Atsinaujinantys ir neatsinaujinantys gamtos ištekliai ir jų perspektyvos
5 (100%) 1 vote

Atsinaujinantys ir neatsinaujinantys gamtos ištekliai ir jų perspektyvos

Gamtos ištekliai ir jų sudėtis

Gamtos ištekliai, gamtos turtai, – viskas, ką žmogus gauna iš gamtinės aplinkos savo egzistavimui bei ūkiui ir kuo aprūpina materialinės gamybos vystymąsi ateityje.Tai žemė, kurioje jis augina žemės ūkio augalus ir verčiasi gyvulininkyste , vandenys, augalija,gyvūnija.Žemės gelmių naudingosios iškasenos, oras, saulės energija, vėjas.Ne visi gamtos ištekliai geografinėje sferoje pasiskirstę vienodai, kaip oras.Dauguma jų susitelkę tam tikrame plote, pvz.,žemės ūkiui tinkami dirvožemiai, naudingosios iškasenos, miškai ir t.t.Žmonijos istorijoje tai nulėmė gyventojų pasiskirstymą ir ūkinės veiklos pobūdį , gamybos šakų išdėstymą.Kai kuriose šalyse gamtinė(geografinė ) aplinka ir jos ištekliai spartino ūkio vystymąsi , kitose stabdė( lėtino) jį.Mokslo ir technikos pažanga įgailino įtraukti į ūkinę veiklą vis naujas gamtos išteklių rūšis , ir dabar visi jie plačiai naudojami. Vieni gamtos ištekliai yra neišsenkami( saulės energija, jūros potvynių ir atoslūgių energija, vėjo energija, Pasaulinio vandenyno vandenys), kiti atsikuria arba juos atkuria žmogus, racionaliai tvarkydamas ūkį(augalija, gyvūnija, sausumos vandenys- paviršiniai ir požeminiai , ledynai,maitinantys upes,dirvožemio derlingumas) ;treti – išsenkantys ir neatsinaujinantys(iš Žemės gelmių išgaunamos naudingosios iškasenos).Šiuos gamtos išteklius reikia naudoti itin rūpestingai, ekonomiškai.(1., 54 psl.)

Ištekliai ir jų vartojimas garantuoja normalų žmonių gyvenimą, ūkio raidą. Dar civilizacijos pradžioje jie turėjo didelę įtaką kai kurių teritorijų ekonomikos raidai , žmonių gyvenimui.(3.,94 psl.)

Pirmykščiai žmonės tenkinosi biologiniais turtais (augalais, gyvūnais ,vandenimis,dirvožemiu ,klimato elementais ). Vėlesnės civilizacijos žmonės pradėjo vartoti ir mineralinius išteklius.Tai rodo istorinių laikotarpių pavadinimai-“bronzos amžius” , “geležies amžius”.Nors žmonijos istorija skaičiuojama tūkstantmečiais, kai kurie mineraliniai ištekliai pradėti vartoti visai neseniai.Pavyzdžiui, nafta – XIX amžiuje, kai paplito vidaus degimo varikliai , o uranas – vos prieš 5 dešimtmečius.Be to, kinta ir mineralinių išteklių vartojimo skalė.Pavyzdžiui , vanduo malšino pirmykščio žmogaus troškulį, švarino jį. Vėliau, išmokę pastatyti plaustą , žmonės pradėjo naudoti vandenį ir susisiekimui.

Ūkio raidos ir mokslo bei technikos pažangos įvairiuose etapuose vieni gamtos ištekliai įgydavo ypač svarbią reikšmę, kiti ją prarasdavo.Antai Didžiųjų geografinių atradimų laikotarpiu laivus jūromis daugiausia varė vėjas, vėliau – akmens anglys, o jas pakeitė skystas kuras, gaunamas iš naftos.Dabar daugėja laivų, varomų atominio kuro.Bet ar tai pabaiga? Nuolat daugėja vartojamų išteklių rūšių.XIX amžiuje žmonės vartojo apie 50 rūšių mineralinių išteklių, dabar–daugiau kaip 200. Kiekvienam žmogui per metus tenka apie 20 tonų šių išteklių.

Gamtos ištekliai vartojami ne tik gamybai plėtoti ar kasdieninei buičiai, bet ir žmonių poilsiui.Pajūris, gražios ežerų ir upių pakrantės, vaizdingi kalnai ir kalneliai, kiti kraštovaizdžiai, gaivus miškų oras padeda žmogui pailsėti , atgauti sveikatą ir energiją.Mineralinis vanduo, kalnų, miškų ar pajūrio oras gydo įvairias ligas (astmą, tuberkuliozę, kepenų , širdies negalavimus).

