TURINYS
I. ĮVADAS 3
II. ATSTOVAVIMAS 4
2.1 Atstovavimo sąvoka 4
2.2 Sandorių sudarymas per atstovus 5
2.3 Įgaliojimas 8
III. KOMERCINIS ATSTOVAVIMAS 12
3.1 Prekybos agentas 12
3.2 Komercinio atstovavimo ypatumai sudarant ir vykdant tarptautinio
prekių pirkimo–pardavimo sutartis 18
IV. PROKŪRA 20
V. IŠVADOS 23
VI. LITERATŪROS SĄRAŠAS 24
I. ĮVADAS
Civilinis teisinis santykis, tai civilinių teisinių normų pagrindu,
dėl materialių ir nematerialių gėrybių atsirandantys teisiniai santykiai,
kurių dalyviai turi teisinę autonomiją ir turtinį aktyvumą ir dalyvauja
juose kaip atskiri subjektai. Civilinio teisinio santykio subjektai t.y.
kiekvienas asmuo turintis civilinį teisinį subjektiškumą (teisnumą,
veiksnumą) taip pat valstybė ir savivaldybė.
Vienas iš civilinių teisinių santykių – atstovavimas atsirandantis
tarp atstovo (atstovaujamojo, įstatymų, teismo sprendimu ar administracinio
akto įgaliotas veiksnus asmuo, veikiantis atstovaujamojo vardu, interesais
ir sąskaita) ir atstovaujamojo (kiekvienas civilinės teisės subjektas,
kurio vardu ir interesais atliekami tam tikri veiksmai, remiantis jo
paties, įstatymų, teismo sprendimu ar administracinės teisės duotais
įgalinimais) sandorio įstatymų, teismo sprendimo ir administracinio teisės
akto pagrindu.
Šis darbas parašytas remiantis Civilinio Kodekso III dalimi –
atstovavimą reglamentuojančiais CK straipsniais. Darbo tikslas – aptarti
pagrindines atstovavimo sąvokas. Pirmiausia apžvelgiamos bendrosios
atstovavimo nuostatos, sandorių sudarymas per atstovus, bei įgaliojimas ir
jo normos. Toliau – komercinis atstovavimas, be kurio šiais laikais butų
sunku ne tik verslo pasaulyje. Pagrindinis komercinio atstovavimo elementas
– prekybos agentas, kuris sutinkamas beveik visose veiklos srityse. Taip
pat aptariami komercinio atstovavimo ypatumai sudarant ir vykdant
tarptautinio prekių pirkimo – pardavimo sutartis. Galiausiai apibrėžiama
prokūros sąvoka, jos ypatumai ir esmė.
Pagrindinis literatūros šaltiniai – Lietuvos Respublikos Civilinis
Kodeksas ir jo komentarai.
Referatą sudaro 24 puslapiai.
II. ATSTOVAVIMAS
2.1 Atstovavimo sąvoka
Kai juridinio asmens organas sudaro sutartį arba kai jo darbuotojai
įvykdo sutartį, tai laikoma paties juridinio asmens veikla. Būna atvejų,
kai pats subjektas neturi galimybės savarankiškai įgyvendinti savo
civilinių teisių ir pareigų. To negali atlikti neveiksnūs fiziniai asmenys.
Dėl įvairių aplinkybių to negali atlikti ir veiksnumą turintys fiziniai
asmenys, pavyzdžiui dėl ligos, komandiruočių, tų reikalų nežinojimo ir pan.
Ne visada gali savarankiškai įgyvendinti civilines teises ir
pareigas juridinio asmens organas. Nors tai yra kolektyvas, bet ne visi
darbuotojų veiksmai sudaro juridinio asmens teises ir pareigas. Jas sudaro
tik tokie darbuotojo veiksmai, kurie susiję su jam pavestomis funkcijomis
įgyvendinant juridinio asmens veiklą. Tais atvejais fiziniai ir juridiniai
asmenys naudojasi kitų asmenų pagalba atstovavimo forma.
