Atsiskaitymai
5 (100%) 1 vote

Atsiskaitymai

TURINYS

Įvadas 3

Mokėjimo sistemos formavimas 4

Atsiskaitymo būdaic 5

Šalies vidaus atsiskaitymai 6

Mokėjimo nurodymas 6

Debeto mokėjimo nurodymas 8

Inkasinis pavedimas 8

Čekiai 10

Vekseliai 12

Mokėjimo kortelės 13

Tarptautiniai atsiskaitymai 14

Tarptautiniai mokėjimo pavedimai 15

Kelionės čekiai. Euročekiai. 16

Dokumentinis akredityvas 16

Išvados 19

Priedai 20

Literatūra 21

Įvadas

Moderni ekonomika neapsiriboja grynaisiais pinigais, jie čia vaidina viso labo pagalbinį, nereikšmingą vaidmenį – tik apie 2 proc. pirkimų apmokama grynaisiais, o kita dalis negrynaisiais pinigais. Atsiskaitymas negrynaisiais pinigais, jų paplitimas – tai išvystytu piniginių santykiu požymis. Tam būtinos prielaidos: pakankamas kreditinių santykių plėtojimas, ekonomikos subjektų (įmonių, gyventojų) laisvų piniginių lėšų laikymas bankuose.

Pagal šiuolaikinę sampratą atsiskaitymų sistema apima atsiskaitymų organizavimo principus, jų formas, priemones ir technologijas, jos dalyvių pareigas bei teises atsiskaitymo procese. Atsiskaitymai turi būti taip organizuojami, kad jie padėtų stiprinti pirkėjo(mokėtojo) bei tiekėjo(gavėjo) savitarpio kontrolę, spartintų dokumentų bei lėšų apytaką, mažintų atsiskaitymo operacijų darbo sąnaudas.

Komerciniai bankai tradiciškai užima pirmaujančią vietą piniginių atsiskaitymų organizavimo procese. Bankas yra ne tik pinigų surinkėjas ir atsiskaitymų tarpininkas, bet ir atsakingas konsultantas atsiskaitymų klausimais. Prieš nusprendžiant kokį mokėjimo būdą pasirinkti, reikia įvertinti daugelį veiksnių atsiskaitymų rizikos požiūriu. Šio darbo tikslas yra išnagrinėti visas atsiskaitymo rūšys, išaiškinti jų privalumus ir trūkumus – juk žmogus ar pelno siekianti įmonė yra suinterisuota rasti mažiausiai trūkumų turintį atsiskaitymo būdą. 1. Mokėjimų sistemos formavimasis

Pirmosios bankų užuomazgos siejamos su mokieimo sistemos kūrimosi pradžia. Pirmi mokėjimai pastebimi dar antrajame tūkstantmetyje p. m. e.:bažnyčių ir rūmų tarnai indėlininko įsakymu darė išmokėjimus iš jo indėlio ir priiminėjo įmokėjimus į jo sąskaitą. Pamažu visi „ūkiniai sluoksniai“ pradėjo laikyti savo pinigus kredito įmonėse ir per tas įmones atlikdavo visus mokėjimus. Tokius mokėjimus graikai vadindavo „mokėjimais per stalą“(dia tes trappezzas).

Tačiau griūva ekonomika, griūva kultūros, kartu ir bankai.Viduramžiais siriečių ir ypatingai žydų pabudinta iš miego Europos prekyba skatina ir bankinės operacijas. Iš pradžių tik primityviausia bankinė operacija – pinigų keitimas, nes keliaujantiems pirkliams buvo reikalinga tik tokia operacija. Greitu laiku pinigų keitimas virsta piniginėmis perlaidomis.

XII – XIII a. Italijoje aptinkama vekselio užuomazgų. Jo atsiradimas yra labai susijęs su prekymečiais. Dėl kelionių pavojingumo pirkliai, vykdami į prekymiesčius, stengdavosi imti tiek pinigų, kiek reikėjo kelionei. O kad turėtų pakankamai pinigų pirkliai griebėsi tokių priemonių: savo gyvenamojoje vietoje pirklys sumoka bankininkui tam tikrą pinigų sumą, o tas išduoda pirkliui tam tikrą raštą, kurio įsako savo kontorai ar klientui, gyvenančiam tame mieste, kur vyksta prekymetis, išmokėti pirkliui atitinkamą pinigų sumą.

