Atsargų valdymas
5 (100%) 1 vote

Atsargų valdymas

Turinys

Įvadas 2

1. Atsargų apibūdinimas 3

1.1. Atsargų paskirtis 3

1.2. Atsargų rūšys 6

2. Atsargų valdymas 7

2.1. Pagrindiniai atsargų valdymo principai 7

2.2. Atsargų sudarymo uždaviniai 9

2.3. Klasikiniai atsargų modeliai 12

2.4. Atsargų nustatymas kintamomis sąlygomis 15

3. Atsargų laikymo sąnaudos 20

4. Atsargų įtaka įmonės pelningumui 23

5. Teorinių žinių taikymas praktikoje 25

Išvados 27

Literatūra 30

Įvadas

Įmonės, užsiimančios gamybine arba prekybine veikla, turi atsargas,

kuriose yra įdėta didelė dalis įmonės kapitalo. Kiekviena įmonė, norėdama

pelningai funkcionuoti, turi vykdyti atsargų valdymo politiką. Ši politika

apima optimalaus dydžio atsargų sudarymo problemą, taip pat techninių ir

organizacinių sandėliavimo operacijų racionalų tvarkymą.

Siekiant, kad atsargos būtų kuo artimesnės optimalioms, jas reikia

planuoti. Atsargų planas glaudžiai siejama su prekybos įmonės prekių

realizacijos ir pirkimo planais.

Įmonės, ypač gamybinės ar prekybinės, nemažas pinigų sumas įšaldo

atsargose bei nebaigtose vykdyti sutartyse. Dalies šių lėšų „išlaisvinimas“

padidintų įmonės pinigų srautus, kas leistų juos panaudoti verslo plėtrai

ar veiklos procesų efektyvumui gerinti. To pasiekti įmonėms gali padėti

keli praktiniai atsargų valdymo žingsniai:

kiek galima tiksliau planuoti pagamintos produkcijos, medžiagų ar žaliavų

poreikį artimiausiam laikotarpiui. Tai padeda išvengti papildomų

(nenumatytų) žaliavų užsakymų, gamybos stabdymo ar atsargų pertekliaus.

Efektyvus planavimas leistų ne tik palaikyti optimalų atsargų lygį, bet ir

sumažinti sąnaudas, susijusias su papildomais užsakymais ar perteklinių

atsargų sandėliavimu;

palaikyti skirtingus atsargų lygius skirtingiems produktams, priklausomai

nuo to, kaip greitai jos gali būti papildytos ir kiek jos yra svarbios

vykdomai veiklai;

ieškoti galimybių padidinti pardavimų skyriaus darbo lankstumą, kas leistų

laiku reaguoti į kliento poreikius, palaikant įmanomai žemą atsargų lygį

mažiausiais kaštais;

detaliau išanalizuoti patiriamas sandėliavimo, atsargų valdymo ir kitas

susijusias sąnaudas. Gali paaiškėti, kad, pavyzdžiui, dalies komponentų

surinkimas pačioje įmonėje yra brangesnis negu jų įsigijimas iš tiekėjų.

Tokiu būdu didelę atsargų dalį ir jų valdymą būtų galima perkelti šių

komponentų surinkėjui;

atsargų valdymui apjungti žinias iš įvairių veiklos sričių, apimant

pardavimus, gamybą, paskirstymą, marketingą ir net pagrindinius klientus,

tai padės identifikuoti problemines vietas bei palengvins atsargų poreikio

prognozavimą.

Prekybos įmonės atsargų dydis tiesiogiai priklauso nuo prekių užsakymo

dydžio. Kuo dažniau ir mažesniais kiekiais galima užsakyti ir gauti prekes,

tuo mažesnis atsargų lygis. Bet tokia atsargų valdymo politika ne visada

bus ekonomiška. Todėl būtina detaliau nagrinėti ekonomiškai pagrįstų

užsakymo dydžių nustatymą.