Atstovavimas, kai atstovas remdamasis įstatymu, administraciniu aktu
ar atstovaujamojo valios išreiškimu, suteiktu įgaliojimo ribose, sudaro
sandorius ir atlieka atstovaujamojo juridinę reikšmę turinčius veiksmus.
Atstovavimui būdingi bruožai:
1. atstovavimas charakteringas tuo, kad subjektui priklausančias
teises ir pareigas atlieka kitas asmuo – subjektas (pvz. juriskonsultas
vietoje direktoriaus). Tačiau ne visada kito asmens veiksmai laikomi
atstovavimu (pvz. negalima laikyti motinos vaiko atstove ieškinyje dėl
alimentų, nes ši įgyvendina savo teisę.
2. atstovas veikia ne savo, o atstovaujamojo subjekto vardu. Todėl
jo įgytos tesės ir pareigos nuo įgijimo momento priklauso atstovaujamajam
(pvz. komiso sutartyje nėra atstovavimo, nes komiso parduotuvė veikia savo
vardu).
3. atstovui suteikiamos tam tikros teisės, ir jis, griežtai
laikydamasis šių įgalinimų, atlieka jiems įgyvendinti reikalingus
savanoriškus valios aktus.
Nuo atstovavimo būtina skirti kitus panašius santykius, pvz.,
sutikimą atlikti tam tikrus veiksmus ar sudaryti sandorius; rašytinio
sandorio pasirašymą už fizinį asmenį, kuris dėl fizinio trūkumo, ligos ar
kitų priežasčių negali pats pasirašyti, nes tokiu atveju valią sudarydamos
sutartį išreiškia pačios šalys, o asmuo, pasirašydamas už kitą asmenį, savo
valios neišreiškia – jis tik patvirtina, kad kitas asmuo išreiškė savo
valią sudarydamas sutartį.
Atstovavimo taikymo sfera plati. Jis gali būti taikomas daugumai
turtinių ir neturtinių teisių ir pareigų įgyti per atstovą.
Atstovavimo grafikas (pateikti pagrindiniai atstovavimo aspektai)
2.2 Sandorių sudarymas per
atstovus
Visi civilinių teisinių santykių subjektai turi teisę sudaryti
sandorius per atstovus, išskyrus tuos sandorius, kurie dėl savo pobūdžio
gali būti asmenų sudaromi tiktai asmeniškai, ir kitokius įstatymų nurodytus
sandorius. Atstovavimas yra dvejopo pobūdžio teisiniai santykiai. Visų
pirma tai atstovo ir atstovaujamojo tarpusavio santykiai. Jiems būdingas
lojalumas, šalių tarpusavio pasitikėjimas ir pagarba interesams. Atstovas
privalo elgtis sąžiningai, ginti atstovaujamojo teises ir interesus,
neveikti priešingai atstovaujamojo interesams, o atstovaujamasis taip pat
turi pareigą bendradarbiauti su vykdančiu jo pavedimą atstovu, suteikti
visą jam būtiną informaciją, atlyginti pavedimo vykdymo išlaidas, sumokėti
atlyginimą (jeigu buvo atlyginamas pavedimo vykdymas). Kitos rūšies
santykiai atsiranda tarp atstovo ir trečiųjų asmenų. Šiems santykiams taip
pat būdinga tai, kad šalys turi elgtis sąžiningai.
Atstovavimo atsiradimo pagrindu gali būti sandoris, įstatymas, teismo
sprendimas, administracinis aktas. Atsižvelgiant į tai, kuo remiantis
atstovui suteikiamos teisės veikti atstovaujamojo vardu ir jo interesais.
