Atstovavimas
5 (100%) 1 vote

Atstovavimas

112131415161

TURINYS

I. ĮVADAS 3

II. ATSTOVAVIMAS 4

2.1 Atstovavimo sąvoka 4

2.2 Sandorių sudarymas per atstovus 5

2.3 Įgaliojimas 8

III. KOMERCINIS ATSTOVAVIMAS 12

3.1 Prekybos agentas 12

3.2 Komercinio atstovavimo ypatumai sudarant ir vykdant tarptautinio

prekių pirkimo–pardavimo sutartis 18

IV. PROKŪRA 20

V. IŠVADOS 23

VI. LITERATŪROS SĄRAŠAS 24

I. ĮVADAS

Civilinis teisinis santykis, tai civilinių teisinių normų pagrindu,

dėl materialių ir nematerialių gėrybių atsirandantys teisiniai santykiai,

kurių dalyviai turi teisinę autonomiją ir turtinį aktyvumą ir dalyvauja

juose kaip atskiri subjektai. Civilinio teisinio santykio subjektai t.y.

kiekvienas asmuo turintis civilinį teisinį subjektiškumą (teisnumą,

veiksnumą) taip pat valstybė ir savivaldybė.

Vienas iš civilinių teisinių santykių – atstovavimas atsirandantis

tarp atstovo (atstovaujamojo, įstatymų, teismo sprendimu ar administracinio

akto įgaliotas veiksnus asmuo, veikiantis atstovaujamojo vardu, interesais

ir sąskaita) ir atstovaujamojo (kiekvienas civilinės teisės subjektas,

kurio vardu ir interesais atliekami tam tikri veiksmai, remiantis jo

paties, įstatymų, teismo sprendimu ar administracinės teisės duotais

įgalinimais) sandorio įstatymų, teismo sprendimo ir administracinio teisės

akto pagrindu.

Šis darbas parašytas remiantis Civilinio Kodekso III dalimi –

atstovavimą reglamentuojančiais CK straipsniais. Darbo tikslas – aptarti

pagrindines atstovavimo sąvokas. Pirmiausia apžvelgiamos bendrosios

atstovavimo nuostatos, sandorių sudarymas per atstovus, bei įgaliojimas ir

jo normos. Toliau – komercinis atstovavimas, be kurio šiais laikais butų

sunku ne tik verslo pasaulyje. Pagrindinis komercinio atstovavimo elementas

– prekybos agentas, kuris sutinkamas beveik visose veiklos srityse. Taip

pat aptariami komercinio atstovavimo ypatumai sudarant ir vykdant

tarptautinio prekių pirkimo – pardavimo sutartis. Galiausiai apibrėžiama

prokūros sąvoka, jos ypatumai ir esmė.

Pagrindinis literatūros šaltiniai – Lietuvos Respublikos Civilinis

Kodeksas ir jo komentarai.

Referatą sudaro 24 puslapiai.

II. ATSTOVAVIMAS

2.1 Atstovavimo sąvoka

Kai juridinio asmens organas sudaro sutartį arba kai jo darbuotojai

įvykdo sutartį, tai laikoma paties juridinio asmens veikla. Būna atvejų,

kai pats subjektas neturi galimybės savarankiškai įgyvendinti savo

civilinių teisių ir pareigų. To negali atlikti neveiksnūs fiziniai asmenys.

Dėl įvairių aplinkybių to negali atlikti ir veiksnumą turintys fiziniai

asmenys, pavyzdžiui dėl ligos, komandiruočių, tų reikalų nežinojimo ir pan.

Ne visada gali savarankiškai įgyvendinti civilines teises ir

pareigas juridinio asmens organas. Nors tai yra kolektyvas, bet ne visi

darbuotojų veiksmai sudaro juridinio asmens teises ir pareigas. Jas sudaro

tik tokie darbuotojo veiksmai, kurie susiję su jam pavestomis funkcijomis

įgyvendinant juridinio asmens veiklą. Tais atvejais fiziniai ir juridiniai

asmenys naudojasi kitų asmenų pagalba atstovavimo forma.

Atstovavimas, kai atstovas remdamasis įstatymu, administraciniu aktu

ar atstovaujamojo valios išreiškimu, suteiktu įgaliojimo ribose, sudaro

sandorius ir atlieka atstovaujamojo juridinę reikšmę turinčius veiksmus.

Atstovavimui būdingi bruožai:

1. atstovavimas charakteringas tuo, kad subjektui priklausančias

teises ir pareigas atlieka kitas asmuo – subjektas (pvz. juriskonsultas

vietoje direktoriaus). Tačiau ne visada kito asmens veiksmai laikomi

atstovavimu (pvz. negalima laikyti motinos vaiko atstove ieškinyje dėl

alimentų, nes ši įgyvendina savo teisę.

2. atstovas veikia ne savo, o atstovaujamojo subjekto vardu. Todėl

jo įgytos tesės ir pareigos nuo įgijimo momento priklauso atstovaujamajam

(pvz. komiso sutartyje nėra atstovavimo, nes komiso parduotuvė veikia savo

vardu).

3. atstovui suteikiamos tam tikros teisės, ir jis, griežtai

laikydamasis šių įgalinimų, atlieka jiems įgyvendinti reikalingus

savanoriškus valios aktus.

Nuo atstovavimo būtina skirti kitus panašius santykius, pvz.,

sutikimą atlikti tam tikrus veiksmus ar sudaryti sandorius; rašytinio

sandorio pasirašymą už fizinį asmenį, kuris dėl fizinio trūkumo, ligos ar

kitų priežasčių negali pats pasirašyti, nes tokiu atveju valią sudarydamos

sutartį išreiškia pačios šalys, o asmuo, pasirašydamas už kitą asmenį, savo

valios neišreiškia – jis tik patvirtina, kad kitas asmuo išreiškė savo

valią sudarydamas sutartį.

Atstovavimo taikymo sfera plati. Jis gali būti taikomas daugumai

turtinių ir neturtinių teisių ir pareigų įgyti per atstovą.

Atstovavimo grafikas (pateikti pagrindiniai atstovavimo aspektai)

2.2 Sandorių sudarymas per
atstovus

Visi civilinių teisinių santykių subjektai turi teisę sudaryti

sandorius per atstovus, išskyrus tuos sandorius, kurie dėl savo pobūdžio

gali būti asmenų sudaromi tiktai asmeniškai, ir kitokius įstatymų nurodytus

sandorius. Atstovavimas yra dvejopo pobūdžio teisiniai santykiai. Visų

pirma tai atstovo ir atstovaujamojo tarpusavio santykiai. Jiems būdingas

lojalumas, šalių tarpusavio pasitikėjimas ir pagarba interesams. Atstovas

privalo elgtis sąžiningai, ginti atstovaujamojo teises ir interesus,

neveikti priešingai atstovaujamojo interesams, o atstovaujamasis taip pat

turi pareigą bendradarbiauti su vykdančiu jo pavedimą atstovu, suteikti

visą jam būtiną informaciją, atlyginti pavedimo vykdymo išlaidas, sumokėti

atlyginimą (jeigu buvo atlyginamas pavedimo vykdymas). Kitos rūšies

santykiai atsiranda tarp atstovo ir trečiųjų asmenų. Šiems santykiams taip

pat būdinga tai, kad šalys turi elgtis sąžiningai.

Atstovavimo atsiradimo pagrindu gali būti sandoris, įstatymas, teismo

sprendimas, administracinis aktas. Atsižvelgiant į tai, kuo remiantis

atstovui suteikiamos teisės veikti atstovaujamojo vardu ir jo interesais.

Atstovavimas pagal įstatymą galimas tokiais atvejais:

1. kai tai numato pats įstatymas (pvz., tėvai yra savo neveiksnių

nepilnamečių vaikų atstovai pagal įstatymą, išskyrus tėvus, pripažintus

neveiksniais teismo sprendimu);

2. esant teismo sprendimui (pvz., teismas, pripažinęs asmenį

neveiksniu ar ribotai veiksniu, privalo nedelsdamas priskirti jo globėją);

3. remiantis administraciniu aktu (pvz., mero potvarkiu, kuriuo

pavedama atlikti tam tikrus veiksmus).

Atstovaujamasis gali būti kiekvienas teisės subjektas – tiek veiksnus,

tiek ir neveiksnus fizinis ir juridinis asmuo. Atstovai gali būti tiek

veiksnūs fiziniai asmenys, tiek ir juridiniai asmenys. Vadinasi atstovais

gali būti ne visi asmenys. Jais negali būti neveiksnūs asmenys, taip pat

įstatymai gali numatyti atvejus, kai ir veiksnūs fiziniai asmenys atstovais

būti negali, pvz., atstovais pagal pavedimą teisme negali būti advokatai,

jų padėjėjai, sustabdę savo profesinę veiklą arba kai jie išrinkti Lietuvos

Respublikos Seimo nariais ir pan. Privatieji juridiniai asmenys gali turėti

ir įgyti bet kokių civilinių teisių ir pareigų (įskaitant teisę būti

atstovais), išskyrus tas, kurioms atsirasti reikia tokių fizinio asmens

savybių kaip lytis, amžius ir giminystė. Viešieji juridiniai asmenys dėl

jiems būdingo specialiojo teisnumo gali būti atstovai, jeigu tai

neprieštarauja jų steigimo dokumentams ir veiklos tikslams. Atstovais

nelaikomi ir asmenys, kurie veikia savo vardu, nors ir dėl kito asmens

interesų (prekybos tarpininkai ir kt.).

Atstovavimo pagrindu santykiai atsiranda tarp trijų subjektų –

atstovaujamojo (asmens, kuris suteikia teises kitam asmeniui veikti jo

vardu ir interesais), atstovo (asmens, kuriam suteikiamos teisės veikti

atstovaujamojo asmens vardu ir interesais) ir trečiojo asmens, tarp kurio

ir atstovaujamojo atsiranda teisinis santykis dėl atstovo veiksmų. Šitaip

susiklosto santykiai tarp atstovaujamojo ir atstovo bei santykiai tarp

atstovaujamojo ir trečiojo asmens.

Aišku bet kokie sandoriai, sudaryti per atstovą, gali turėti įvairių

pasekmių:

1. Vieno asmens (atstovo) sudarytas sandoris kito asmens

(atstovaujamojo) vardu, atskleidžiant atstovavimo faktą ir neviršijant

suteiktų teisių, tiesiogiai sukuria, pakeičia ir panaikina atstovaujamojo

civilines teises ir pareigas.

2. Atstovo teisės taip pat gali būti suprantamos iš aplinkybių,

kuriomis atstovas veikia (pardavėjas mažmeninėje prekyboje, kasininkas ir

pan.). Jeigu asmuo savo elgesiu davė rimtą pagrindą tretiesiems asmenims

manyti, kad jis paskyrė kitą asmenį savo atstovu, tai tokio asmens

atstovaujamojo vardu sudaryti sandoriai yra privalomi atstovaujamajam.

3. Jeigu atstovas, sudarydamas sandorį, nepraneša, kad jis veikia

atstovaujamojo vardu ir dėl jo interesų, tai iš sandorio teisės ir pareigos

atsiranda atstovaujamajam tik tuo atveju, kai kita sandorio šalis iš

sandorio sudarymo aplinkybių turėjo suprasti, kad sandorį sudaro su

atstovu, arba kai tai šaliai asmuo, su kuriuo sudaromas sandoris, neturėjo

jokios reikšmės.

4. Jeigu per atstovą sudaryto sandorio galiojimas ginčijamas dėl

klaidos, apgaulės, smurto ar grasinimo, tai šių faktų egzistavimas ar

neegzistavimas nustatomas atsižvelgiant į atstovo valią.

5. Jeigu atstovas sandorį sudarė pagal atstovaujamojo nurodymus, tai

atstovaujamasis negali ginčyti tokio sandorio motyvuodamas tuo, kad

sudarydamas sandorį atstovas ignoravo tam tikras aplinkybes, jeigu

atstovaujamasis apie tas aplinkybes žinojo arba jas ignoravo dėl savo

paties neatsargumo.

6. Jeigu sandorį kito asmens vardu sudaro tokios teisės neturintis

asmuo, tai sandoris sukelia teisines pasekmes atstovaujamajam tik tuo

atveju, kai pastarasis tokį sandorį patvirtina. Kita sandorio
tokiu

atveju gali raštu prašyti per jos nustatytą terminą, kuris negali būti

mažesnis kaip keturiolika dienų, patvirtinti arba nepatvirtinti sandorį.

Jeigu per nustatytą terminą neatsakoma, laikoma, kad sandorį patvirtinti

atsisakyta. Sandorio patvirtinimas turi atgalinio veikimo galią, t. y.

laikoma, kad jis galioja nuo sudarymo.

7. Kita sandorio šalis, sudariusi sutartį su tokios teisės

neturinčiu asmeniu, gali sandorio atsisakyti, kol atstovaujamasis sandorio

nepatvirtino, išskyrus atvejus, kai sandorio sudarymo metu žinojo ar turėjo

žinoti, kad sudaro sandorį su neįgaliotu asmeniu.

8. Pagal sandorį, sudarytą neturint įgaliojimo, kitai sandorio

šaliai atsako jį sudaręs asmuo, išskyrus atvejus, kai kita sandorio šalis

žinojo ar turėjo žinoti, kad pastarasis neturi teisės sudaryti sandorį.

9. Jeigu atstovas veikė viršydamas savo teises, tačiau tokiu būdu, jog

trečiasis asmuo turėjo rimtą pagrindą manyti, kad sudaro sandorį su tokią

teisę turinčiu atstovu, sandoris privalomas atstovaujamajam, išskyrus

atvejus, kai kita sandorio šalis žinojo ar turėjo žinoti, kad atstovas

viršija savo teises.

Siekiant išvengti sandorių sudarymo piktnaudžiavimo ar neteisėto jų

sudarymo, taikomas sandorių sudarymo apribojimas. Atstovas atstovaujamojo

vardu negali sudaryti sandorių nei su pačiu savimi, nei su tuo asmeniu,

kurio atstovas jis tuo metu yra, taip pat su savo sutuoktiniu bei tėvais,

vaikais ir kitais artimaisiais giminaičiais. Tokie sandoriai gali būti

pripažinti negaliojančiais atstovaujamojo reikalavimu. Atstovas negali

atstovaujamojo vardu sudaryti tokio sandorio, kurio sudaryti neturi teisės

pats atstovaujamasis. Interesų konfliktas kyla tada, jei atstovas,

pažeisdamas suteiktas teises, sudaro atstovaujamojo interesams

prieštaraujantį sandorį, toks sandoris atstovaujamojo reikalavimu gali būti

pripažintas negaliojančiu, jeigu trečiasis asmuo apie tokį interesų

konfliktą žinojo ar turėjo žinoti.

2.3 Įgaliojimas

Įgaliojimu laikomas rašytinis dokumentas, asmens (įgaliotojo) duodamas

kitam asmeniui (įgaliotiniui) atstovauti įgaliotojui nustatant ir palaikant

santykius su trečiaisiais asmenimis, taip pat apibrėžia suteiktų teisių

apimtį bei turinį (CK 2.137 str.). Atstovaujamasis, išdavęs įgaliojimą,

vadinamas įgaliotoju, jo atstovas – įgaliotiniu. Įgaliojimas yra svarbus

tretiesiems asmenims, su kuriais atstovauti nustatant ir palaikant

santykius įgaliojimas yra išduotas. Todėl atstovas arba atstovaujamasis

turi pateikti įgaliojimą tiesiogiai tretiesiems asmenims, taip pat notarui,

jeigu sudaromas sandoris tvirtinamas notariškai, o tretieji asmenys turi

teisę reikalauti įgaliojimo arba notariškai patvirtintos kopijos.

Įgaliojimas yra vienašalis atstovaujamojo sandoris ir jam taikomos

bendrosios normos, reglamentuojančios vienašalius sandorius. Taigi

įgaliojimui sudaryti pakanka vieno asmens – atstovaujamojo išreikštos

valios. Įgaliojimas išduodamas tiek tada, kai tarp atstovaujamojo ir

atstovo sudaryta atskira rašytinė pavedimo sutartis, tiek tada, kai tokios

sutarties nėra, nes tokiu atveju pats įgaliojimas patvirtina esant

sutartinius atstovavimo santykius.