1. Atsargų apibūdinimas

1.1. Atsargų paskirtis

Atsargomis laikomos įmonės žinioje esančios materialinės vertybės,

kurias ji tikisi parduoti arba tiesiogiai panaudoti gamyboje. Įmonėse

išskiriamos tokios pagrindinės atsargų grupės:

– žaliavos;

– komplektavimo gaminiai;

– pagaminta produkcija;

– prekės, skirtos perparduoti.Atsargos tarnauja įvairiems firmos tikslams:

– teikia masto ekonomiją. Išlaidos sumažėja, jeigu firma dideliais

kiekiais perka žaliavų, gamina ir transportuoja prekes. Pavyzdžiui,

jeigu gamintojas siekia sumažinti produkcijos vieneto kainą

įsigydamas didelį kiekį atsargų, tai pastarosios yra būtinos.

Medžiagų vieneto transportavimo kaštai yra mažesni, jei iš karto

vežami dideli kiekiai. Todėl dažnai atsargos susidaro siekiant

sumažinti transportavimo išlaidas. Didelis pagamintų prekių kiekis

laikomas tarpiniuose sandėliuose, vartotojų išdėstymo vietose.

Egzistuoja ekonominis kompromisas tarp gamybos ir atsargų laikymo

sąnaudų. Gamindama didelius produkcijos kiekius, įmonė įgyja

pranašumą lyginant su kitomis įmonėmis, nes visiškai panaudoja

gamybinius pajėgumus, kas leidžia pasiekti mažesnes vieneto gamybos

sąnaudas. Gamybas dideliais kiekiais leidžia keletą tarpinių

sandėlių papildyti atsargomis, dar prieš parduodant visas prekių

atsargas suteikia galimybę derinti laiką ir papildyti tuos

tarpinius sandėlius, kurie nebeturi atsargų. Gamyba mažais

kiekiais, priešingai lemia trumpą gamybos ciklą ir didesnius

kaštus. Tačiau didelį pagamintų prekių kiekį yra sunku greitai

realizuoti, todėl padidėja atsargų laikymo sąnaudos. Kai gamyba

vyksta nepilnu pajėgumu, dažni gamybos pokyčiai neleidžia gauti

pelno, nes firma disponuoja nepakankamu produkcijos kiekiu

vartotojų poreikiams
tenkinti. Tada prarastų pardavimų ir atsargų

papildymo išlaidos turėtų būti derinamas su investicijomis, kurios

mažina išlaidas ir atsiranda dėl ilgo produkcijos gamybos ciklo.

– teikia pasiūlos ir paklausos balansavimo galimybes. Paklausa yra

netolygi, tačiau kompanijai pigiau išlaikyti vienodą gamybos lygį,

nei jį tai didinti, tai mažinti, atsižvelgiant į paklausos

svyravimus. Nes sezoninė paklausa ar pasiūla skatina firmą ieškoti

investicijų. Per tam tikras sezonines šventes, tokias kaip šv.

Kalėdos, Motinos diena, šv.Velykos ar pan., specifinių tai šventei

produktų gamintojai parduoda daug gaminių. Jeigu gamintojai didintų

gamybos apimtis tik tokių masinių švenčių metu, specifinių gaminių

gamybos kaštai būtų labai dideli, svyruotų darbo jėgos poreikiai.

Todėl gamintojams parankiau visus metus palaikyti stabilią gamybą

ir darbo jėgą, nustatyti produkcijos savikainą įvairiais metų

periodais, o sezonines prekes saugoti sandėlių šaldytuvuose,

esančiuose šalia gamyklų. Atsargos leistu suderinti paklausos

svyravimą ir tolygų gamybos ritmą. Bet, kita vertus, įmonės

produkcijos paklausa gali būti palyginti stabili visus metus,

tačiau žaliavas pristatyti įmanoma tik tam tikrais metų laikais,

kaip vaisių ir daržovių konservų gamyboje, arba kai žaliavas,

geriau pirkti kai jos yra pigios. Tokiu atveju yra kaupiamos

žaliavų atsargos, kurios užtikrina tolygią gamybą.