Atstovavimas pagal įstatymą galimas tokiais atvejais:
1. kai tai numato pats įstatymas (pvz., tėvai yra savo neveiksnių
nepilnamečių vaikų atstovai pagal įstatymą, išskyrus tėvus, pripažintus
neveiksniais teismo sprendimu);
2. esant teismo sprendimui (pvz., teismas, pripažinęs asmenį
neveiksniu ar ribotai veiksniu, privalo nedelsdamas priskirti jo globėją);
3. remiantis administraciniu aktu (pvz., mero potvarkiu, kuriuo
pavedama atlikti tam tikrus veiksmus).
Atstovaujamasis gali būti kiekvienas teisės subjektas – tiek veiksnus,
tiek ir neveiksnus fizinis ir juridinis asmuo. Atstovai gali būti tiek
veiksnūs fiziniai asmenys, tiek ir juridiniai asmenys. Vadinasi atstovais
gali būti ne visi asmenys. Jais negali būti neveiksnūs asmenys, taip pat
įstatymai gali numatyti atvejus, kai ir veiksnūs fiziniai asmenys atstovais
būti negali, pvz., atstovais pagal pavedimą teisme negali būti advokatai,
jų padėjėjai, sustabdę savo profesinę veiklą arba kai jie išrinkti Lietuvos
Respublikos Seimo nariais ir pan. Privatieji juridiniai asmenys gali turėti
ir įgyti bet kokių civilinių teisių ir pareigų (įskaitant teisę būti
atstovais), išskyrus tas, kurioms atsirasti reikia tokių fizinio asmens
savybių kaip lytis, amžius ir giminystė. Viešieji juridiniai asmenys dėl
jiems būdingo specialiojo teisnumo gali būti atstovai, jeigu tai
neprieštarauja jų steigimo dokumentams ir veiklos tikslams. Atstovais
nelaikomi ir asmenys, kurie veikia savo vardu, nors ir dėl kito asmens
interesų (prekybos tarpininkai ir kt.).
Atstovavimo pagrindu santykiai atsiranda tarp trijų subjektų –
atstovaujamojo (asmens, kuris suteikia teises kitam asmeniui veikti jo
vardu ir interesais), atstovo (asmens, kuriam suteikiamos teisės veikti
atstovaujamojo asmens vardu ir interesais) ir trečiojo asmens, tarp kurio
ir atstovaujamojo atsiranda teisinis santykis dėl atstovo veiksmų. Šitaip
susiklosto santykiai tarp atstovaujamojo ir atstovo bei santykiai tarp
atstovaujamojo ir trečiojo asmens.
Aišku bet kokie sandoriai, sudaryti per atstovą, gali turėti įvairių
pasekmių:
1. Vieno asmens (atstovo) sudarytas sandoris kito asmens
(atstovaujamojo) vardu, atskleidžiant atstovavimo faktą ir neviršijant
suteiktų teisių, tiesiogiai sukuria, pakeičia ir panaikina atstovaujamojo
civilines teises ir pareigas.
2. Atstovo teisės taip pat gali būti suprantamos iš aplinkybių,
kuriomis atstovas veikia (pardavėjas mažmeninėje prekyboje, kasininkas ir
pan.). Jeigu asmuo savo elgesiu davė rimtą pagrindą tretiesiems asmenims
manyti, kad jis paskyrė kitą asmenį savo atstovu, tai tokio asmens
atstovaujamojo vardu sudaryti sandoriai yra privalomi atstovaujamajam.
3. Jeigu atstovas, sudarydamas sandorį, nepraneša, kad jis veikia
atstovaujamojo vardu ir dėl jo interesų, tai iš sandorio teisės ir pareigos
atsiranda atstovaujamajam tik tuo atveju, kai kita sandorio šalis iš
sandorio sudarymo aplinkybių turėjo suprasti, kad sandorį sudaro su
atstovu, arba kai tai šaliai asmuo, su kuriuo sudaromas sandoris, neturėjo
jokios reikšmės.
4. Jeigu per atstovą sudaryto sandorio galiojimas ginčijamas dėl
klaidos, apgaulės, smurto ar grasinimo, tai šių faktų egzistavimas ar
neegzistavimas nustatomas atsižvelgiant į atstovo valią.