Atsižvelgiant į išdėstytų teisių apimtį ir turinį, įgaliojimas gali

būti išduodamas vienam konkrečiam veiksmui atlikti ar konkrečiam sandoriui

sudaryti (vienkartinis įgaliojimas). Taip pat jis gali būti išduodamas ir

keliems teisiniams tam tikros srities veiksmams atlikti ar vienarūšiams

sandoriams sudaryti. Įgaliojimą gali išduoti keli asmenys, ir jis gali būti

išduotas keliems asmenims.

Įgaliojime turi būti aiškiai apibrėžtos įgaliotiniui suteikiamos

teisės, jų apimtis ir turinys. Jei įgaliojime teisės nėra apibrėžtos, tai

atstovas turi teisę atlikti tik tuos veiksmus, kurie reikalingi

atstovaujamojo turtui ir turtiniams interesams apsaugoti ir turto

priežiūrai vykdyti. Bet tokiu atveju atstovas negali disponuoti

atstovaujamojo turtu.

Įstatymų leidėjas nustatė, kad tam tikrais atvejais įgaliojimas turi

būti patvirtintas notaro.

Nesilaikant notarinės formos, įgaliojimas negalioja šiems

įgaliojimams:

1. įgaliojimas sudaryti sandorius, kuriems būtina notarinė forma;

2. įgaliojimas fizinio asmens vardu atlikti veiksmus, susijusius su

juridiniais asmenimis, išskyrus įstatymų numatytus atvejus, kai leidžiama

duoti kitokios formos įgaliojimą;

3. įgaliojimas, kurį fizinis asmuo duoda nekilnojamajam turtui

valdyti, juo naudotis ar disponuoti.

Tačiau ne visais atvejais būtinas notaro patvirtinimas. Notaro

patvirtintiems prilyginami:

1. karių įgaliojimai, patvirtinti karinių dalinių, junginių, karo

įstaigų ir mokyklų vadų (viršininkų);

2. asmenų, esančių laisvės atėmimo vietose, įgaliojimai, patvirtinti

laisvės atėmimo vietų vadovų;

3. asmenų, esančių tolimojo plaukiojimo metu jūrų laivuose,

plaukiojančiuose su Lietuvos valstybės
vėliava, patvirtinti tų laivų

kapitonų.

Galimi ir supaprastinto įgaliojimo patvirtinimo atvejai. Tokie

įgaliojimai išduodami fizinio asmens korespondencijai (siunčiamiems

pinigams ir siuntiniams), darbo užmokesčiui ir kitoms su darbo santykiais

susijusioms išmokoms (premijoms, kompensacijoms), pensijoms, pašalpoms,

stipendijoms gauti. Tokiais atvejais įgaliojimus tvirtinti gali šie

subjektai:

1. organizacija, kurioje fizinis asmuo dirba ar mokosi;

2. daugiabučių namų savininkų bendrijos pirmininkas;

3. esančio tolimajame plaukiojime jūrų laivo, plaukiojančio su

Lietuvos Respublikos vėliava, kapitonas.

Juridinio asmens išduodamam įgaliojimui taikomi tokie reikalavimai:

1. įgaliojimą turi teisę pasirašyti tik to juridinio asmens vadovas;

2. įgaliojime turi būti juridinio asmens antspaudas, jeigu juridinis

asmuo privalo jį turėti;

3. įgaliojimas turi būti išduodamas tik tokiems sandoriams, kuriuos

sudaryti turi teisę juridinis asmuo pagal steigimo dokumentus;

4. įgaliojime turi būti nurodyta jo sudarymo data.

Įstatymams leidžiama nustatyti ir papildomus reikalavimus juridinio asmens

įgaliojimui. Juridinio asmens išduotas įgaliojimas sudaryti sandorį dėl

juridinio asmens nekilnojamojo daikto perleidimo ar teisių į jį suvaržymo

turi būti patvirtintas notariškai.

Įgaliojimas gali būti išduodamas neribotam laikui. Jeigu jame

galiojimo terminas nenurodomas, jis galioja vienerius metus nuo sudarymo

dienos. Tačiau jei įgaliojimas išduotas veiksmams užsienyje atlikti ir yra

patvirtintas notaro, jis galioja tol, kol jį panaikina pats įgaliotojas.

Įgaliotojas gali panaikinti įgaliojimą ir tada, kai terminas jame

nurodytas.

Įstatymų leidėjas numato dvi pagrindines sąlygas, kad atstovaujamajam

atsirastų, pasibaigtų ar pasikeistų teisės ir pareigos, susijusios su

atstovo veiksmais. Visų pirma atstovas atstovaujamojo interesais turi

veikti neviršydamas jam suteiktų teisių, kurios gali būti nurodytos

rašytiniame įgaliojime arba numanomos pagal aplinkybes. Antra, atstovas,

veikdamas atstovaujamojo interesais, turi atskleisti atstovavimo faktą.

Trečiasis asmuo, su kuriuo atstovas sudaro sandorį atstovaujamojo vardu,

turi teisę pareikalauti iš atstovo pateikti savo įgaliojimo originalą,

kuriame būtų numatytos atstovo teisės.

Įstatymas įpareigoja atstovą grąžinti atstovaujamajam įgaliojimą,

pasibaigus jo terminui arba atstovaujamajam jį panaikinus prieš terminą.

Atstovas pats atlieka veiksmus, kuriuos atlikti jis yra įgaliotas.

Kartais dėl įvairių priežasčių atstovas negali pats atlikti visų ar dalies

veiksmų, kuriuos jam pavedė atlikti atstovaujamasis. Įgalioti kitą asmenį

atstovaujamojo vardu atlikti veiksmus, kuriuos atlikti buvo įgaliotas,

atstovas gali tik tokiais atvejais:

1. kai tokia atstovo teisė numatyta jam išduotame įgaliojime (arba

duoti sutikimą dėl perįgaliojimo vėliau);

2. kai nors teisė perįgalioti ir nenumatyta, tačiau, siekdamas

įvykdyti atstovaujamojo valią, atstovas turi suteikti teisę kitam asmeniui

tai padaryti, nes priešingu atveju gali nukentėti atstovo interesai.

Perįgaliojimo atveju pasikeičia atstovavimo teisinių santykių

subjektai: vietoj buvusio atstovo atsiranda naujas subjektas – naujas

įgaliotinis, kuriam atstovas perduoda teises veikti atstovaujamojo vardu ir

interesais. Atstovas turi pareigą pranešti, kad jis pergalioja kitą asmenį

atlikti visus ar dalį veiksmų, kuriuos turėjo atlikti jis pats, taip pat

suteikti atstovaujamajam informaciją apie naują įgaliotinį. Atstovas, gavęs

šią informaciją, gali perįgaliojimą atšaukti.

Įgaliojimo atsisakyti prieš pasibaigiant terminui gali tiek

įgaliotojas, tiek įgaliotinis ar perįgaliotas asmuo. Tačiau įstatymai arba

šalių susitarimai gali numatyti atvejus, kai gali būti išduodami

neatšaukiami įgaliojimai. Esant neatšaukiamam įgaliojimui, įgaliotojas

neturėtų teisės atšaukti įgaliojimo prieš terminą.

Įgaliojimas gali pasibaigti įvairiais atvejais, įskaitant ir termino

pasibaigimą. Pasibaigus įgaliojimui, netenka galios ir perįgaliojimas.

Taigi įgaliojimas pasibaigia:

1. pasibaigus įgaliojimo terminui;

2. įgaliotojui panaikinus įgaliojimą;

3. įgaliotiniui atsisakius įgaliojimo;

4. nustojus egzistuoti juridiniam asmeniui, kuris davė įgaliojimą;

5. nustojus egzistuoti juridiniam asmeniui, kuriam duotas įgaliojimas,

arba jam iškėlus bankroto bylą;

6. mirus davusiam įgaliojimą fiziniam asmeniui ar pripažinus jį

neveiksniu arba ribotai veiksniu, arba nežinia kur esančiu;

7. mirus fiziniam asmeniui, kuriam duotas įgaliojimas, ar pripažinus

jį neveiksniu arba ribotai veiksniu, arba nežinia kur esančiu.