Po Romos žlugimo, mokėjimo operacijos pasistūmėjo gerokai toliau negu kreditų srityje Mokėjimo pavedimo dokumentas to metu buvo vadinamas trata. Trata savo prasme buvo piniginė perlaida. Bankininkai tarpininkavo mokėjimams ne tik tratomis, bet ir žiro atsiskaitymais. Žiro operacija yra nuo mokančiojo asmens sąskaitos mokomosios sumos nurašymas, arba mokėtojo sąskaitos debetavimas ir tos pačios sumos įrašymas į gavėjo sąskaitą, arba gavėjo sąskaitos kreditavimas.

XV a.pabaigoje brangiųjų metalų gausa sukelia monetarinę revoliuciją: senasis nusistovėjęs aukso ir sidabro santykis griuvo, sidabro kaina smuko, senųjų monetų vertė keitėsi- tai skatino bankus tobulinti mokėjimo būdus negrynaisiais pinigais.

XVI a. pabaigoje – XVII a. pradžioje prasidėjo nauja era bankų istorijoje. Naujieji bankai dažniausiai buvo vadinami žiro bankais dėl jų pagrindinės operacijos: tarpininkavimas mokėjimams be grynųjų pinigų. Pirmasis valstybinis žiro bankas buvo įkurtas 1587 m. Naujieji bankai rūpinosi, kaip išsiversti su kuo mažiau grynųjų pinigų.

1878 m. tarptautinėje pašto konferencijoje Paryžiuje buvo įteisintos tarptautines pinigines perlaidos. Tačiau perlaidos per paštą buvo labai brangios, tai skatino bankus kuo sparčiau vystyti tarptautinius bankinius mokėjimus, ir siūlyti klientams organizuotus mokėjimus per bankų sistemą, kurie vykdomi bankiniais pinigais: perlaidas, čekius, vekselius, prekinį kliringą.

1930 m. gegužės 17 d. Bazelyje pradėjo veikti tarptautinių mokėjimų bankas.

Nemažą indėlį, sprendžiant atsiskaitymų sistemos problemas, įnešė 1931 metų Ženevos konferencijos. Jų metu priimta nemaža įstatymų bei nutarimų, kuriais remiamasi netgi mūsų dienomis, rengiant šiuolaikinius įstatymus, bankų darbo taisykles.

Šiuolaikiniai atsiskaitymo būdai – tai daugiafunkcinės mokėjimo kortelės. Modernios technologijos suteikė banko klientams galimybę nevaržomiems laiko disponuoti savo lėšomis taupomosiose ir einamosiose sąskaitose.

2. Atsiskaitymai
būdai

Nuo to, kaip sutvarkyta atsiskaitymų tarp ūkio subjektų sistema, priklauso labai daug kas – net paties verslo plėtojimo sėkmė. Pavėluoti atsiskaitymai gali ne tik sutrikdyti normalią įmonės veiklą, bet ir padaryti didelių nuostolių. Šie praradimai iš karto pasireiškia pinigų trūkumu. Vėlesniais laikotarpiais dėl sutrikusių atsiskaitymų įmonė gali prarasti tiekėjų pasitikėjimą ir klientų susidomėjimą. Sutrikę atsiskaitymai tiesiogiai mažina galimybes gauti paskolą.

Vykdant mokėjimus gali būti panaudojami grynieji pinigai arba negrynieji:

1. Atsiskaitymai grynaisiais pinigais – tai yra banknotais ir monetomis. Jie yra teisėtos atsiskaitymo priemonės savo šalyje. Tai paprasčiausia ir seniausia atsiskaitymo priemonė. Deja, atsiskaitant grynaisiais pinigais iškyla daug sunkumų:

 Nepatogu nešiotis dideles sumas

 Pinigų perskaičiavimas atima daug laiko

 Sudaromos palankios sąlygos nuslėpti pajamas

 Pinigai gali būti klastojami

Atsiskaitymai grynaisiais pinigais turi daugiau trūkumų nei privalumų. Todėl, nors įmonės bei organizacijos ir gali atsiskaitinėti grynaisiais, ši atsiskaitymų rūšis tampa nepopuliari.

