Atsargų auditas1
5 (100%) 1 vote

Atsargų auditas1

Turinys

Įvadas 3

Atsargų audito reikšmė 5

Ypatybės ir sunkumai 6

Audito nuoseklumas 6

Atsargų įsigijimas 7

Atsargų laikymo, išdavimo ir naudojimo auditas 9

Atsargų apskaitos būdų įvertinimas 10

Atsargų įkainojimo metodų įvertinimas 11

Inventorizacija 12

Išvada 14

Literatūra 15

Įvadas

Nuo 2001 m. liepos 01 d. įsigaliojus naujam akcinių bendrovių įstatymui, ne tik akcinės bendrovės, bet ir daugelis uždarųjų akcinių bendrovių privalo atlikti metinės finansinės atskaitomybės auditą. Ši nuostata taikoma pradedant 2001 metų finansine atskaitomybe.

Auditas privalomas ne visoms uždarosioms akcinėms bendrovėms, bet toms, kurios atitinka bent dvi iš įstatymo nurodytų sąlygų: bendrovės pardavimų pajamos per ataskaitinius metus turi viršyti 5 mln. litų, vidutinis sąrašinis darbuotojų skaičius bendrovėje per ataskaitinius metus turi būti ne mažesnis kaip 50, o bendrovės balanse pateikta turto suma turi viršyti 2,5 mln. litų. Pagal statistikos duomenis šiuo metu šalyje yra apie 10 tūkst. uždarųjų akcinių bendrovių, kurių atitinkami rodikliai viršija įstatyme nurodytuosius, taigi joms finansinės atskaitomybės auditas privalomas. Tačiau nereiškia, kad mažesnės įmonės, kurių rodikliai nesiekia minėtųjų auditas yra nereikalingas, jos apie jį taip pat turi pagalvoti.

Pagal akcinių bendrovių įstatymą tik visuotinis akcininkų susirinkimas turi teisę rinkti audito įmonę ar atšaukti jau pasirinktą ir nustatyti audito paslaugų apmokėjimo sąlygas.

Audito paskirtis ir tikslas – patikrinti, ar teisingai parengta įmonės metinė finansinė atskaitomybė, nustatyti ar joje pateikti duomenys atitinka realią įmonės finansinę būklę ir metinės jos veiklos rezultatus. Todėl atliktas auditas yra garantas bendrovės akcininkams, kreditoriams, kitiems išoriniams informacijos vartotojams, galiausiai pačiai bendrovės administracijai, kad metinėje finansinėje atskaitomybėje pateiktais duomenimis galima pasitikėti. Todėl ir priimti sprendimus, pavyzdžiui, dėl uždirbto pelno skirstymo ar bendrovės plėtojimo, remiantis audituotos finansinės atskaitomybės duomenimis yra daug saugiau.

Atliekant auditą vertinami kliento įmonėje taikomi apskaitos principai pagal Lietuvos Respublikos buhalterinę apskaitą reglamentuojančius norminius aktus, teikiamos konsultacijos buhalterijos darbuotojams. Sudaroma galimybė audituojamos įmonės buhalteriams, vadovaujant audito įmonės specialistams, patiems patobulinti apskaitos sistemą taip, kad ir po patikrinimo ūkiniai faktai būtų teisingai registruojami apskaitoje.

Yra kitų svarbių aplinkybių, skatinančių bendrovių vadovus pagalvoti apie auditą, pagal akcinių bendrovių įstatymą, akcininkų grupė, abejodama įmonės vadovybės veikla ir norėdami įsitikinti, ar nėra nemokumo ar tyčinio bankroto požymių, ar nešvaistomas bendrovės turtas, nesudaromi nuostolingi sandoriai, nepažeidžiamos akcininkų teisės, įskaitant ir nepagrįstą darbo užmokesčio išmokėjimą, turės teisę pareikalauti audito patikrinimo išvadų arba sudaryti sutartį su audito bendrove dėl įmonės veiklos patikrinimo, o įmonė privalo padengti tokio patikrinimo išlaidas, jeigu pasitvirtina įtarinėjimai dėl neteisėtos įmonės administracijos veiklos.

Įmonių finansinę atskaitomybę gali tikrinti tik audito įmonės. Auditorius, turintis auditoriaus pažymėjimą, bet nedirbantis audito įmonėje, finansinės atskaitomybės atlikti negali. Metinės finansinės atskaitomybės patikrinimo rezultatas yra nepriklausomo auditoriaus išvada apie audituotos atskaitomybės duomenų teisingumą. Ta nedidelis, dažniausiai vieno puslapio, dokumentas. Auditoriaus išvada ir negali būti išsami, nes ji yra audituotos finansinės atskaitomybės sudedamoji dalis, o juk atskaitomybė yra skirta išoriniams vartotojams – esamiems ir potencialiems savininkams, valdžios institucijoms, kredito įstaigoms. Todėl, siekiant išsaugoti komercines paslaptis, finansinėje atskaitomybėje nėra pateikiami konfidencialūs duomenys, kurių paskelbimas galėtų pakenkti įmonės veiklai.

Auditoriai darydami auditą patikrina ilgalaikį turtą, atsargas, pirkėjų skolas, pinigus, savininkų nuosavybę bei įsipareigojimus tiekėjams, valstybės iždui, kredito institucijoms, darbuotojams, socialiniam draudimui ir kitus įsiskolinimus. Šiame darbe norėčiau išnagrinėti atsargų auditą.

Atsargų audito reikšmė

Atsargos – trumpalaikis turtas, kuris vienąkart dalyvauja gamybos ar aptarnavimo procese ir ne pamažu (kaip ilgalaikis turtas), bet iš karto sunaudojamas įmonės veikloje uždirbant pajamas. Jos gali būti panaudotos produkcijai gaminti, paslaugoms teikti, gali būti skirtos parduoti ar perparduoti. Pagal įmonės veiklos pobūdį jos disponuoja skirtingomis atsargomis. Gamybinės įmonės dažniausiai naudoja 4 grupių atsargas:

1. žaliavos ir atsargos;

2. komplektavimo gaminiai ir pirkti pusfabrikačiai;

3. nebaigta gamyba;

4. pagaminta produkcija.

Prekybos įmonės disponuoja prekėmis, skirtomis parduoti ir įmonės aptarnavimo reikmėms tenkinti. Nuo atsargų, kuriomis įmonė disponuoja, priklauso audito metodika.

Atsargų auditas – vienas atsakingiausių ir sudėtingiausių audito sričių. Atsargos daugelyje įmonių sudaro didžiausią trumpalaikio turto lyginamąjį svorį. Be to atsargų asortimentas būna labai didelis,
taip pat didelis apyvartumas. Atsargos laikomos įmonės sandėliuose gali pasenti, sugesti, užsistovėti arba pasenti dėl technologinės pažangos. Tačiau svarbiausia, kad įmonės dažnai naudoja skirtingus įkainojimo metodus skirtingoms atsargų rūšims. Dažnai atliekant atsargų auditą pasitaiko klaidų ir apgaulės atvejų.

Auditorius atlikdamas auditą turėtų atkreipti dėmesį į:

• ar visos gautos atsargos teisingai užregistruotos, ar teisingai jos perduotos į gamybą, parduotos ar sunaudotos savoms reikmėms;

• ar atsargos parodytos apskaitoje tikrai egzistuoja, ar jos perduotos konsignaciniais pagrindais;

• ar sandėliuose esančios atsargos yra pilnos komplektacijos, ką geriausiai galima nustatyti dalyvaujant atsargų inventorizacijoje ir taikant sekančius testus:

o pasirinkti iš apskaitos atskiras pozicijas ir nuėjus į sandėlį atlikti kontrolinį skaičiavimą (tai turėtų įrodyti atsargų pilnumą);

o galima atrinkti sandėlyje saugomas atsargas, atlikti kontrolinį skaičiavimą ir patikrinti su inventorizacijos duomenimis.

Taip pat audituojant atsargas reikia išsiaiškinti kokį atsargų įkainojimo metodą naudoja įmonė.

Ypatybės ir sunkumai

Kadangi atsargų kiekiai yra gan dideli, todėl auditoriai susiduria su sunkumais:

• Suskaičiuoti visas atsargas praktiškai neįmanoma, todėl būtina atranka. Be to labai svarbu teisingai parinkti tikrintinas atsargas bei nustatyti jų skaičiavimo procedūras;

• Sunku atpažinti atsargas, t.y. auditorius negali turėti tiek patirties, kad galėtų nustatyti atsargų tapatumą, todėl turi pasitikėti sandėlininkų, prekių žinovų, inžinierių paaiškinimais, tačiau ir pats auditorius turi ieškoti būdų identifikuoti atsargas. Tačiau vienas iš sunkiausių dalykų yra nustatyti nebaigtos gamybos apimtis, dėl ko turėtu konsultuotis su specialistais;

• Taip pat sudėtinga nustatyti atsargų vertę. Sunku nustatyti pasenusių, praradusių vartojimo savybes atsargų vertę;

• Įmonės darbuotojai dirbantys su atsargų apskaita ir jų kontrole dažnai nežino kaip jos atrodo ir kur panaudojamos. Dėl šių priežasčių jie net neįtaria, kad jos gali būti pavogtos. Auditorius turi patikrinti praėjusių metų pabaigos, ataskaitinių metų pradžios ir pabaigos bei kitų metų pradžios atsargų pirkimus, pardavimų bei vidaus judėjimo operacijas, jog įsitikintų, kad visos jos apskaitytos reikiamu laikotarpiu.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1103 žodžiai iš 3554 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.