Įgaliotojas ar įgaliotojo teisių perėmėjai privalo pranešti apie

įgaliojimo pasibaigimą įgaliotiniui bei visiems žinomiems tretiesiems

asmenims. Įgaliojimo pasibaigimo teisiniai padariniai gali pakenkti

atstovavimo teisinių
subjektų interesams. Galimi atvejai, kai

įgaliotinis ar trečiasis asmuo nežino, kad įgaliojimas panaikintas.

Siekiant išvengti tokių situacijų padarinių, įgaliotojas ar jo teisių

perėmėjai įstatymo įpareigojami pranešti įgaliotiniui ar tretiesiems

asmenims apie įgaliojimo pasibaigimą. Apie įgaliojimo pasibaigimą nustojus

egzistuoti įgaliotojui – juridiniam asmeniui – šią pareigą atlikti turi

sprendimą priėmęs organas, o jeigu jis šito nepadaro, tokia pareiga tenka

likvidatoriui juridinio asmens likvidavimo atveju ir pan.

Atstovavimo santykiuose nebūtinas išankstinis įgaliotinio

patvirtinimas. Galimi atvejai, kai asmuo savanoriškai ir be jokio pavedimo,

nurodymo ar išankstinio sutikimo tvarko kito asmens reikalus, o asmuo,

kurio reikalus be pavedimo tvarkė kitas asmuo, vėliau šio veiksmus

patvirtina.

Vykdydamas veiklą, atstovas privalo atstovaujamojo reikalavimu arba,

atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, ir be atstovaujamojo reikalavimo

pateikti visą informaciją apie pavedimo vykdymą, sudarytus sandorius. Tuo

pačiu atstovas privalo pateikti visus dokumentus, susijusius su įvykdytu

pavedimu. Įstatymas nenumato, kokios formos ataskaita turėtų būti pateikta,

todėl atstovas ją gali pateikti tiek žodžiu, tiek raštu. Atstovas taip pat

turi pareigą perduoti atstovaujamajam visa, ką jis gavo vykdydamas pavedimą

– visus atstovaujamojo atstovui perduotus dokumentus, turtą ir kitką, taip

pat tai, ką gavo iš trečiojo asmens vykdydamas atstovaujamojo vardu

sudarytą sandorį.

Kadangi atstovas veikia atstovaujamojo vardu, jo interesais ir jo

sąskaita, tai atstovaujamasis turi atlyginti visas atstovo turėtas

išlaidas, kurias šis patyrė vykdydamas atstovaujamojo pavedimą. Taip pat

atstovas turi teisę už darbą gauti atlyginimą, išskyrus atvejus, kai

sutartis ar įstatymai nustato, jog atstovaujama neatlyginamai. Dėl

atlyginimo dydžio atstovas ir atstovaujamasis gali susitarti.

III. KOMERCINIS ATSTOVAVIMAS

3.1 Prekybos agentas

Prekybos agentu laikomas nepriklausomas asmuo, kurio pagrindinė

ūkinė veikla – nuolat už atlyginimą tarpininkauti atstovaujamajam sudarant

sutartis ar sudaryti sutartis savo ar atstovaujamojo vardu ir

atstovaujamojo sąskaita bei dėl jo interesų. (CK 2.152 str. 1 d.).

Prieš pradėdamas veiklą, prekybos agentas privalo apdrausti savo

civilinę atsakomybę už galimą žalą, kurios gali būti atstovaujamajam ar

tretiesiems asmenims dėl jo veiksmų. Taip pat turi įforminti prekybos

agento teises ir pareigas:

1. Prekybos agento teisės ir pareigos gali būti įformintos raštu

arba žodžiu.

2. Agento arba atstovaujamojo reikalavimu jų sutartis privalo būti

sudaryta raštu. Teisės reikalauti sudaryti sutartį raštu atsisakymas

negalioja.

Tik sudarius sutartį raštu, galioja šios sąlygos, nustatančios:

1. agento arba atstovaujamojo civilinės atsakomybės apribojimus arba

visišką jos netaikymą;

2. draudimą konkuruoti nutraukus sutartį;

3. sutarties nutraukimo sąlygas;

4. išimtines prekybos agento teises;

5. prekybos agento teisės į atlyginimą priklausomybę nuo sudarytos

sutarties įvykdymo.