– teikia apsaugą nuo nestabilios paklausos. Paklausos svyravimai

sudaro daug keblumų, užtikrinant normalų žaliavų ar prekių kiekį

gamyboje ar prekyboje. Tokių svyravimų neįmanoma prognozuoti

visiškai tiksliai. esant transporto priemonės gedimui, žaliavos

tampa nebeprieinamos ir gamyba gali sustoti. Įvertinus visas šias

aplinkybes, atsargos yra kaupiamos klientų poreikiams tenkinti

tada, kai tiekimo procesas būna pertraukiamas. Atsargų laikymas

turi duoti naudos, todėl reikia gerai įvertinti jų naudingumą ir

sąnaudas laikant jas. Kartais žaliavų perteklinės atsargos

sukaupiamos tikintis, kad ateityje jos pabrangs ir yra pelningiau

pirkti dabar ir laikyti perteklių.

– teikia specializacijos privalumų. Įmonės specializuojasi gaminti

tik tam tikrus produktus ar komponentus, kurie vėliau

transportuojami į regioninius sandėlius. Šiuose sandėliuose

formuojami užsakymai iš įvairių produktų pagal klientų

pageidavimus. Gamybos apimčių bei transportavimo ekonomija

kompensuoja atsargų laikymo sąnaudas.

– teikia gamybos atsargų privalumus. Gamybos procesas yra

nenutrūkstamas – atlikus vieną operaciją, produktas keliauja į kitą

darbo barą, po kurio atliekama sekanti operacija. Jeigu vieno baro

įrengimai sugenda arba išsiderina, gali sustoti visa technologinė

linija. Todėl jau esančios gamybos atsargos laikinai „užkemša“

atsiradusius pertrūkius, susidariusius dėl gedimo. Taip pat

skiriasi ir operacijų atlikimo greitis. jeigu nebūtų atsargų

kažkurioje gamybos grandies vietoje produkto pastoviai trūktų, o

kitur jis sudarytų perteklių.

– atsargos veikia kaip buferis. Atsargos esančios įvairiose

paskirstymo grandinės vietose, sušvelniną konfliktus tarp

paskirstymo kanalo subjektų: tiekėjų ir žaliavų pirkėjų, žaliavų

pirkėjų ir gamintojų, gamybos ir marketingo, marketingo ir

paskirstymo, paskirstymo ir tarpininkų, tarpininkų ir vartotojo.

Šie tiekimo kanalo subjektai tarpusavyje fiziškai yra nutolę viens

nuo kito, todėl atsargos suteikia prekei laiko ir vietos

naudingumą.

1 schema. Atsargų judėjimas tiekimo kanalais

Schemoje pavaizduotas atsargų judėjimas tiekimo kanalais. Šis

judėjimas vyksta dviem kryptimis – ištisinės rodyklės parodo pagrindinį

srautą „tiekėjas-gamintojas-tarpininkas-vartotojas“, o punktyrinės rodyklės

parodo atgalinį, arba dar vadinama reversinį, srautą, tai prekių

grąžinimai, panaudotų medžiagų perdirbimas.

1.2. Atsargų rūšys

Atsargos, pagal kaupimo priežastis, skirstomos į tokias rūšis:

✓ Ciklo atsargos. Tai atsargos, esančios „apyvartoje“ – jos mažėja,

yra papildomos, vėl mažėja ir t.t. Ciklo atsargos reikalingos

paklausai tenkinti, t.y. tada, kai įmonė gali tiksliai numatyti

paklausą ir papildymo laiką. Pavyzdžiui, jei per dieną nuolat

parduodama 20 vienetų produkto ir kas 10 dienų atsargos papildomos,

atsargų, kol neviršijamos ciklo atsargos, neprireiks. Kai paklausa

ir papildymo laikas nekinta ir yra žinomi, užsakymai tvarkomi taip,

kad prekės būtų atvežamos tada, kai parduodamas paskutinis

vienetas. Taigi atsargos nereikalingos, kol
neviršytos ciklo

atsargos. Vidutinės ciklo atsargos lygios pusei užsakymo kiekio.

Nagrinėjamo pavyzdžio vidutinės ciklo atsargos bus 200 vienetų.

