Tačiau pati nuoma buvo mokėta ne tiek dėl teisės turėti pastatą, kiek dėl galimybės pelningai tą pastatą panaudoti, kitaip tariant, tikintis, kad padarytos išlaidos ateityje uždirbs tam tikras pajamas. Taigi iš anksto apmokėtos sąnaudos laikomos turtu, nes jos turi konkretų savininką ir skirtos gauti tam tikrą naudą ateityje, dažniausiai pajamoms uždirbti.

Kita trumpalaikio turto grupė – skolos įmonei arba, kitaip tariant, gautinos skolas yra susijusi su atsiskaitymais už suteikus paslaugas bei parduotas prekes arba įmones suteiktas paskolas.

Paprastai pirkėjai už įmonės suteiktas paslaugas ar išsiųstą produkciją sumoka pastarajai ne iš karto, bet per tam tikrą laikotarpį, kuris numatomas pardavimo sutartyse. Taigi pardavimo procesas gali būti suskaidytas į du etapus: turto pardavimą ir pinigų gavimą. Laiko požiūriu dažnai Šie etapai nesutampa. Pirkimo-pardavimo sutartyje numatytomis sąlygomis pardavus turtą pirkėjui, pastarasis tampa šio turto (prekių ar paslaugų) savininku. Tuo pat momentu pardavėjas tampa savininku turto, į kurį sutartyje numatytomis sąlygomis pirkėjas keičia prekes. Dažniausiai tas keičiamas turtas būna pinigai. Tačiau atsargos bei jų apskaita taip pat yra labai svarbi apskaitoje. Sekančiame skyriuje bus nagrinėjamas atsargų klasifikavimas.

2. ATSARGŲ KLASIFIKAVIMAS APSKAITOJE

Kad įmonė galėtų veikti, reikia turėti atsargų. Tai labiau siejama su prekybos ir gamybos įmonės veikla, nes tokių įmonių pelnui didelę įtaką turi tam tikros atsargos.

Atsargomis laikomos įmonės žinioje esančios materialinės vertybės, kurias ji tikisi parduoti arba tiesiogiai panaudoti gamyboje. Įmonėse išskiriamos tokios pagrindinės atsargų grupės:

 Žaliavos;

 Komplektavimo gaminiai;

 Nebaigta gamyba;

 Pagaminta produkcija;

 Prekės, skirtos perparduoti.

Žaliavos įsigyjamos siekiant perdirbti jas į gatavą produkciją. Gamybos ciklo metu finansinės apskaitos požiūriu žaliavos pereina 3 stadijas. Pirmiausia jos tampa žaliavų atsargomis. Perdavus šias žaliavas į gamybą ir pradėjus perdirbimo procesą, jos laikomos nebaigtos gamybos atsargomis. Tai tarpinis etapas tarp žaliavų ir pagamintos produkcijos atsargų. Pagaminant produkciją, tačiau jos neparduodant, ji vadinama pagamintos produkcijos atsargomis. Iki galo nebaigiant gamybos susidaro nebaigtos gamybos likučiai. Visi šie likučiai parodomi balanso trumpalaikio turto skyriuje – Trumpalaikis turtas.

Taigi atsargos – nelikvidžiausias trumpalaikis turtas (žaliavos ir komplektuojamieji gaminiai, nebaigta gamyba, pagaminta produkcija bei pirktos prekės, skirtos perparduoti), kurį įmonė sunaudoja pajamoms uždirbti per vienerius metus.

Ištrauka iš Balanso:

B. Trumpalaikis turtas

I. Atsargos ir nebaigtos vykdyti sutartys

I.1. Atsargos

I.1.1. Žaliavos ir komplektavimo gaminiai

I.1.2. Nebaigta gamyba

I.1.3. Pagaminta produkcija

I.1.4. Pirktos prekės skirtos perparduoti

I.1.5. Ilgalaikis turtas skirtas perparduoti

I.1.6. Išankstiniai apmokėjimai

1 pav. Atsargų klasifikavimas

Nebaigta gamyba – tai gaminami ir dar nebaigti apdoroti gaminiai, kurių savikainą sudaro žaliavų kaina ir tų žaliavų apdirbimo (konversijos) išlaidos.

Pagaminta produkcija – tai visiškai pagamintos, bet dar neparduotos prekės: trumpalaikis turtas, saugomas įmonės sandėliuose ir skirtas uždirbti pajamoms, pardavus jį ateinančiais laikotarpiais.