Sutartis gali būti sudaroma apibrėžtam ir neapibrėžtam laiko

terminui. Jeigu sutartis buvo sudaryta apibrėžtam terminui ir šiam terminui

pasibaigus šalys toliau vykdo savo teises ir pareigas, tai pripažįstama,

kad sutartis atnaujinta neapibrėžtam terminui tokiomis pat sąlygomis.

Prekybos agentas, atstovaudamas atstovaujamojo interesams, privalo

(CK 2.156 str.):

1. sąžiningai ir rūpestingai vykdyti visus atstovaujamojo

pavedimusir protingumo kriterijų atitinkančias instrukcijas, būti lojalus

atstovaujamajam ir veikti išimtinai dėl atstovaujamojo interesų;

2. reguliariai pranešti atstovaujamajam apie sudaromas ar sudarytas

sutartis, taip pat teikti kitą svarbią informaciją, susijusią su savo ir

atstovaujamojo verslu;

3. saugoti atstovaujamojo komercines paslaptis tiek sutarties

galiojimo metu, tiek ir jai pasibaigus;

4. nekonkuruoti su atstovaujamuoju, jeigu ši sąlyga numatyta

sutartyje;

5. atlyginti atstovaujamajam padarytus nuostolius;

6. pasibaigus sutarčiai, grąžinti atstovaujamajam visus pastarojo

perduotus dokumentus, turtą ir kitką.

Prekybos agentas turi teisę atstovaujamojo vardu be specialaus

atstovaujamojo įgaliojimo atlikti bet kokius atstovaujamojo pavedimui

tinkamai įvykdyti būtinus veiksmus. Keisti sutarčių sąlygas, taip pat

priimti sutarties įvykdymą prekybos agentas turi teisę tik tuo atveju,

jeigu ši jo teisė yra specialiai aptarta komercinio atstovavimo sutartyje

ar atskirame įgaliojime. Prekybos agentas, nors jam ir nesuteikta teisė

sudaryti sutartis, turi teisę priimti pretenzijas dėl prekių kiekio ir

kokybės bei kitokius trečiųjų asmenų pareiškimus, susijusius su sutarties

vykdymu, taip pat atstovaujamojo vardu įgyvendinti pastarojo
teises,

susijusias su įrodymų užtikrinimu.

Sutartis, kurią sudaro atstovaujamasis bei prekybos agentas,

suteikia teises ir pareigas ne tik prekybos agentui, bet ir

atstovaujamajam, kurio pareigos yra:

1) aprūpinti prekybos agentą reikiamais dokumentais ir informacija

(kainoraščiais, prekių pavyzdžiais, reklamine medžiaga, standartinėmis

sutarčių sąlygomis ir t. t.);

2) nedelsdamas pranešti prekybos agentui apie sutikimą ar atsisakymą

sudaryti konkrečią sutartį ar ją vykdyti, taip pat apie sutarties sąlygų

pakeitimą ar papildymą;

3) nedelsdamas pranešti prekybos agentui apie sutarties, kurią

prekybos agentas sudarė neturėdamas pavedimo, patvirtinimą ar

nepatvirtinimą;

4) mokėti prekybos agentui sutartyje numatytą atlyginimą;

5) suteikti agentui informaciją, būtiną komercinio atstovavimo

sutarčiai vykdyti, ypač pranešti apie tai, kad prekybinių sandorių daug

mažiau, nei prekybos agentas galėtų tikėtis.

Labai svarbūs yra atlyginimo prekybos agentui apskaičiavimo, mokėjimo

klausimai. LR CK 2.158, 2.159 ir 2.160 str. kaip tik ir reglamentuoja šiuos

dalykus.

Prekybos agento atlyginimas

1. Prekybos agentui už kiekvieną sėkmingai sudarytą sandorį

atstovaujamasis moka sutartyje nustatytą atlyginimą. Prekybos agentas taip

pat turi teisę į atlyginimą, kai sandorį sudaro pats atstovaujamasis,

tačiau prekybos agento veiklos dėka, net jeigu tas sandoris buvo sudarytas

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 3471 žodžiai iš 6923 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.