✓ Tranzito atsargos. Tai tokia atsargų dalis, kuri vežama iš vieno

punkto į kitą. Jos gali būti traktuojamos kaip dalis ciklo atsargų,

net jei jos ir neskiriamos parduoti ar kaip pervežamas krovinys,

kol jos pasiekia galutinį punktą. Skaičiuojant atsargų priežiūros

kaštus, tranzito atsargos turėtų būti traktuojamos kaip atsargos,

esančios krovinio pervežimo maršruto pradžioje. Jų negalima vartoti

(parduoti) ar vėliau perkrauti į kitą transporto priemonę. Jų

išlaidų skaičiavimas priskiriamas siuntėjo atsargoms.

✓ Rezervo atsargos. Rezervo atsargų paprastai laikoma daugiau nei

ciklo atsargų. Manoma, kad dalis atsargų (vadinamosios vidutinės

atsargos) turėtų būti skirta nedideliems paklausos ir papildymo

laiko svyravimams padengti. Nors paklausos ir pristatymo svyravimo

ribos nėra tiksliai žinomos. Joms nustatyti taikomi įvairūs

prognozavimo metodai. Kuo tikslesnis planavimas ir prognozė, tuo

mažiau kompanijai reikia lėšų rezervo atsargoms. Jeigu prognozė

tiksli, galima laikyti mažiau rezervo atsargų.Vidutinės atsargos

paprastai laikomos atsargų laikymo teritorijoje ir jas sudaro pusė

užsakymo dydžio ir tranzito atsargos.

✓ Rizikos atsargos. Atsargų gali būti daugiau, nei jų reikia

paklausai patenkinti. Tokios atsargos gali atsirasti, kai perkama

daug dėl kiekio nuolaidų, prognozuojamo kainų kilimo ar medžiagų

trūkumo, norint išvengti galimo streiko. Kartais dėl gamybos

ekonomijos vietoje produkcijos, kuri turėjo paklausą, pradedama

gaminti kita. Be to, kai kurios prekės gali būti gaminamos tam

tikrais sezonais arba vienodu pajėgumu palaikant stabilią gamybos

apkrovą ir darbo jėgą laukiant sezoninės paklausos.

✓ Sezoninės atsargos. Sezoninės atsargos yra panašios į rizikos.

Tai sezono pradžiai sukauptos atsargos siekiant palaikyti stabilią

darbo jėgą ir gamybos apkrovą. Pavyzdžiui, žemės ūkio produkcija

arba rūbų sezoninės kolekcijos.

✓ Nenaudojamos atsargos. Tai atsargos, kurios nebepatenkina esamos

paklausos. Nepaklausios gali būti visos kompanijos atsargos arba

paklausios gali nebūti tik tam tikrame regione. Tokias atsargas

įmonei naudinga parduoti jų saugojimo vietose arba pervežti

parduoti kitur.

2. Atsargų valdymas

2.1. Pagrindiniai atsargų valdymo principai

Atsargos sudaro įmonės apyvartinio kapitalo dalį. Pavyzdžiui, 20% gamybos

įmonių ir 50% didmenininkų kapitalo yra investuota į atsargas. Svarbiausias

atsargų valdymo tikslas – keičiant atsargų lygiu ir mažinant bendrąsias

logistikos sąnaudas, padidinti įmonės pelningumą.

Klientų poreikiai ir reikalavimai didėja, todėl įmonės priverstos laikyti

žymiai daugiau atsargų. Pristatymo reikiamu laiku, užsakymo ciklo

trumpinimo koncepcijos leidžia sumažinti atsargų kiekius ir kartu išlaikyti

gana aukštą klientų aptarnavimo lygį.

Atsargos turi būti suprantamos kaip teigiamas veiksnys pelningai veiklai

palaikyti. Tam tikslui vadybininkai turi nustatyti, kada reikalingos

atsargos (produktai, prekės, žaliavos) turi būti užsakyti, kiek

kiekvienąkart ir kaip dažnai užsakyti, kad būtų patenkinti klientų

poreikiai ir kartu sumažinamos visuminės logistikos sąnaudos.

Yra trys sąnaudų tipai, kurie turi būti įvertinti nustatant atsargų lygį:

□ sandėliavimo sąnaudas, kuria sudaro tokios išlaidos: laikymo,

krovimo, draudimo, mokesčių, moralinio nusidėvėjimo, vagysčių ir

kapitalo už produkcijos pirkimą palūkanos. Šios sąnaudos didėja kartu

su atsargų lygiu. Kad sumažintų saugojimo išlaidas, vadybininkai daro

nedidelius, bet dažnus užsakymus.