5. Jeigu atstovas sandorį sudarė pagal atstovaujamojo nurodymus, tai
atstovaujamasis negali ginčyti tokio sandorio motyvuodamas tuo, kad
sudarydamas sandorį atstovas ignoravo tam tikras aplinkybes, jeigu
atstovaujamasis apie tas aplinkybes žinojo arba jas ignoravo dėl savo
paties neatsargumo.
6. Jeigu sandorį kito asmens vardu sudaro tokios teisės neturintis
asmuo, tai sandoris sukelia teisines pasekmes atstovaujamajam tik tuo
atveju, kai pastarasis tokį sandorį patvirtina. Kita sandorio
tokiu
atveju gali raštu prašyti per jos nustatytą terminą, kuris negali būti
mažesnis kaip keturiolika dienų, patvirtinti arba nepatvirtinti sandorį.
Jeigu per nustatytą terminą neatsakoma, laikoma, kad sandorį patvirtinti
atsisakyta. Sandorio patvirtinimas turi atgalinio veikimo galią, t. y.
laikoma, kad jis galioja nuo sudarymo.
7. Kita sandorio šalis, sudariusi sutartį su tokios teisės
neturinčiu asmeniu, gali sandorio atsisakyti, kol atstovaujamasis sandorio
nepatvirtino, išskyrus atvejus, kai sandorio sudarymo metu žinojo ar turėjo
žinoti, kad sudaro sandorį su neįgaliotu asmeniu.
8. Pagal sandorį, sudarytą neturint įgaliojimo, kitai sandorio
šaliai atsako jį sudaręs asmuo, išskyrus atvejus, kai kita sandorio šalis
žinojo ar turėjo žinoti, kad pastarasis neturi teisės sudaryti sandorį.
9. Jeigu atstovas veikė viršydamas savo teises, tačiau tokiu būdu, jog
trečiasis asmuo turėjo rimtą pagrindą manyti, kad sudaro sandorį su tokią
teisę turinčiu atstovu, sandoris privalomas atstovaujamajam, išskyrus
atvejus, kai kita sandorio šalis žinojo ar turėjo žinoti, kad atstovas
viršija savo teises.
Siekiant išvengti sandorių sudarymo piktnaudžiavimo ar neteisėto jų
sudarymo, taikomas sandorių sudarymo apribojimas. Atstovas atstovaujamojo
vardu negali sudaryti sandorių nei su pačiu savimi, nei su tuo asmeniu,
kurio atstovas jis tuo metu yra, taip pat su savo sutuoktiniu bei tėvais,
vaikais ir kitais artimaisiais giminaičiais. Tokie sandoriai gali būti
pripažinti negaliojančiais atstovaujamojo reikalavimu. Atstovas negali
atstovaujamojo vardu sudaryti tokio sandorio, kurio sudaryti neturi teisės
pats atstovaujamasis. Interesų konfliktas kyla tada, jei atstovas,
pažeisdamas suteiktas teises, sudaro atstovaujamojo interesams
prieštaraujantį sandorį, toks sandoris atstovaujamojo reikalavimu gali būti
pripažintas negaliojančiu, jeigu trečiasis asmuo apie tokį interesų
konfliktą žinojo ar turėjo žinoti.
2.3 Įgaliojimas
Įgaliojimu laikomas rašytinis dokumentas, asmens (įgaliotojo) duodamas
kitam asmeniui (įgaliotiniui) atstovauti įgaliotojui nustatant ir palaikant
santykius su trečiaisiais asmenimis, taip pat apibrėžia suteiktų teisių
apimtį bei turinį (CK 2.137 str.). Atstovaujamasis, išdavęs įgaliojimą,
vadinamas įgaliotoju, jo atstovas – įgaliotiniu. Įgaliojimas yra svarbus
tretiesiems asmenims, su kuriais atstovauti nustatant ir palaikant
santykius įgaliojimas yra išduotas. Todėl atstovas arba atstovaujamasis
turi pateikti įgaliojimą tiesiogiai tretiesiems asmenims, taip pat notarui,
jeigu sudaromas sandoris tvirtinamas notariškai, o tretieji asmenys turi
teisę reikalauti įgaliojimo arba notariškai patvirtintos kopijos.
