Atstovavimas labaratorinis
5 (100%) 1 vote

Atstovavimas labaratorinis

Įvadas

Atstovavimo pagrindus reglamentuoja LR Civilinio kodekso (toliau vadinama CK) 2-os knygos III dalis “Atstovavimas” surašant įgaliojimą, perįgaliojimą, o taip pat komercinio atstovavimo sutartį buvo vadovautasi šios dalies normomis. CK 2.132 numato galimybę asmenims sudaryti sandorius per atstovus, atstovauti galima esant sandorio, įstatymų, teismo sprendimo ar administracinio akto pagrindu. Atstovais gali būti veiksnūs fiziniai asmenys ir juridiniai asmenys. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad jei asmuo veikia savo vardu, nors ir dėl kito asmens interesų, tai tokie asmenys nėra pripažįstami atstovais. Atstovo sudarytas sandoris atstovaujamojo vardu, atskleidžiant atstovavimo faktą ir neviršijant suteiktų teisių, tiesiogiai sukuria, pakeičia ir panaikina atstovaujamojo civilines teises ir pareigas. Jei atstovas, nepraneša, kad jis “veikia atstovaujamojo vardu ir dėl jo interesų, tai iš sandorio teisės ir pareigos atsiranda atstovaujamajam tik tuo atveju, kai kita sandorio šalis iš sandorio sudarymo aplinkybių turėjo suprasti, kad sandorį sudaro su atstovu, arba kai tai šaliai asmuo, su kuriuo sudaromas sandoris, neturėjo jokios reikšmės” (CK 2.133 str. 3 dalis). Jei sandoris, kuris sudarytas per atstovą, ginčijimas dėl klaidos, apgaulės smurto ar grasinimo, tai išvardintų faktų egzistavimas ar neegzistavimas turi būti nustatomas į atstovo valią. Atstovaujamasis negali ginčyti per atstovą sudaryto sandorio motyvuodamas, kad atstovas sudarydamas sandorį ignoravo tam tikras aplinkybes, jeigu atstovas sandorį sudarė pagal atstovaujamojo nurodymus, o atstovaujamasis apie tas aplinkybes žinojo arba jas ignoravo dėl savo paties neatsargumo (CK 2.133 str. 5 dalis). Įstatymas taip pat nustato, kad atstovaujamasis gali patvirtinti sandorį, kurį jo vardu sudarė tokios teisės neturintis asmuo ir tada atstovaujamajam teisines pasekmes. Sandorio patvirtinimas turi atgalinio veikimo galią. Iki tol kol atstovaujamasis nepatvirtino sandorio, kurį jo vardu sudarė tokios teisės neturintis asmuo, kita sandorio šalis gali atsisakyti sandorio, bet įstatymas draudžia kitai šaliai pasinaudoti šia teise, kai ji sandorio sudarymo metu žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaro sandorį su neįgaliotu asmeniu. CK 2.133 str. 8 dalis nustato, kad asmuo sudaręs sandorį kito asmens vardu, neturėdamas tam įgaliojimų, atsako prieš kitą sandorio šalį, išskyrus tą atveją, kai kita sandorio šalis žinojo ar turėjo žinoti, kad pastarasis neturi teisės sudaryti sandorį. Įstatymas reguliuoja ir santykius tarp šalių, kuomet atstovas veikia viršydamas savo teises, pagal CK 2.133 str. 9 dalį “Jeigu atstovas veikė viršydamas savo teises, tačiau tokiu būdu, jog trečiasis asmuo turėjo rimtą pagrindą manyti, kad sudaro sandorį su tokią teisę turinčiu atstovu, sandoris privalomas atstovaujamajam, išskyrus atvejus, kai kita sandorio šalis žinojo ar turėjo žinoti, kad atstovas viršija savo teises”. Atstovams tam tikrais atvejais yra taikomas ribojimas sudaryti tam tikrus sandorius. T.y. atstovas negali sudaryti sandoriu su pačiu savimi, arba su asmeniu, kurį tuo metu taip pat atstovauja. Ribojama atstovo galimybė sudaryti sandorį atstovaujamojo vardu su savo sutuoktiniu, tėvais, vaikais ir kitais artimaisiais giminaičiais. Artimųjų giminaičių sąvoką apibrėžia CK 3.135 str. Atstovaujamasis negali sudaryti atstovaujamojo vardu tokio sandorio, kurio sudaryti neturi teisės pats atstovas. Atstovas privalo pateikti atstovaujamajam ataskaitą apie savo veiklą ir atsiskaityti atstovaujamajam už viską, ką yra gavęs vykdydamas pavedimą (LR CK 2.150 str.). Atstovaujamasis turi atlyginti atstovo turėtas išlaidas, susijusias su pavedimo vykdymu, jeigu atstovaujamasis ir atstovas nesusitarė kitaip, arba jei įstatymai nenumato ko kita. Taip pat įstatymas numato atstovaujamojo pareigą sumokėti atstovui atlyginimą, išskyrus atvejus, kai sutartis ar įstatymai numato, kad atstovaujama neatlygintinai. (2.151 str.)