Visus gamtos išteklius galima grupuoti pagal įvairius požymius.Labiausiai paplitusi yra gamtinė klasifikacija.Pagal ją gamtos ištekliai skirstomi į mineralinius (naudingąsias iškasenas) , vandenų, žemės, biologinius, klimatinius.Mineralinių išteklių (naudingųjų iškasenų ) yra apie 200 rūšių. Tai svarbiausios įvairių pramonės šakų žaliavos.(4.,95psl.) Naudingosios iškasenos-mineralinės žaliavos-neorganinės ir organinės kilmės gamtiniai mineraliniai Žemės plutos dariniai ,vartojami liaudies ūkyje.Naudingųjų iškasenų sankaupos sudaro jų telkinius.(3.,124 psl.).Naudingosios iškasenos savo ruožtu dar skirstomos į kuro( nafta, dujos, uranas, anglys, durpės, degieji skalūnai , malkos), rūdines( juodųjų ir spalvotųjų, retųjų ir tauriųjų metalų rūdos) ir nerūdines(chemijos pramonės žaliavos( kalio ir valgomoji druska, apatitai , fosfatai, -techninės(asbestas, grafitas, žėrutis),statybinės( smėlis, molis, žvyras, klintys) medžiagos.

Svarbūs gamtos ištekliai yra planetos vandenys. Jų pasaulyje – apie 1390 mln. km3 tačiau gėlas vanduo sudaro maždaug 3%(arba 36 mln. km3) viso kiekio.3% gėlo vandens šiuo metu galima panaudoti techniškai .Dėl to tik 1/3 pasaulio gyventojų vartoja tinkamą gerti vandenį, 1/3 vartoja netinkamą.Daugiausia – 1340 mln.km3 , arba apie 96 % , vandens išteklių sudaro vandenynai ir jūros.Kiti vandens ištekliai – požeminiai vandenys, sniegynų ir ledynų ( apie 2%), upių ir ežerų (apie 0,02%) vanduo.

Kasmet pramonė ir gyventojai suvartoja apie 7000 km3 vandens(Baltijos jūros vandens pasauliui užtektų tik 3 metams).XIX amžiuje vienas žmogus per parą vidutiniškai suvartodavo 40 – 60 l vandens, dabar – 200 – 300 l, o Niujorko gyventojas – net 1050 l..

Vandens ištekliai vartojami ne tik pramonėje ir buityje, bet ir transporte , elektros energetikoje, žemės ūkyje ir kitose srityse.Apie pusę
visų hidroenergetikos (vandenų ,tinkamų elektros energijai gaminti) išteklių turi 6 pasaulio valstybės : Kinija, Rusija, Jungtinės Amerikos Valstijos, Zairas, Kanada ir Brazilija.

Labai svarbūs yra pasaulio žemė ištekliai. Žemė – ne tik žmonių gyvenamoji vieta, bet ir daugelio materialinių gėrybių šaltinis.Pasaulio žemės išteklių fondas sudaro apie 13,4 milijardus hektarų.Didžiausią vertę turi dirbamoji žemė, kuri duoda 88% visų maisto produktų.Dirbamoji žemė užima apie 1,5 milijardus hektarų , arba 11% visų žemės išteklių.Vienam pasaulio gyventojui tenka maždaug 0,39 hektarų dirbamosios žemės.Jos sparčiai mažėja ir 2003metais jos gali likti mažiau negu 1 milijardas hektarų.Taigi vienas pasaulio gyventojui tektų tik apie 0,2 hektarų. Labai daug dirbamosios žemės “praryja” didėjančios dykumos.Esant dabartiniams dykumų plitimo tempams, per 30 metų jos gali papildomai užimti teritoriją, lygią Vakarų Europai.

Daug dirbamosios žemės pagrobia “pagrobia” augantys miestai ir pramonė.Pavyzdžiui, Japonijoje dirbamosios žemės plotai dėl statybų kasmet sumažėja 5-6 %,Austrijoje ir Olandijoje šiek tiek mažiau- 3-4 %.