2. Atsiskaitymai įvairiai pinigus keičiančiais dokumentais. Atsiskaitymai negrynaisiais vykdomi perkeliant pinigines lėšas iš vienos įmonės atsiskaitomosios sąskaitos į kitos įmonės atsiskaitomąją sąskaitą. Grynųjų pinigų apyvarta keičiama bankų įrašais. Atsiskaitant negrynaisiais pinigais, sudarydami didžiąją pinigų apyvartos dalį išstumi iš cirkuliacijos stambias pinigų sumas.atsiskaitant negrynaisiais, bankams susidaro palankios sąlygos kontroliuoti įmones, jų veiklą. Taip pat jie leidžia valstybės lygmeniu per kredito sistemą apskaityti ir kontroliuoti visuomeninio produkto gamybą ir paskirstymą, sukaupti operatyviąją informaciją.

Atsiskaitomieji dokumentai yra kelių rūšių:

 Mokėjimo nurodymai;

 Debeto mokėjimo nurodymas ;

 Inkasiniai pavedimai;

 Dokumentiniai akredityvai;

 Atsiskaitymai vekseliais;

 Atsiskaitymai čekiais;

 Kreditinės ir debetinės kortelės

 Iš anksto apmokėta banko kortelė:

 Ne banko kortelė.

Piniginius atsiskaitymus taip pat galima suskirstyti į šalies vidaus atsiskaitymus ir tarptautinius atsiskaitymus.

Šalies vidaus atsiskaitymai arba vietiniai atsiskaitymai – tai tokie atsiskaitymai, kai mokėtojo ir gavėjo sąskaitos yra tos pačios šalies bankuose. Tokie mokėjimai gali būti atlikti įvairiomis mokėjimo priemonėmis.

Tarptautiniai atsiskaitymai skiriasi nuo vietiniu tuo, kad jie yra daug sudėtingesnį, kadangi tarptautiniuose atsiskaitymuose dalyvauja įvairių šalių bankai. Tai pat įvairių šalių monetarinė valdžia gali įsikišti į tokius atsiskaitymus.

3. Šalis vidaus atsiskaitymai

Mokėjimai šalies viduje apima visus mokėjimus, kurie vykdomi vienos ekonomikos ribose ir dažniausiai nacionaline valiuta. Viena iš esminių prielaidų, kad mokėjimai vyktų be sutrikimų – tai pasitikėjimas politinė ir monetarinė valdžia.

Šalyse kuriuose mokėjimai sistemos yra nestabilios, jų vidaus mokėjimas vykdyti naudojamos „tvirtos valiutos“ ( JAV doleriais arba EURAIS), o nacionalinė valiuta naudojama tik „oficialiems“ atsiskaitymams. Tokia situacija nėra palanki šalies ekonominiam plėtojimui, dėl to monetarinė valdžia stengiasi įvairiomis priemonėmis apriboti svetimų valiutų naudojimą: uždrausdama užsienio valiutos turėjimą, apribodama vienos valiutos konvertavimą į kitą, uždrausdama išdavinėti kreditus užsienio valiuta ir t.t. Šios priemonės kartais yra neišvengiamos, ir labai dažnai sukuria paralelinį užsienio valiutų cirkuliavimą bei šių valiutų juodąją rinką, o kraštutiniais atvejais – įtraukia nemažą šalis ekonomikos dalį į šešėlinę ekonomiką, kurioje mokėjimai vykdomi grynaisiais pinigais užsienio valiuta.

3.1. Mokėjimo nurodymas

Mokėjimo nurodymas apibūdinamas kaip įmonės nurodymas bankui pervesti atitinkamą sumą iš jos sąskaitos į pinigų gavėjo sąskaitą. Mokėjimo nurodymas galioja dešimt dienų, neskaičiuojant išrašymo dienos. Bankas, gavęs mokėjimo nurodyma, apmoką jį iš karto. Jeigu mokėtojo sąskaitojo nėra pakankamai pinigų mokėjimas atidedamas, kol bus sukaupta reikiama suma. Jeigu pinigų trūksta, atsiskaitoma tokiu eiliškumu: mokesčiai, atlyginimai, mokėjimai bankui ir t.t.