Veiklos ciklas – laikotarpis nuo veiklos procese naudojamų atsargų įsigijimo iki jų realizavimo už pinigus arba už lengvai pinigais paverčiama priemone. Veiklos ciklo samprata atskirose įmonėse gali skirtis atsižvelgiant į įmonių veiklos pobūdį.

Gamybinėje (perdirbimo, paslaugų teikimo) įmonėje veiklos ciklas prasideda žaliavų medžiagų, komplektavimo gaminių įsigijimų ir baigiasi pagamintos produkcijos, suteiktų paslaugų pardavimu. Gamybinės įmonės
ciklo metu vienos atsargos (žaliavos, medžiagos) perdirbamos ir tampa kitomis atsargomis, kurios realizuojamos arba mainomos į kitą turtą. Šiose įmonėse veiklos ciklas gali būti labai ilgas, kartai net užtrukti ilgiau, negu vienerius ataskaitinius metus:

2 pav. Trumpalaikio turto ūkinės veiklos ciklas gamybinėje įmonėje

Prekybinėje įmonėje veiklos ciklas prasideda jau gatavų gaminių įsigijimu ir baigiasi šių gaminių pardavimu pirkėjams arba mainymu į kitą turtą. Paprastai šių įmonių veiklos ciklas yra gana trumpas, nes atsargos įsigyjamos konkrečiam tikslui, todėl greitai realizuojamos:3 pav. Trumpalaikio turto ūkinės veiklos ciklas prekybinėje įmonėje

Pardavimui skirtos atsargos negali būti perpardavinėjamos ta pačia kaina, kuria įmonė jas nusipirko. Kiekviena prekybos įmonė parduoda prekes didesne kaina, negu mokėjo įsigydama atsargų. Tam yra nustatomas prekybos antkainis – priedas prie pirkimo kainos.

3. ATSARGŲ ĮVERTINIMAS APSKAITOJE IR ATSKAITOMYBĖJE

Finansų ministerijos patvirtintose turto vertinimo taisyklėse (1994 m. kovo 8 d. raštas Nr. 21N „Dėl turto įvertinimo“) nurodoma, kad atsargų įsigijimo savikaina, jas perkant iš kitų asmenų, turi būti nustatoma prie jų pirkimo kainos pridedant visus su pirkimu susijusius mokesčius, išskyrus PVM, transportavimo, paruošimo bei kitas tiesiogines išlaidas, susijusias su atsargų įsigijimu, bei atimant gaurus pirkimo diskontus ir nuolaidas. Nereikšmingos atsargų pervežimo ir paruošimo naudoti išlaidų sumos gali būti nurašomos kaip veiklos sąnaudos.

Atsargų pasigaminimo savikaina turi būti nustatoma prie pagrindinių medžiagų, žaliavų ir komplektavimo gaminių, sunaudotų gaminant šias atsargas, įsigijimo savikainos pridedant tiesioginio darbo išlaidas, padarytas gaminant šį trumpalaikį turtą. Atsargų pasigaminimo savikainą turi būti įtraukta ir atitinkama netiesioginių gamybos išlaidų dalis nustatyta pagal pasirinktą paskirstymo kriterijų. Į pasigaminimo savikainą neįtraukiamos veiklos sąnaudos. Atsargoms pirkti arba nebaigtoms vykdyti sutartims finansuoti skirtų skolintų sumų palūkanos priskiriamos prie atsargų įsigijimo savikainos, jeigu normalus atsargų įsigijimo laikotarpis ne ilgesnis kaip metai.

Sąlyginai galima išskirti dvi atsargų įsigijimo vertės dalis:

 pirkimo kaina;

 visos kitos išlaidos, susijusios su atsargų atsigabenimu į įmonę.

Išlaidos sandėliams išlaikyti ir prižiūrėti į atsargų savikainą neįskaitomos, jos apskaitomos veiklos sąnaudų sudėtyje. Atsargų įsigijimas įforminamas sutartimi tarp įmonės pirkėjos ir įmonės tiekėjos. Sutartyse nurodoma tiekiamų atsargų nomenklatūra, kiekis, savybės, kainos, tiekimo terminai, pristatymo sąlygos, mokėjimo sąlygos ir pan. Už sutartyse numatomų sąlygų nevykdymą gali būti numatomos įvairios sankcijos, baudos, netesybos, delspinigiai. Atsargų pirkimo-pardavimo sutartyse turi būti aiškiai apibrėžtas nuosavybės teisių perdavimo momentas įmonės tiekėjos įmonei pirkėjai. Jei sutartyse nebuvo numatytas nuosavybės perdavimo momentas, tai nuosavybės teisė atsiranda nuo daikto perdavimo momento. Dažniausiai nuosavybės teisė atsiranda tada, kai dokumentaliai užfiksuojamas įsipareigojimas mokėti ir atsiranda teisė reikalauti perkamų vertybių.

Už valiutą įsigytos atsargos apskaitoje pajamuojamos to turto pirkinio dienos valiutos kursu. Perkant prekes už valiutą iš užsienio, neteisinga jas pajamuoti pagal muitinę vertę. Tai nėra įsigijimo vertė. Perkant prekes iš užsienio, turi būti pateikta muitinei:

 sutartis;

 sąskaita-faktūra;

 transporto ir draudimo dokumentai (jei priklausomai nuo pristatymo

sąlygų jie yra įforminti);

 transporto paslaugų apmokėjimo dokumentas (jei sąskaita apmokėta),

transporto išlaidų sąskaita (jei ji neapmokėta) arba transporto išlaidų

kalkuliacija (jei prekės pristatytos nuosavu transportu).

Atsargų įsivežimas iš užsienio turi būti patvirtintas muitinės deklaracijomis, neturint muitinės deklaracijos negalima pajamuoti atsivežtų iš užsienio atsargų pagal pirkimo užsienyje dokumentus.

Siekiant paspartinti atsiskaitymus su tiekėjais, pirkimo-pardavimo sutartyse gali būti numatyta diskontų taikymo galimybė. Tai yra griečiau sumokėti, tada mažiau teks mokėti. Diskontas gali būti suteikiamas ne vien už greitesnį atsiskaitymą, bet ir už didesnį pirktų prekių kiekį. Kainos mažinamos reklamos tikslais, siekiant padidinti pardavimų apimtis. Prekybinių nuolaidų yra įvairių rūšių. Visos suteiktos nuolaidos, jeigu jomis įmonė pirkėja pasinaudojo, negali būti įtrauktos į faktinę atsargų įsigijimo vertę.

3.1 REIKALAVIMAI ATSARGŲ ĮSIGIJIMO DOKUMENTAMS

Atsargų įsigijimas turi būti įrodytas juridinę galią turinčiais dokumentais. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo reikalaujama, kad dokumentai būtų surašyti ūkinės operacijos metu arba tuoj pat jai pasibaigus. Dokumentai turi turėti juridinę galią. Dokumentui juridinę galią suteikia privalomi rekvizitai. Jeigu įsigijimo dokumente trūksta vieno ar kelių privalomų rekvizitų, leidžiama finansų ministro tvarka dokumentą papildyti per nustatytą terminą. Pagrindiniai prekių bei kitų atsargų pirkimo ar atsigabenimo dokumentai yra:

 Pirmasis

sąskaitos-faktūros egzempliorius perkant prekes iš įmonės, kuri nėra PVM mokėtoja;

 Pirmasis sąskaitos-faktūros egzempliorius perkant prekes iš įmonės PVM mokėtojos;

 Kasos aparato kvitas, perkant prekes parduotuvėse ir iš karto atsiskaitant grynaisiais;

 Laisvos formos apskaitos dokumentas, perkant prekes iš fizinio asmens, ne PVM mokėtojo ir neturinčio patento;

 Krovinio važtaraštis – krovinio atgabenimą patvirtinantis dokumentas. Antrasis krovinio važtaraščio egzempliorius kartu su kroviniu išduodamas krovinio gavėjui. Važtaraštį krovinio gavėjas laiko krovinio buvimo vietoje. Krovinio gavėjas gavęs krovinį važtaraščio antrame ir trečiame egzemplioriuje įrašo savo vardą, pavarde, pareigas, nurodo krovinio gavimo datą, laiką ir pasirašo.

Jeigu krovinys gabenamas ne samdytu, o nuosavu transportu, galima naudoti ne važtaraštį, o PVM sąskaitos-faktūros mėlynąjį egzempliorių. PVM sąskaitos-faktūros egzemplioriuje, kuris atstoja važtaraštį, papildomai nurodomi važtaraščio rekvizitai. Šis PVM sąskaitos-faktūros egzempliorius kartu su kroviniu išduodamas gavėjui ir laikomas krovinio buvimo vietoje.

Jeigu įmonės, įsigyjančios atsargų, atstovas pasiima krovinį iš įmonės tiekėjos sandėlio, jam išrašomas įgaliojimas. Įgaliojimas išrašomas vienu egzemplioriumi. Jį pasirašo įmonės vadovas ir vyriausias buhalteris, jis patvirtinamas apvaliu antspaudu.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2420 žodžiai iš 8004 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.