Įgaliojimas (Pridedamas Pirmasis dokumentas)

Įgaliojimas buvo surašytas vadovaujantis LR CK 2.137, 2.142 straipsniais. CK 2.137 str. 1 dalis nustato, kad “įgaliojimu laikomas rašytinis dokumentas, asmens (įgaliotojo) duodamas kitam asmeniui (įgaliotiniui) atstovauti įgaliotojui nustatant ir palaikant santykius su trečiaisiais asmenimis” Aš surašiau įgaliojimą, kuriuo tėvas duoda sūnui įgaliojimą atstovauti jo interesus Valstybės įmonės Registrų centras Mažeikių filiale įregistruojant tėvo vardu įsigytą nekilnojamąjį turtą. Šis įgaliojimas atsižvelgiant į CK 2.138 str. 1 dalies 2 punktą, kuris nustato, kad “įgaliojimas fizinio asmens vardu atlikti veiksmus, susijusius su juridiniais asmenimis, išskyrus įstatymų numatytus atvejus, kai leidžiama duoti kitokios formos įgaliojimą”, turi būti patvirtintas notaro. Iš esmės įgaliojimas surašytas vienai konkrečiai užduočiai įvykdyti: įregistruoti konkretų turtą, todėl įgaliojimas galėjo būti išduotas nenurodant termino. Tokiu atveju įgaliojimas galiotų vienerius metus nuo jo sudarymo dienos (LR CK 2.142 1 dalis). Pasibaigus įgaliojimo terminui, t.y. atlikus visu įgaliojime nurodytus veiksmus, Įgaliotinis, šiuo atveju sūnus, turi grąžinti įgaliojimą atstovaujamajam, t.y. tėvui.