Nelabai produktyvi ir visai neproduktyvi žemė (dykumos, pusdykumės, pelkės, ledynai, ir kiti plotai ) užima per 30% visos sausumos teritorijos.Tai galėtų būti dirbamosios žemės rezervas.Kai kurios šalys stengiasi plėsti dirbamosios žemės plotus t.y. “atkariauti” iš dykumų ( Uzbekija), jūrų (Olandija), pelkių (Lietuva), kalnų (Kinija). Vandens ištekliai-beveik visa tinkamas naudoti hidrosferos vanduo: jūrų, upių, ežerų, tvenkinių, požeminis vanduo, dirvožemio drėgmė, ledynai, atmosferos vandens garai.Dėl vandens apytakos Žemėje vandens ištekliai nuolat atsinaujina( atsistato), tačiau šiais laikais sparčiai didėja vandens naudojimas ir jo užterštumas.Vandens ištekliams saugoti įgyvendinamas tikslingų priemonių kompleksas; svarbiausia – siekiama visiškai neleisti nutekamųjų vandenų į upes, ežerus ir jūras, nes pavyzdžiui, 1 m3 nevalyto nutekamojo vandens užteršia 40 – 50 m3 upės vandens.Lietuva yra drėgmės pertekliaus zonoje.Tačiau neracionaliai naudojant arba teršiant vandenį, greitai jo gali pritrūkti ir pas mus.(5.,70 psl)

Biologiniai ištekliai – tai augalai ir gyvūnai – 2% žemės biomasės. Augalija – visos Žemės arba atskirų jos regionų augalų bendrijų – fitocenozių visuma.Skiriasi nuo floros tuo, kad augaliją apibūdina pirmiausia individų skaičius, o ne rūšinė sudėtis, be to, jų derinys ir ekologiniai ryšiai .Augalijos sąvoka apima visas Žemėje arba tam tikrame regione augančias augalų rūšis. Augalija, akumuliuodama saulės energiją, sintetina organinę medžiagą.( 3., 17 psl.)

Iš 5 tūkstančių rūšių augalų žmonės ūkinėje veikloje naudoja apie 1,5 tūkstančius rūšių.Svarbiausi augalijos ištekliai yra miškai.Jie dengia apie 31% viso sausumos ploto.Kiekvienam žemės gyventojui tenka 1 hektaras miško.Daugiausia miškų yra Amerikoje(35% viso ploto), Azijoje , Europoje( 28% ), mažiausia – Australijoje (13% ).Didelius miškų plotus turi Kanada, Rusija, Brazilija, Suomija, Švedija, Indija, Indonezija, Indokinijos ir atogrąžų Afrikos šalys.

Svarbiausia miškų produkcija – mediena ,kurios pasaulyje kasmet paruošiama apie 4,5 milijardus m3. Pasaulio rinkoje ypač vertinama atogrąžų miškuose augančių medžių ( riešutmedžių, raudonmedžių, juodmedžių, magnolijų) mediena.Daugiausia jos pasaulio rinkai tiekia Brazilija,Mianma,Kongas,Zairas,Indija,Vietnamas,Indonezija ir kitos šalys. Gamybai tinkamas medis , nelygu rūšis, klimatas ir dirvožemis, užauga ir subręsta per 50- 150 metų.

Normaliai miškinga laikoma tokia šalis, kurioje apaugę 1/3 viso jos ploto.Švedijoje miškai užima apie 60% šalies teritorijos, Lietuvoje – apie 28%, nors prieš prasidedant Lietuvoje žemdirbystei, miškai dengė beveik visą teritoriją, išskyrus tik nedidelius aukštapelkių bei pievų plotus.Tačiau istoriniais laikais miškai buvo labai praretinti, ir senovėje taikytas Lietuvai pavadinimas–miškų kraštas–šiuo metu jau nebetinka.Stambesnių masyvų, didesnių kaip 100 km2 , Lietuvoje tėra devyni.(2., 387 psl)

Miškas – ne tik medienos šaltinis.Jis teikia sanitarinę – higieninę , gydomąją , rekreacinę naudą.Be to , miškas išskiria deguonį, sugeria anglies dvideginį, palaiko normalų hidrologinį režimą ir t.t. Miškuose auga grybai, uogos, daugybė vaistažolių, juose gyvena žvėrys, paukščiai, ropliai, vabzdžiai.Miškams labai pavojingi gaisrai,per didelis miško žvėrių, ypač kanopinių(elnių, briedžių, stirnų) skaičius.Tie žvėrys maitinasi medžių žieve ir šakelėmis, todėl nukenčia lapuočiai-beržai, drebulės ir kt.( 1., 82 psl.)

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1514 žodžiai iš 4864 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.