Atsinaujinančios ir alternatyvios energijos šaltiniai
5 (100%) 1 vote

Atsinaujinančios ir alternatyvios energijos šaltiniai

Turinys

1. Įvadas

2. Atsinaujinančios ir alternatyvios energijos šaltiniai

3. Saulės energijos naudojimo priešistorė

4. Saulės energijos panaudojimas

5. Saulės energija Lietuvoje

6. Išvados

7. Naudota Literatūra

1. Įvadas

Atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimas turi žymų potencialą ir teoriškai gali beveik neribotai tiekti santykinai švaria energija. Paskutiniu metu energijos gamyba naudojant atsinaujinančius išteklius sparčiai augo, apytiksliai 30% per metus. Tačiau tai vis dar sudaro labai maža dalį visos pagaminamos energijos, t.y. apie 4%, įskaitant ir didžiąją hidroenergetiką. Dauguma energetikos scenarijų daro prielaidą, kad ši dalis vargu ar padidės artimiausiu metu. Tačiau Alternatyvios Politikos Scenarijus, parengtas Tarptautinės Energetikos Agentūros 2002-aisiais, numato, kad atsinaujinančių energijos išteklių naudojimas augs 40% sparčiau nei anksčiau minėtame scenarijuje, ir šis augimas vyks OECD(Ekonominio Bendradarbiavimo Ir Plėtros Organizacijos) šalyse. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad energetiniai projektai savo pobūdžiu yra ilgalaikiai ir atsinaujinančių energijos išteklių nebrandumą, yra akivaizdu, kad atsinaujinančios energijos ištekliai bent jau artimiausius kelis dešimtmečius negalės pakeist organinio kuro ir branduolinės energetikos, nors jie jau ir dabar gali padėti prailginti besibaigiančių organinio kuro išteklių atsargų eksploatavimo laiką.

Šiandien beveik 1,6 milijardams pasaulio gyventojų yra neprieinama šiuolaikinė, bet kurios rūšies energija. Čia galėtų padėti investicijos į atsinaujinančių energijos išteklių naudojimą. Besivystančiose šalyse, kur elektros energijos tiekiama nepakankamai, atsinaujinantys energijos ištekliai galėtų (ypač paskirstytos gamybos dėka), suteikti alternatyva brangiai tinklų plėtrai retai apgyvendintuose rajonuose arba galėtų padidinti energijos tiekimo įvairovę rajonuose su išvystytais tinklais ir padėtų tenkinti sparčiai augančius elektros energijos poreikius miestuose. Pramoninėse valstybėse ir pereinamosios ekonomikos šalyse, kur energija beveik visuotinai prieinama, vyriausybės mato atsinaujinančius energijos išteklius pirmiausia, kaip priemonę sumažinti arba išvengti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijoms.

2. Atsinaujinančios ir alternatyvios energijos šaltiniai

Atsinaujinančios ir alternatyvios energijos šaltiniai skirstomi į:

1. Saulės energiją

2. Vėjo energiją

3. Hidroenergiją

4. Biomasę

5. Biokurą

6. Geoterminę energiją

7. Žematemperatūrinius energijos šaltinius

3. Saulės energijos naudojimo priešistorė

Baimė dėl vieną dieną galinčių išsekti mūsų planetos energetinių resursų nėra naujiena. Antai 1829 m. britų geologai perspėjo Parlamentą, kad gali baigtis šalies akmens anglies rezervai. XIX a. inžinieriai geriausia išeitimi iš tokios krizės nurodė saulės energiją, o vienas žinomiausių iš jų, John Ericsson – propelerio ir geležimi apkaustytų laivų išradėjas – paskyrė šios energijos propagavimui visą likusį savo gyvenimą. 1914 m. jo idėjos paskatino sukurti projektą, kurį įgyvendinus saulės energija turėjo tenkinti visos Europos energetinius poreikius. Ta idėja galėjo būti ir įgyvendinta…

Amerikoje įvairios saulės energijos gaminius pardavinėjančios firmos klestėjo dar XIX a. pabaigoje, bet jų produktai nebuvo kuo nors ypatingi: viena kita drėkinimo sistema ar karšto vandens rezervuarai, varomi saulės motoro. Daugelis saulės inžinierių buvo įsitikinę, kad šios technologijos ateitis yra Afrikoje, kur prancūzų išradėjas Augustin Mouchot 1877 m. (Alžyre) pastatė vandens nudruskinimo įrenginius. Jo konkurentas, švedų kilmės amerikietis John Ericsson svajojo, kai energetinė politika pakreips jėgų balansą Vidurio Rytų dykumų naudai: “Spartus Europos anglies kasyklų išteklių išsekimas lems didžiulius tarptautinių santykių pokyčius naudai tų šalių, kurios gali pasigirti dideliais saules energijos resursais.

4. Saulės energijos panaudojimas

Energetika, pagrįsta atsinaujinančiais energijos šaltiniais, jų tarpe ir saulės, yra reali ir perspektyvi. Pasipriešinimas branduolinės energijos naudojimui kasdien didėja, organinio kuro ištekliai labai netolygiai išsidėstę pasaulyje, o Lietuvoje jų beveik nėra. Todėl naudoti saulės energijos įrenginius yra būtina. Vienas paprasčiausių būdų – saulės viryklių ir krosnių naudojimas maistui gaminti. Daugelyje pasaulio vietovių saulės gėlintuvais gėlinamas vanduo, saulės džiovyklose džiovinami įvairūs maisto produktai.

Pasaulyje ir Lietuvoje saulės energija plačiausiai naudojama vandeniui ir pastatams šildyti. Panagrinėkime, kaip saulės energiją galima versti į šiluminę. Pagrindinis šiam reikalui skirtas įrenginys yra saulės kolektorius. Visi saulės kolektoriai turi bendrą elementą – šilumą sugeriančią plokštę – absorberį arba tūrinį šilumos kaupiklį. Šilumos nešėjas gali būti skystis ar oras. Pagal pasiekiamą temperatūrą saulės kolektoriai skirstomi į žemos, vidutinės ir aukštos temperatūros.

Šiuo metu Jūs matote 51% šio straipsnio.
Matomi 722 žodžiai iš 1403 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.