□ užsakymo sąnaudos, kurios atsiranda vykdant užsakymą, taip pat

priskaičiuojamos komercijos skyriaus personalo, ryšių ir buhalterinio

darbo išlaidos. Mažinant šias išlaidas galima stambinant užsakymus ir

mažinant jų skaičių.

□ pasibaigusių atsargų nuostoliai, patiriami dėl prarastų pardavimų,

kai norimas produktas yra neprieinamas, išlaidos, susijusios su

atidėtais užsakymų įvykdymais, arba išlaidos, susijusios su gamybos

proceso sustojimo dėl gamybos žaliavų trūkimo. Šiuos nuostolius yra

sunkiausia apskaičiuoti, bet jie neabejotinai yra patys svarbiausi,

kadangi jie susiję su klientais, kai sušlubuoja atsargų valdymo

strategija.

Tinkamas atsargų valdymas atsiliepia įmonės pelningumui. Problemos,

atsiradusios dėl atsargų valdymo neefektyvumo, deskridituoja įmonės vardą:

✓ klientų netekimas. Įvertinant tai, kad klientams reikiamiems

daiktams įsigyti turi alternatyvas, pasibaigusios atsargos nebus ilgai

toleruojamos. Nepaisant to, kad klientai kurį laiką
lojalūs,

tačiau jie pagaliau nukreips savo veiklą į tą tiekėją, kuris reikiamas

prekes turi nuolat.

✓ Didėjantis atšauktų užsakymų skaičius. Atšaukti užsakymai reiškia,

kad klientai turi laukti savo prekių. Kaip jau anksčiau minėta,

pirkėjai, ypač išsivysčiusių rinkų, nenori laukti. Gal jie šiek tiek

ir palauks, tačiau nuolat susidurdami su atidedamais užsakymais ras

alternatyvius šaltinius. Taigi didėjantis atidėtų užsakymų skaičius

gali reikšti didėjančias pasibaigusių atsargų tendencijas, kas lemia

pardavimų praradimus.

✓ Stabilus atidėtų užsakymų skaičius su didėjančiomis investicijomis į

atsargas. Aišku, jei atsargų kiekis didėja, tai atidėtų užsakymų

skaičius turėtų mažėti. Tačiau jei šio pokyčio nėra, tai įmonėje

saugojama per didelis netikslingų atsargų kiekis.

✓ Periodinis sandėliavimo plotų trūkumas. Prekių pristatymas anksčiau

negu reikia sukelia daug problemų. Problema ta, kad nėra kur jų sudėti

ir įmonė greičiau gali susidurti su didesnėmis nei planuota atsargų

priežiūros išlaidomis. Tokia padėtis susiklosto dėl klaidingų

paklausos prognozių, dėl nelanksčios logistinės sistemos arba

sukaupiant ne tas prekių atsargas, kurių reikėtų (pvz., tas, kurios

nepaklausios).

✓ Santykių pablogėjimas su tiekimo grandinės nariais. Jeigu gamintojas

negali nuolat tiekti prekių savo tarpininkams, tai atsiras pirkėjų,

negalinčių įsigyti reikiamų prekių ir galutiniai tiekimo grandinės

nariai, atstovaujantys vartotojui, patirs nuostolių. Pakartotinai

atidedami vartotojo užsakymai dėl nelanksčios prekių judėjimo

politikos gali nulemti tiekimo grandinės narių apsisprendimą

atsisakyti užsakymų arba apskritai rasti naujus tiekėjus.

Dažnai atsargų lygis gali būti sumažintas vienu iš žemiau išvardintų

būdų:

1. Daugiapakopis atsargų planavimas. ABC analizė yra tokio planavimo

pavyzdys.

2. Užsakymų įvykdymo laikų analizė.

3. Pristatymo laiko analizė. Tai gali sąlygoti vežėjų pakeitimą arba

derybas su turimais vežėjais.

4. Produktų su maža apyvarta atsisakymas.

5. Užsakymo dydžių ir pardavimo nuolaidų analizė.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2312 žodžiai iš 7685 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.