Įmonės gali atsiskaityti banko akceptuotais mokėjimo nurodymais – garantine mokėjimo nurodymo forma. Tokie pavedimai rekomenduojami atsiskaitant su nemokiomis įmonėmis. Bankas neatsako už suklastotą banko akceptą. Šiuo norodymu mokama tik visa jo suma gauti grąžą grynaisiais arba pavedimą pakeisti į grynuosius pinigus neleidžiama.

Pavedimai priimami tik esant mokėtojo sąskaitoje pakankamai lėšų arba pagal išankstinį susitarimą išduodant kreditą. Mokėjimo nurodymas gali būti vienkartinis arba daugkartinis. Šis atsiskaitymo būdas – tai paprasčiausias mokėjimas iš einamosios sąskaitos.

Mokėjimo nurodymas atliekamas dviem būdais:

 Kai mokėtojas ir gavėjas turi sąskaitas viename banke, tai bankas debetuoja mokėtojo ir kredituoja gavėjo sąskaitą

 Kai mokėtojas ir gavėjas turi sąskaitas skirtinguose bankuose, tai mokėtojo bankas perves lėšas į gavėjo banką per Kliringo namus

Mokėjimo nurodymais galima
prekes, paslaugas, grąžinti kreditą, mokėti mokesčius, atlikti kitus mokėjimus. Mokėjimo nurodymas – labai paplitusi Lietuvoje atsiskatymo tarp ūkio subjektų forma, nes yra nesudėtingas jo vykdymas ir garantuojamas greitas pinigų gavimas. Tačiau mokėjimo nurodymas turi trūkumą: atsiskaitant mokėtojas yra padėties šeimininkas, galintis pasirinkti mokėjimo terminą ir sumą. Mokėtojas be banko įsikišimo laisvai disponuoja atsiskaitomosios sąskaitos lėšomis. Pasirenkant atsiskaitymą pavedimais, labai svarbu profesionaliai parengta sutartis, būtinai numatanti atsiskaitymo sąlygas.

Lietuvoje sutartyse numatyti terminai vykdomi gana blogai, nes daugumai įmonių atsiskaityti yra sunku dėl apyvartinių lėšų stygiaus. Nurodymai dažnai vėluoja ir tiekėjas turi raginti mokėtoją vykdyti įsipareigojimus. Antraip lėšų gavėjas pinigų gali sulaukti nežinia kada.

Atsiskaitant mokėjimo nurodymais labai svarbu žinoti, ar klientas patikimas, kokia jo finansinė būklė ir pan. Jei mokėjimo nurodymas ne išankstinis, tai tiekėjas prisiima visą apmokėjimo riziką, atsiskaityti mokėjimo nurodymais nėra patogu, jei dominuoja nedidelės sumos ir atsiskaitinėti reikia dažnai.

Taigi mokėjimų nurodymai turi savų privalumų ir trūkumų:

Privalumai:

• Atsiskaitant mokėjimo nurodymais, nereikia naudotis grynaisiais pinigais;

• Jeigu keli klientai turi sąskaitas tame pačiame banke mokėtinas sumas patogu surašyti į vieną dokumentą, t.y. atsiskaitymam naudoti suvestinį mokėjimo nurodymą;

• Neturint sąskaitoje reikiamo pinigų kiekio, mokėjimo nurodymai suteikia galimybę pervedinėti dalimis.

Trūkumai:

• Nors į gavėjo sąskaitą pinigai pervedami tą pačią dieną, kai bankas gauna pavedimą, tačiau lėšų gavėjui tenka laukti 5 – 10 dienų, kol jį pasiekia pavedimo nuorašas su informacija, kad tuos pinigus sumokėjo;

• Kol pardavėjas neįsitikino, kad pinigai sumokėti, nenori išsiųsti prekių, nes nežino pirkėjo mokumo, todėl prekių gavimas užtrunka;

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1809 žodžiai iš 6007 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.