Įgaliojimas yra vienašalis atstovaujamojo sandoris ir jam taikomos
bendrosios normos, reglamentuojančios vienašalius sandorius. Taigi
įgaliojimui sudaryti pakanka vieno asmens – atstovaujamojo išreikštos
valios. Įgaliojimas išduodamas tiek tada, kai tarp atstovaujamojo ir
atstovo sudaryta atskira rašytinė pavedimo sutartis, tiek tada, kai tokios
sutarties nėra, nes tokiu atveju pats įgaliojimas patvirtina esant
sutartinius atstovavimo santykius.
Atsižvelgiant į išdėstytų teisių apimtį ir turinį, įgaliojimas gali
būti išduodamas vienam konkrečiam veiksmui atlikti ar konkrečiam sandoriui
sudaryti (vienkartinis įgaliojimas). Taip pat jis gali būti išduodamas ir
keliems teisiniams tam tikros srities veiksmams atlikti ar vienarūšiams
sandoriams sudaryti. Įgaliojimą gali išduoti keli asmenys, ir jis gali būti
išduotas keliems asmenims.
Įgaliojime turi būti aiškiai apibrėžtos įgaliotiniui suteikiamos
teisės, jų apimtis ir turinys. Jei įgaliojime teisės nėra apibrėžtos, tai
atstovas turi teisę atlikti tik tuos veiksmus, kurie reikalingi
atstovaujamojo turtui ir turtiniams interesams apsaugoti ir turto
priežiūrai vykdyti. Bet tokiu atveju atstovas negali disponuoti
atstovaujamojo turtu.
Įstatymų leidėjas nustatė, kad tam tikrais atvejais įgaliojimas turi
būti patvirtintas notaro.
Nesilaikant notarinės formos, įgaliojimas negalioja šiems
įgaliojimams:
1. įgaliojimas sudaryti sandorius, kuriems būtina notarinė forma;
2. įgaliojimas fizinio asmens vardu atlikti veiksmus, susijusius su
juridiniais asmenimis, išskyrus įstatymų numatytus atvejus, kai leidžiama
duoti kitokios formos įgaliojimą;
3. įgaliojimas, kurį fizinis asmuo duoda nekilnojamajam turtui
valdyti, juo naudotis ar disponuoti.
Tačiau ne visais atvejais būtinas notaro patvirtinimas. Notaro
patvirtintiems prilyginami:
1. karių įgaliojimai, patvirtinti karinių dalinių, junginių, karo
įstaigų ir mokyklų vadų (viršininkų);
2. asmenų, esančių laisvės atėmimo vietose, įgaliojimai, patvirtinti
laisvės atėmimo vietų vadovų;
3. asmenų, esančių tolimojo plaukiojimo metu jūrų laivuose,
plaukiojančiuose su Lietuvos valstybės
vėliava, patvirtinti tų laivų
kapitonų.
Galimi ir supaprastinto įgaliojimo patvirtinimo atvejai. Tokie
įgaliojimai išduodami fizinio asmens korespondencijai (siunčiamiems
pinigams ir siuntiniams), darbo užmokesčiui ir kitoms su darbo santykiais
susijusioms išmokoms (premijoms, kompensacijoms), pensijoms, pašalpoms,
stipendijoms gauti. Tokiais atvejais įgaliojimus tvirtinti gali šie
subjektai:
1. organizacija, kurioje fizinis asmuo dirba ar mokosi;
2. daugiabučių namų savininkų bendrijos pirmininkas;
3. esančio tolimajame plaukiojime jūrų laivo, plaukiojančio su
Lietuvos Respublikos vėliava, kapitonas.
Juridinio asmens išduodamam įgaliojimui taikomi tokie reikalavimai: