Atsargų valdymas
5 (100%) 1 vote

Atsargų valdymas

Turinys

Įvadas 2

1. Atsargų apibūdinimas 3

1.1. Atsargų paskirtis 3

1.2. Atsargų rūšys 6

2. Atsargų valdymas 7

2.1. Pagrindiniai atsargų valdymo principai 7

2.2. Atsargų sudarymo uždaviniai 9

2.3. Klasikiniai atsargų modeliai 12

2.4. Atsargų nustatymas kintamomis sąlygomis 15

3. Atsargų laikymo sąnaudos 20

4. Atsargų įtaka įmonės pelningumui 23

5. Teorinių žinių taikymas praktikoje 25

Išvados 27

Literatūra 30

ĮVADAS

Įmonės, užsiimančios gamybine arba prekybine veikla, turi atsargas, kuriose yra įdėta didelė dalis įmonės kapitalo. Kiekviena įmonė, norėdama pelningai funkcionuoti, turi vykdyti atsargų valdymo politiką. Ši politika apima optimalaus dydžio atsargų sudarymo problemą, taip pat techninių ir organizacinių sandėliavimo operacijų racionalų tvarkymą.

Siekiant, kad atsargos būtų kuo artimesnės optimalioms, jas reikia planuoti. Atsargų planas glaudžiai siejama su prekybos įmonės prekių realizacijos ir pirkimo planais.

Įmonės, ypač gamybinės ar prekybinės, nemažas pinigų sumas įšaldo atsargose bei nebaigtose vykdyti sutartyse. Dalies šių lėšų „išlaisvinimas“ padidintų įmonės pinigų srautus, kas leistų juos panaudoti verslo plėtrai ar veiklos procesų efektyvumui gerinti. To pasiekti įmonėms gali padėti keli praktiniai atsargų valdymo žingsniai:

• kiek galima tiksliau planuoti pagamintos produkcijos, medžiagų ar žaliavų poreikį artimiausiam laikotarpiui. Tai padeda išvengti papildomų (nenumatytų) žaliavų užsakymų, gamybos stabdymo ar atsargų pertekliaus. Efektyvus planavimas leistų ne tik palaikyti optimalų atsargų lygį, bet ir sumažinti sąnaudas, susijusias su papildomais užsakymais ar perteklinių atsargų sandėliavimu;

• palaikyti skirtingus atsargų lygius skirtingiems produktams, priklausomai nuo to, kaip greitai jos gali būti papildytos ir kiek jos yra svarbios vykdomai veiklai;

• ieškoti galimybių padidinti pardavimų skyriaus darbo lankstumą, kas leistų laiku reaguoti į kliento poreikius, palaikant įmanomai žemą atsargų lygį mažiausiais kaštais;

• detaliau išanalizuoti patiriamas sandėliavimo, atsargų valdymo ir kitas susijusias sąnaudas. Gali paaiškėti, kad, pavyzdžiui, dalies komponentų surinkimas pačioje įmonėje yra brangesnis negu jų įsigijimas iš tiekėjų. Tokiu būdu didelę atsargų dalį ir jų valdymą būtų galima perkelti šių komponentų surinkėjui;

• atsargų valdymui apjungti žinias iš įvairių veiklos sričių, apimant pardavimus, gamybą, paskirstymą, marketingą ir net pagrindinius klientus, tai padės identifikuoti problemines vietas bei palengvins atsargų poreikio prognozavimą.

Prekybos įmonės atsargų dydis tiesiogiai priklauso nuo prekių užsakymo dydžio. Kuo dažniau ir mažesniais kiekiais galima užsakyti ir gauti prekes, tuo mažesnis atsargų lygis. Bet tokia atsargų valdymo politika ne visada bus ekonomiška. Todėl būtina detaliau nagrinėti ekonomiškai pagrįstų užsakymo dydžių nustatymą.

1. ATSARGŲ APIBŪDINIMAS

1.1. ATSARGŲ PASKIRTIS

Atsargomis laikomos įmonės žinioje esančios materialinės vertybės, kurias ji tikisi parduoti arba tiesiogiai panaudoti gamyboje. Įmonėse išskiriamos tokios pagrindinės atsargų grupės:

– žaliavos;

– komplektavimo gaminiai;

– pagaminta produkcija;

– prekės, skirtos perparduoti.

Atsargos tarnauja įvairiems firmos tikslams:

– teikia masto ekonomiją. Išlaidos sumažėja, jeigu firma dideliais kiekiais perka žaliavų, gamina ir transportuoja prekes. Pavyzdžiui, jeigu gamintojas siekia sumažinti produkcijos vieneto kainą įsigydamas didelį kiekį atsargų, tai pastarosios yra būtinos. Medžiagų vieneto transportavimo kaštai yra mažesni, jei iš karto vežami dideli kiekiai. Todėl dažnai atsargos susidaro siekiant sumažinti transportavimo išlaidas. Didelis pagamintų prekių kiekis laikomas tarpiniuose sandėliuose, vartotojų išdėstymo vietose. Egzistuoja ekonominis kompromisas tarp gamybos ir atsargų laikymo sąnaudų. Gamindama didelius produkcijos kiekius, įmonė įgyja pranašumą lyginant su kitomis įmonėmis, nes visiškai panaudoja gamybinius pajėgumus, kas leidžia pasiekti mažesnes vieneto gamybos sąnaudas. Gamybas dideliais kiekiais leidžia keletą tarpinių sandėlių papildyti atsargomis, dar prieš parduodant visas prekių atsargas suteikia galimybę derinti laiką ir papildyti tuos tarpinius sandėlius, kurie nebeturi atsargų. Gamyba mažais kiekiais, priešingai lemia trumpą gamybos ciklą ir didesnius kaštus. Tačiau didelį pagamintų prekių kiekį yra sunku greitai realizuoti, todėl padidėja atsargų laikymo sąnaudos. Kai gamyba vyksta nepilnu pajėgumu, dažni gamybos pokyčiai neleidžia gauti pelno, nes firma disponuoja nepakankamu produkcijos kiekiu vartotojų poreikiams tenkinti. Tada prarastų pardavimų ir atsargų papildymo išlaidos turėtų būti derinamas su investicijomis, kurios mažina išlaidas ir atsiranda dėl ilgo produkcijos gamybos ciklo.

– teikia pasiūlos ir paklausos balansavimo galimybes. Paklausa yra netolygi, tačiau kompanijai pigiau išlaikyti vienodą gamybos lygį, nei jį tai didinti, tai mažinti, atsižvelgiant į paklausos svyravimus. Nes sezoninė paklausa ar pasiūla skatina firmą ieškoti investicijų. Per tam tikras sezonines šventes, tokias kaip šv. Kalėdos, Motinos diena, šv.Velykos ar pan., specifinių
tai šventei produktų gamintojai parduoda daug gaminių. Jeigu gamintojai didintų gamybos apimtis tik tokių masinių švenčių metu, specifinių gaminių gamybos kaštai būtų labai dideli, svyruotų darbo jėgos poreikiai. Todėl gamintojams parankiau visus metus palaikyti stabilią gamybą ir darbo jėgą, nustatyti produkcijos savikainą įvairiais metų periodais, o sezonines prekes saugoti sandėlių šaldytuvuose, esančiuose šalia gamyklų. Atsargos leistu suderinti paklausos svyravimą ir tolygų gamybos ritmą. Bet, kita vertus, įmonės produkcijos paklausa gali būti palyginti stabili visus metus, tačiau žaliavas pristatyti įmanoma tik tam tikrais metų laikais, kaip vaisių ir daržovių konservų gamyboje, arba kai žaliavas, geriau pirkti kai jos yra pigios. Tokiu atveju yra kaupiamos žaliavų atsargos, kurios užtikrina tolygią gamybą.

– teikia apsaugą nuo nestabilios paklausos. Paklausos svyravimai sudaro daug keblumų, užtikrinant normalų žaliavų ar prekių kiekį gamyboje ar prekyboje. Tokių svyravimų neįmanoma prognozuoti visiškai tiksliai. esant transporto priemonės gedimui, žaliavos tampa nebeprieinamos ir gamyba gali sustoti. Įvertinus visas šias aplinkybes, atsargos yra kaupiamos klientų poreikiams tenkinti tada, kai tiekimo procesas būna pertraukiamas. Atsargų laikymas turi duoti naudos, todėl reikia gerai įvertinti jų naudingumą ir sąnaudas laikant jas. Kartais žaliavų perteklinės atsargos sukaupiamos tikintis, kad ateityje jos pabrangs ir yra pelningiau pirkti dabar ir laikyti perteklių.

– teikia specializacijos privalumų. Įmonės specializuojasi gaminti tik tam tikrus produktus ar komponentus, kurie vėliau transportuojami į regioninius sandėlius. Šiuose sandėliuose formuojami užsakymai iš įvairių produktų pagal klientų pageidavimus. Gamybos apimčių bei transportavimo ekonomija kompensuoja atsargų laikymo sąnaudas.

– teikia gamybos atsargų privalumus. Gamybos procesas yra nenutrūkstamas – atlikus vieną operaciją, produktas keliauja į kitą darbo barą, po kurio atliekama sekanti operacija. Jeigu vieno baro įrengimai sugenda arba išsiderina, gali sustoti visa technologinė linija. Todėl jau esančios gamybos atsargos laikinai „užkemša“ atsiradusius pertrūkius, susidariusius dėl gedimo. Taip pat skiriasi ir operacijų atlikimo greitis. jeigu nebūtų atsargų kažkurioje gamybos grandies vietoje produkto pastoviai trūktų, o kitur jis sudarytų perteklių.

– atsargos veikia kaip buferis. Atsargos esančios įvairiose paskirstymo grandinės vietose, sušvelniną konfliktus tarp paskirstymo kanalo subjektų: tiekėjų ir žaliavų pirkėjų, žaliavų pirkėjų ir gamintojų, gamybos ir marketingo, marketingo ir paskirstymo, paskirstymo ir tarpininkų, tarpininkų ir vartotojo. Šie tiekimo kanalo subjektai tarpusavyje fiziškai yra nutolę viens nuo kito, todėl atsargos suteikia prekei laiko ir vietos naudingumą.

1 schema. Atsargų judėjimas tiekimo kanalais

Schemoje pavaizduotas atsargų judėjimas tiekimo kanalais. Šis judėjimas vyksta dviem kryptimis – ištisinės rodyklės parodo pagrindinį srautą „tiekėjas-gamintojas-tarpininkas-vartotojas“, o punktyrinės rodyklės parodo atgalinį, arba dar vadinama reversinį, srautą, tai prekių grąžinimai, panaudotų medžiagų perdirbimas.

1.2. ATSARGŲ RŪŠYS

Atsargos, pagal kaupimo priežastis, skirstomos į tokias rūšis:

 Ciklo atsargos. Tai atsargos, esančios „apyvartoje“ – jos mažėja, yra papildomos, vėl mažėja ir t.t. Ciklo atsargos reikalingos paklausai tenkinti, t.y. tada, kai įmonė gali tiksliai numatyti paklausą ir papildymo laiką. Pavyzdžiui, jei per dieną nuolat parduodama 20 vienetų produkto ir kas 10 dienų atsargos papildomos, atsargų, kol neviršijamos ciklo atsargos, neprireiks. Kai paklausa ir papildymo laikas nekinta ir yra žinomi, užsakymai tvarkomi taip, kad prekės būtų atvežamos tada, kai parduodamas paskutinis vienetas. Taigi atsargos nereikalingos, kol neviršytos ciklo atsargos. Vidutinės ciklo atsargos lygios pusei užsakymo kiekio. Nagrinėjamo pavyzdžio vidutinės ciklo atsargos bus 200 vienetų.

 Tranzito atsargos. Tai tokia atsargų dalis, kuri vežama iš vieno punkto į kitą. Jos gali būti traktuojamos kaip dalis ciklo atsargų, net jei jos ir neskiriamos parduoti ar kaip pervežamas krovinys, kol jos pasiekia galutinį punktą. Skaičiuojant atsargų priežiūros kaštus, tranzito atsargos turėtų būti traktuojamos kaip atsargos, esančios krovinio pervežimo maršruto pradžioje. Jų negalima vartoti (parduoti) ar vėliau perkrauti į kitą transporto priemonę. Jų išlaidų skaičiavimas priskiriamas siuntėjo atsargoms.

 Rezervo atsargos. Rezervo atsargų paprastai laikoma daugiau nei ciklo atsargų. Manoma, kad dalis atsargų (vadinamosios vidutinės atsargos) turėtų būti skirta nedideliems paklausos ir papildymo laiko svyravimams padengti. Nors paklausos ir pristatymo svyravimo ribos nėra tiksliai žinomos. Joms nustatyti taikomi įvairūs prognozavimo metodai. Kuo tikslesnis planavimas ir prognozė, tuo mažiau kompanijai reikia lėšų rezervo atsargoms. Jeigu prognozė tiksli, galima laikyti mažiau rezervo atsargų.Vidutinės atsargos paprastai laikomos atsargų laikymo teritorijoje ir jas sudaro pusė užsakymo dydžio ir tranzito atsargos.

 Rizikos atsargos. Atsargų gali būti daugiau, nei jų reikia paklausai patenkinti. Tokios
atsargos gali atsirasti, kai perkama daug dėl kiekio nuolaidų, prognozuojamo kainų kilimo ar medžiagų trūkumo, norint išvengti galimo streiko. Kartais dėl gamybos ekonomijos vietoje produkcijos, kuri turėjo paklausą, pradedama gaminti kita. Be to, kai kurios prekės gali būti gaminamos tam tikrais sezonais arba vienodu pajėgumu palaikant stabilią gamybos apkrovą ir darbo jėgą laukiant sezoninės paklausos.

 Sezoninės atsargos. Sezoninės atsargos yra panašios į rizikos. Tai sezono pradžiai sukauptos atsargos siekiant palaikyti stabilią darbo jėgą ir gamybos apkrovą. Pavyzdžiui, žemės ūkio produkcija arba rūbų sezoninės kolekcijos.

 Nenaudojamos atsargos. Tai atsargos, kurios nebepatenkina esamos paklausos. Nepaklausios gali būti visos kompanijos atsargos arba paklausios gali nebūti tik tam tikrame regione. Tokias atsargas įmonei naudinga parduoti jų saugojimo vietose arba pervežti parduoti kitur.

2. ATSARGŲ VALDYMAS

2.1. PAGRINDINIAI ATSARGŲ VALDYMO PRINCIPAI

Atsargos sudaro įmonės apyvartinio kapitalo dalį. Pavyzdžiui, 20% gamybos įmonių ir 50% didmenininkų kapitalo yra investuota į atsargas. Svarbiausias atsargų valdymo tikslas – keičiant atsargų lygiu ir mažinant bendrąsias logistikos sąnaudas, padidinti įmonės pelningumą.

Klientų poreikiai ir reikalavimai didėja, todėl įmonės priverstos laikyti žymiai daugiau atsargų. Pristatymo reikiamu laiku, užsakymo ciklo trumpinimo koncepcijos leidžia sumažinti atsargų kiekius ir kartu išlaikyti gana aukštą klientų aptarnavimo lygį.

Atsargos turi būti suprantamos kaip teigiamas veiksnys pelningai veiklai palaikyti. Tam tikslui vadybininkai turi nustatyti, kada reikalingos atsargos (produktai, prekės, žaliavos) turi būti užsakyti, kiek kiekvienąkart ir kaip dažnai užsakyti, kad būtų patenkinti klientų poreikiai ir kartu sumažinamos visuminės logistikos sąnaudos.

Yra trys sąnaudų tipai, kurie turi būti įvertinti nustatant atsargų lygį:

• sandėliavimo sąnaudas, kuria sudaro tokios išlaidos: laikymo, krovimo, draudimo, mokesčių, moralinio nusidėvėjimo, vagysčių ir kapitalo už produkcijos pirkimą palūkanos. Šios sąnaudos didėja kartu su atsargų lygiu. Kad sumažintų saugojimo išlaidas, vadybininkai daro nedidelius, bet dažnus užsakymus.

• užsakymo sąnaudos, kurios atsiranda vykdant užsakymą, taip pat priskaičiuojamos komercijos skyriaus personalo, ryšių ir buhalterinio darbo išlaidos. Mažinant šias išlaidas galima stambinant užsakymus ir mažinant jų skaičių.

• pasibaigusių atsargų nuostoliai, patiriami dėl prarastų pardavimų, kai norimas produktas yra neprieinamas, išlaidos, susijusios su atidėtais užsakymų įvykdymais, arba išlaidos, susijusios su gamybos proceso sustojimo dėl gamybos žaliavų trūkimo. Šiuos nuostolius yra sunkiausia apskaičiuoti, bet jie neabejotinai yra patys svarbiausi, kadangi jie susiję su klientais, kai sušlubuoja atsargų valdymo strategija.

Tinkamas atsargų valdymas atsiliepia įmonės pelningumui. Problemos, atsiradusios dėl atsargų valdymo neefektyvumo, deskridituoja įmonės vardą:

 klientų netekimas. Įvertinant tai, kad klientams reikiamiems daiktams įsigyti turi alternatyvas, pasibaigusios atsargos nebus ilgai toleruojamos. Nepaisant to, kad klientai kurį laiką išliks lojalūs, tačiau jie pagaliau nukreips savo veiklą į tą tiekėją, kuris reikiamas prekes turi nuolat.

 Didėjantis atšauktų užsakymų skaičius. Atšaukti užsakymai reiškia, kad klientai turi laukti savo prekių. Kaip jau anksčiau minėta, pirkėjai, ypač išsivysčiusių rinkų, nenori laukti. Gal jie šiek tiek ir palauks, tačiau nuolat susidurdami su atidedamais užsakymais ras alternatyvius šaltinius. Taigi didėjantis atidėtų užsakymų skaičius gali reikšti didėjančias pasibaigusių atsargų tendencijas, kas lemia pardavimų praradimus.

 Stabilus atidėtų užsakymų skaičius su didėjančiomis investicijomis į atsargas. Aišku, jei atsargų kiekis didėja, tai atidėtų užsakymų skaičius turėtų mažėti. Tačiau jei šio pokyčio nėra, tai įmonėje saugojama per didelis netikslingų atsargų kiekis.

 Periodinis sandėliavimo plotų trūkumas. Prekių pristatymas anksčiau negu reikia sukelia daug problemų. Problema ta, kad nėra kur jų sudėti ir įmonė greičiau gali susidurti su didesnėmis nei planuota atsargų priežiūros išlaidomis. Tokia padėtis susiklosto dėl klaidingų paklausos prognozių, dėl nelanksčios logistinės sistemos arba sukaupiant ne tas prekių atsargas, kurių reikėtų (pvz., tas, kurios nepaklausios).

 Santykių pablogėjimas su tiekimo grandinės nariais. Jeigu gamintojas negali nuolat tiekti prekių savo tarpininkams, tai atsiras pirkėjų, negalinčių įsigyti reikiamų prekių ir galutiniai tiekimo grandinės nariai, atstovaujantys vartotojui, patirs nuostolių. Pakartotinai atidedami vartotojo užsakymai dėl nelanksčios prekių judėjimo politikos gali nulemti tiekimo grandinės narių apsisprendimą atsisakyti užsakymų arba apskritai rasti naujus tiekėjus.

Dažnai atsargų lygis gali būti sumažintas vienu iš žemiau išvardintų būdų:

1. Daugiapakopis atsargų planavimas. ABC analizė yra tokio planavimo pavyzdys.

2. Užsakymų įvykdymo laikų analizė.

3. Pristatymo laiko analizė. Tai gali sąlygoti vežėjų pakeitimą arba derybas su turimais vežėjais.

4. Produktų
su maža apyvarta atsisakymas.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2305 žodžiai iš 7679 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.