Atsargų valdymas logistikos sistemoje
5 (100%) 1 vote

Atsargų valdymas logistikos sistemoje

TURINYS

ĮVADAS 3

1. ATSARGŲ REIKŠMĖ LOGISTIKOS SISTEMOJE 4

2. ATSARGŲ KLASIFIKACIJA 5

2.1. Tiekimo atsargos 6

2.1.1. Pirkimo ekonomija 6

2.1.2. Transportavimo nuolaidos 7

2.1.3. Patikimumo fondas 8

2.1.4. Išankstinis pirkimas 8

2.1.5. Sezoninės atsargos 8

2.1.6. Tiekimo šaltinių išsaugojimas 9

2.2. Paskirstymo atsargos 9

2.2.1. Transportavimo ekonomija 9

2.2.2. Gamybos ekonomija 10

2.2.3. Sezoninis poreikis 10

2.2.4. Klientų aptarnavimo gerinimas 10

2.2.5. Pastovus darbuotojų užimtumas 10

3. ATSARGŲ KIEKIO PLANAVIMAS IR ATSARGŲ KONTROLĖS MODELIAI 11

3.1.Atsargų kontrolės modelio parinkimas 11

3.1.1. Fiksuoto kiekio modelis 13

3.1.2. Fiksuoto intervalo modelis 14

3.1.3. Patikimumo atsargos 15

3.2.Atsargų sandėliavimo metodai 15

4. UAB “NARBUTAS & KO” ATSARGŲ VALDYMAS 16

IŠVADOS 18

LITERATŪRA 19

ĮVADAS

Logistika mokslas apie transportavimo, sandėliavimo ir kitų materialinių ir nemterialinių operacijų valdymą nuo žaliavų ir medžiagų įsigijimo iki pristatymo gamybinei įmonei, vidinės gamybinės žaliavos ir medžiagų pusfabrikačių perdirbimo, gatavos produkcijos, atitinkančios jo interesus ir reikalavimus, pristatymo vartotojui, taip pat reikiamos informacijos perdavimas, saugojimas ir apdorojimas.

Norint sukurti efektyvią firmos verslo sistemą, būtina suformuoti optimalų verslo veiklos tinklą. Taipogi, kad firmos gaminama produkcija būtų pristatyta laiku, geros būklės ir į tinkamą vietą, logistikos vadybininkai turi domėtis paskirstymo tinklo planavimu ir kontrole.

Verslo logistikos sistema susideda iš sandėlių tinklo, mažmeninio realizavimo rinkų, atsargų, transporto ir informacinių sistemų. Subalansuota šių veiksmų visuma sudaro galimybes pasiekti pusiausvyrą tarp produkcijos ar prekių realizavimo apimties ir kainų, susijusių su verslo veiklos tinklo kūrimu ir funkcionavimu.

Vienas svarbiausių logistikos uždavinių yra prekių atsargų valdymas, t.y. sprendžiamas prekių sandėliavimo klausimas – kiek prekių parduotuvei laikyti sandėlyje, kad nepatirtų nuostolių nei dėl per didelio prekių kiekio, nei dėl jų trūkumo. Geriusią šio uždavinio sprendimą galima gauti optimizuojant prekių srautus sandėlyje, t.y. pasiekti tokias prekių srautų reikšmes kad prekių perteklius ir trūkumas sandėlyje nagrinėjamame laikotarpyje būtų minimalūs. Tuo tikslu yra atliekamas logistikos sistemos modeliavimas. Pagrindinis modeliavimo tikslas – sistemos veikimo prognozė, kurios pagalba galima stebėti, kaip veikia sistema keičiantis aplinkybėms, pavyzdžiui didėjant paklausai.

1. ATSARGŲ REIKŠMĖ LOGISTIKOS SISTEMOJE

Logistika vadinama visa veikla, susijusi su žaliavų, prekių pristatymu į vartojimo vietą. Šiuolaikinę modernią logistiką galima apibrėžti kaip strategiškai valdomą procesą, kurio metu žaliavos, dalis ir galutinai pagaminta produkcija yra sandėliuojamos ir pervežamos iš tiekėjų gavėjams.

Logistikos sistemą sudaro transportavimas, sandėliavimas ir saugojimas, atsargų įpakavimas bei priežiūra, atsargų kontrolė, užsakymų vykdymas, klientų aptarnavimas, gamyklų ir sandėlių išdėstymas, atsargų paskirstymas, pirkimas, grąžintų prekių valdymas, atliekų surinkimas ir panaudojimas.

Kalbant apie atsargas logistikos sistemoje, neįmanoma jų atsieti nuo logistikos sistemos komponentų, nes jų sąvoka įeina į visas pagrindines logistikos sistemos dalis.

Atsargų sudarymas – tai būtina sąlyga siekiant išlyginti prekių gamybos ir jų paklausos bei vartojimo laiko skirtumus. Atsargos turi, tarsi “užbėgti už akių” būsimai paklausai. Jos turi leisti įmonei disponuoti pirkėjo pageidaujamomsmis prekėmis, tuo sudarydamos palankias jų pardavimo sąlygas.

Formuojant atskirų prekių atsargas būtina atsižvelgti į jų specifiką. Prekės skiriasi savo kaina, laikymo galimybėmis, apyvartos greičiu, gabaritais, vertingumu pirkėjui, paklausos prognozės tikslumu ir t.t. Nuo visių šių savybių priklauso, kur, kaip ir kokį kiekį prekių atsargų reikia sudaryti ir laikyti.

Ypač didelių problemų kyla, kai dėl nenumatytų paklausos pokyčių reikia keisti įprastinį gamybos ritmą. Atsargas tenka sudaryti ne tik dėl prekių gamybos ir vartojimo paklausos laiko skirtumo, bet ir siekiant racionaliau panuadoti transporto priemones, sumažinti pervežimo kaštus. Dėl to, pavyzdžiui, regioniniams sandėliams prekės neretai tiekiamos didesniu kiekiu, negu reikėtų esamai pirkėjų paklausiai patenkinti. Iš esmės taip yra irgi dėl laiko skirtumo tarp prekių gavimo ir jų pardavimo, tačiau šiuo atveju lemia noras efektyviau panaudoti transportą [5].

Atsargų valdymo koncepcija – viena iš sudedamųjų logistinės sistemos dalių, darančių didelį poveikį įmonės veiklos pelningumui. Pasak R.Pašalaičio, geresnis bendrųjų atsargų valdymas greitina grynųjų pinigų cirkuliaciją ir grąžina investicijas. Atsargų valdymas iš esmės apima išlaidų balansavimą tarp atsargų turėjimo ir neturėjimo. Pirmuoju atveju firma susiduria su tokiomis tiesioginėmis iįlaidomis kaip draudimas, mokesčiai, sandėliavimas ir moralinis nusidėvėjimas, taip pat su atsargose įšaldytimis lėšomis. Kita vertus, per daug sumažinus atsargų lygį, išlaidos netgi gali padidėti dėl blogo klientų aptarnavimo, pararastų pardavimų ir
tiekimo sutrikimų [4].

Ž.Židonio teigimu, atsargos sudaro pagrindinę firmos apyvartinio kapitalo dalį. Svarbiausios atsargų valdymo tikslas – keičiant atsargų lygius ir mažinant bendrąsias logistikos sąnaudas, padidinti firmos pelningumą [8].

Anot J.Urbono, norint pasiekti šį tikslą, atsargų valdymas ir planavimas turi atsižvelgti į paklausos tipą. Sezoninė paklausa skatina įmonę ieškoti investicijų [6]. Pavyzdžiui šokolado gamintojas parduoda žymiai daugiau produkcijos per šventes. Jei gamintojas didintų gamybos apimtis tik tokių “bumų” metu, šokolado gamybos kaštai būtų labai dideli, svyruotų darbo jėgos poreikiai. Todėl gamintojui parankiau visus metus palaikyti stabilią gamybą ir darbo jėgą, nustatyti produkcijos savikainą įvairiais metų periodais.

2. ATSARGŲ KLASIFIKACIJA

Atsargos pirmiausiai yra skirstomos į žaliavas ir galutinę produkciją. Taip pat jos dar yra analogiškai vadinamos tiekimo ir paskirstymo atsargomis.

Prekių atsargos klasifikuojamos, grupuojamos ir skirstomos pagal įvairiausius požymius:

– pagal apskaitomus rodiklius;

– paskirtį;

– buvimo vietą;

– prekių šakinę sudėtį;

– savo dydį;

– komercinės veiklos sritis;

– ūkinius vienetus;

– fizines savybes, reikalavimus joms laikyti;

– pagal paklausos pasireiškimo pobūdį ir t. t. [1].

Taip pat atsargos yra skirstomos pagal savo funkcijas. Yra išskiriami 4 pagrindiniai funkciniai atsargų tipai:

1) proceso;

2) ciklo;

3) patikimumo;

4) sezono.

Pirmą atsargų funkcinį tipą, t.y. proceso atsargas, sudaro tokios atsargų rūšys, kurios dalyvauja prieš vykdant gamybinį procesą bei šio proceso metu. Kaip pavyzdį būtų galima išskirti žaliavas, skirtas perdirbimui, bei pusgaminius, kurie būna panaudojami tolesniame gamybiniame procese.

Antras atsargų funkcinis tipas yra ciklinės atsargos arba prekių partijos dydis. Pagaminus tam tikrą prekių partiją, iš karto viskas nebūna panaudota, ir likęs kiekis turėtų būti kuo mažesnis. Todėl yra apskaičiuojama ekonomiška prekių partijos apimtis ar prekių užsakymo dydis. Apskaičiuotas prekių partijos dydis ar užsakymo dydis yra panaudojamas ar parduodamas per tam tikrą laiką.

Trečias atsargų funkcinis tipas – patikimumo atsargos – yra reikalingos tam, kad apsisaugoti nuo pasikeitimų paskirstytojo ar vartotojo įprastinių ir/arba reguliarių užsakymų plane arba nuo netikėtų įvykių ar nukrypimų logistikos sistemos grandinėje. Patikimumo atsargos užtikrina gerą klientų aptarnavimą bet kokiu metu.

Atsargos, apie kurias yra aiškinama šiame darbe, pirmiausiai yra skirstomos į žaliavas ir galutinę produkciją. Taip pat jos dar yra analogiškai vadinamos tiekimo ir paskirstymo atsargomis.

Išanalizavus pagrindinį atsargų skirstymą, plačiau bus nagrinėjama tiekimo atsargos bei paskirstymo atsargos (t.y. galutinis produktas).

2.1. Tiekimo atsargos

Yra 6 pagrindinės priežastys, dėl kurių kaupiamos tiekimo atsargos (žaliavos):

1) ekonomiškas pirkimo kiekis;

2) transportavimo nuolaidos;

3) patikimumo fondas;

4) išankstinis pirkimas;

5) sezoninės atsargos;

6) tiekimo šaltinių išsaugojimas.

Kiekvienu atveju yra pasiekiamas ekonomiškumas arba išlaidų sumažinimas, kurį firma gali laikyti alternatyva, lyginant su padidėjusiomis sandėliavimo ir saugojimo išlaidomis [4].

Kiekvienu atskiru atveju žaliavos gali būti kaupiamos ne tik dėl vienos iš šių priežasčių, tačiau ir dėl keleto iš jų kartu.

2.1.1. Pirkimo ekonomija

Viena iš priežasčių, kodėl firmai yra naudinga kaupti žaliavų atsargas, yra pirkimo ekonomija. Jeigu firma perka žaliavas dideliais kiekiais, tuomet yra taikomos kainų nuolaidos. Nors firma ir turės sandėliuoti įsigytas žaliavas, padidėjusios sandėliavimo išlaidos nebus tokios didelės, lyginant su gaunama ekonomija perkant dideliais kiekiais. Firmos naudojasi skirtumu tarp pirkimo kainos nuolaidos ir sandėliavimo išlaidų iki tada, kol sandėliavimo išlaidos yra mažesnės už sutaupymus perkant mažesnėmis kainomis.

2.1.2. Transportavimo nuolaidos

Antra tiekimo atsargų kaupimo priežastimi gali būti transportavimo ekonomija. Dažnai galimybė sutaupyti transportuojant yra susijusi su pirkimo ekonomija. Tais atvejais, kada perkama dideliais kiekiais, atsargų pervežimas atliekamas taip pat didelėmis apimtimis ir išlaidos tokiems pervežimams yra mažesnės.

Teisingai parinkti tam tikram pervežimui atitinkamą transporto rūšį yra labai svarbu, nes priešingu atveju galima susilaukti didelių išlaidų.

Transporto rūšies parinkimas atliekamas atsižvelgiant į kiekvienos transporto rūšies technines – ekonomines savybes, konkrečias pervežimo sąlygas. Pagrindinis kriterijus, pagal kurį sprendžiama apie tam tikros transporto rūšies parinkimą, yra išlaidų minimalumas pervežimo įvykdymui [9].

Masinių krovinių pervežimai geležinkelių transportu dideliais nuotoliais yra pigesni negu automobilių ir oro transportu, kartais pigiau negu vandens transportu. Svarbiausias geležinkelių transporto privalumas yra didelė jo pervežamoji galia. Geležinkelių transportas pasižymi pervežimų reguliarumu per visus metus, nepriklausomai nuo paros laiko ir klimatinių sąlygų. Tačiau krovinių pristatymas geležinkelių transportu vyksta lėčiau negu oro, automobilių ir jūrų transportu, bet 2 kartus greičiau negu upių
ilių transportas tinka kroviniams vežti mažesniu atstumu. Krovinių pristatymas šia transporto rūšimi atliekamas palyginti greitai, tačiau pervežimo savikaina nėra žema.

Oro transportas turi didelę reikšmę vežant greitai gendančius ir skubius krovinius. Tačiau šiai transporto rūšiai yra būdinga didelė pervežimų savikaina ir priklausomybė nuo meteorologinių sąlygų. Krovinių pervežimai upių ir jūrų transportu taip pat yra riboti.

Nors atsargų pervežimas tiesiogiai ir nesukuria materialinių vertybių, tačiau pristato jas iš gamintojo vartotojui, t.y. pakeičia jų vietą. Joks gamybos procesas nėra laikomas baigtu, kol produktai nepristatyti vartotojui. Pristačius produktus vartotojui, pasikeičia jų vertė, t.y. jie pabrangsta.

Transportinės išlaidos yra susijusios su produkto galutine kaina. Augančios transporto išlaidos didina ir produktų galutinę kainą. Jeigu pervežimo kaina už 1 toną būtų net ir labai sumažinta, pervežant didelį krovinių kiekį, tai jau sudarytų nemažą pinigų sumą.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1614 žodžiai iš 5340 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.