Apžvelgiant bendrai įgaliojimus reikia pažymėti, kad paprastai notaro turi būti patvirtinti šie
įgaliojimai: įgaliojimas sudaryti sandorius, kuriems būtina notarinė forma, įgaliojimas fizinio asmens vardu atlikti veiksmus, susijusius su juridiniais asmenimis, išskyrus įstatymų numatytus atvejus, kai leidžiama duoti kitokios formos įgaliojimą, įgaliojimas, kurį fizinis asmuo duoda nekilnojamajam turtui valdyti, juo naudotis ar disponuoti. Tačiau būna atvejų, kuomet asmuo ne visada gali kreiptis į notarą (tarnyba armijoje, buvimas laisvės atėmimo vietoje, tolimojo plaukiojimo metu. CK 2.138 str. 2 dalis nustato, kad tokiu atveju, notaro patvirtintiems įgaliojimams yra prilyginami: “karių įgaliojimai, patvirtinti karinių dalinių, junginių, karo įstaigų ir mokyklų vadų (viršininkų); asmenų, esančių laisvės atėmimo vietose, įgaliojimai, patvirtinti laisvės atėmimo vietų vadovų; asmenų, esančių tolimojo plaukiojimo metu jūrų laivuose, plaukiojančiuose su Lietuvos valstybės vėliava, patvirtinti tų laivų kapitonų”. Kai kuriems veiksmams atlikti gali būti taikomas supaprastintas įgaliojimo patvirtinimas. T.y. fizinio asmens išduodamą įgaliojimą “korespondencijai (siunčiamiems pinigams ir siuntiniams) gauti, taip pat darbo užmokesčiui ir kitoms su darbo santykiais susijusioms išmokoms, pensijoms, pašalpoms, stipendijoms gauti, gali patvirtinti organizacija, kurioje fizinis asmuo dirba ar mokosi, daugiabučių namų savininkų bendrijos, kurios name gyvena asmuo, pirmininkas arba esančio tolimajame plaukiojime jūrų laivo kapitonas” (LR CK 2.139 str.). Juridinio asmens duodamą įgaliojimą paprastai pasirašo jo vadovas ir ant įgaliojimo dedamas to juridinio asmens antspaudas. Pagal CK 2.140 str. 3 dalį “Pelno siekiančių (komercinių) juridinių asmenų įgaliojimams taikomi šio kodekso 2.176–2.185 straipsniai”. Nurodyti straipsniai aptaria prokūrų išdavimo klausimus. Tačiau iki šiol juridiniai asmenys paprastai rašydavo įgaliojimus, kadangi tik nuo 2004-01-01 pradės veikti Juridinių asmenų registras, kuris taip pat registruos prokūras, kaip yra numatyta Civiliniame kodekse. Atkreiptinas dėmesys, kad “juridiniam asmeniui įgaliojimas gali būti duodamas tiktai sudaryti tokius sandorius, kuriuos jis turi teisę sudaryti pagal savo steigimo dokumentus” (CK 2.141 str.). Kaip jau buvau aptarusi prieš tai įgaliojimai gali būti su apibrėžtu terminu ir neapibrėžtu terminu, jei įgaliojime nenurodytas jo galiojimo laikas, jis galioja vienerius metus nuo jo surašymo dienos. Atkreiptinas dėmesys, kad negalioja įgaliojimas, kuriame yra nenurodyta įgaliojimo sudarymo data. Taip pat yra nuostata, kad “notaro patvirtintas veiksmams atlikti užsienyje skirtas įgaliojimas, kuriame nenurodytas galiojimo laikas, galioja, kol jį panaikina įgaliojimą išdavęs asmuo”. Tačiau paprastai praktikoje tokių įgaliojimų galiojimo terminai užsienio valstybėje yra nustatomi pagal tos valstybės teisines normas, reglamentuojančias įgaliojimų terminus. Įgaliotojas turi teisę bet kada panaikinti įgaliojimą, o įgaliotinis – įgaliojimo atsisakyti. Įstatymai arba šalių sutartis gali nustatyti atvejus, kuriais išduodamas neatšaukiamas įgaliojimas. Įgaliojimo pasibaigimą nustato 2.147 str., kuris nustato, kad įgaliojimas pasibaigia: pasibaigus įgaliojimo terminui; įgaliotojui panaikinus įgaliojimą; įgaliotiniui atsisakius įgaliojimo; nustojus egzistuoti juridiniam asmeniui, kuris davė įgaliojimą; nustojus egzistuoti juridiniam asmeniui, kuriam duotas įgaliojimas, arba jam iškėlus bankroto bylą; mirus davusiam įgaliojimą fiziniam asmeniui ar pripažinus jį neveiksniu arba ribotai veiksniu, arba nežinia kur esančiu; mirus fiziniam asmeniui, kuriam duotas įgaliojimas, ar pripažinus jį neveiksniu arba ribotai veiksniu, arba nežinia kur esančiu. Kai įgaliojimas netenka galios dėl įgaliojimo termino pabaigos, arba įgaliotoji panaikinus įgaliojimą, įgaliotojas privalo pranešti įgaliotiniui, taip pat įgaliotojui žinomiems tretiesiems asmenims, su kuriais nustatant ir palaikant santykius atstovauti duotas įgaliojimas. Tokią pat pareigą turi įgaliotojo teisių perėmėjai, kai įgaliojimas pasibaigia dėl termino pabaigos, nustojus egzistuoti juridiniam asmeniui, kuris davė įgaliojimą arba mirus davusiam įgaliojimą fiziniam asmeniui ar pripažinus jį neveiksniu arba ribotai veiksniu. Pagal LR CK 2.148 str. 3 dalį Įgaliojimui pasibaigus, įgaliotinis ar jo teisių perėmėjai privalo tuojau grąžinti įgaliojimą įgaliotojui ar jo teisių perėmėjams.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1352 žodžiai iš 4294 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.