Atstovavimas labaratorinis
5 (100%) 1 vote

Atstovavimas labaratorinis

11213141

Įvadas

Atstovavimo pagrindus reglamentuoja LR Civilinio kodekso (toliau vadinama CK) 2-os knygos III dalis “Atstovavimas” surašant įgaliojimą, perįgaliojimą, o taip pat komercinio atstovavimo sutartį buvo vadovautasi šios dalies normomis. CK 2.132 numato galimybę asmenims sudaryti sandorius per atstovus, atstovauti galima esant sandorio, įstatymų, teismo sprendimo ar administracinio akto pagrindu. Atstovais gali būti veiksnūs fiziniai asmenys ir juridiniai asmenys. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad jei asmuo veikia savo vardu, nors ir dėl kito asmens interesų, tai tokie asmenys nėra pripažįstami atstovais. Atstovo sudarytas sandoris atstovaujamojo vardu, atskleidžiant atstovavimo faktą ir neviršijant suteiktų teisių, tiesiogiai sukuria, pakeičia ir panaikina atstovaujamojo civilines teises ir pareigas. Jei atstovas, nepraneša, kad jis “veikia atstovaujamojo vardu ir dėl jo interesų, tai iš sandorio teisės ir pareigos atsiranda atstovaujamajam tik tuo atveju, kai kita sandorio šalis iš sandorio sudarymo aplinkybių turėjo suprasti, kad sandorį sudaro su atstovu, arba kai tai šaliai asmuo, su kuriuo sudaromas sandoris, neturėjo jokios reikšmės” (CK 2.133 str. 3 dalis). Jei sandoris, kuris sudarytas per atstovą, ginčijimas dėl klaidos, apgaulės smurto ar grasinimo, tai išvardintų faktų egzistavimas ar neegzistavimas turi būti nustatomas į atstovo valią. Atstovaujamasis negali ginčyti per atstovą sudaryto sandorio motyvuodamas, kad atstovas sudarydamas sandorį ignoravo tam tikras aplinkybes, jeigu atstovas sandorį sudarė pagal atstovaujamojo nurodymus, o atstovaujamasis apie tas aplinkybes žinojo arba jas ignoravo dėl savo paties neatsargumo (CK 2.133 str. 5 dalis). Įstatymas taip pat nustato, kad atstovaujamasis gali patvirtinti sandorį, kurį jo vardu sudarė tokios teisės neturintis asmuo ir tada atstovaujamajam teisines pasekmes. Sandorio patvirtinimas turi atgalinio veikimo galią. Iki tol kol atstovaujamasis nepatvirtino sandorio, kurį jo vardu sudarė tokios teisės neturintis asmuo, kita sandorio šalis gali atsisakyti sandorio, bet įstatymas draudžia kitai šaliai pasinaudoti šia teise, kai ji sandorio sudarymo metu žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaro sandorį su neįgaliotu asmeniu. CK 2.133 str. 8 dalis nustato, kad asmuo sudaręs sandorį kito asmens vardu, neturėdamas tam įgaliojimų, atsako prieš kitą sandorio šalį, išskyrus tą atveją, kai kita sandorio šalis žinojo ar turėjo žinoti, kad pastarasis neturi teisės sudaryti sandorį. Įstatymas reguliuoja ir santykius tarp šalių, kuomet atstovas veikia viršydamas savo teises, pagal CK 2.133 str. 9 dalį “Jeigu atstovas veikė viršydamas savo teises, tačiau tokiu būdu, jog trečiasis asmuo turėjo rimtą pagrindą manyti, kad sudaro sandorį su tokią teisę turinčiu atstovu, sandoris privalomas atstovaujamajam, išskyrus atvejus, kai kita sandorio šalis žinojo ar turėjo žinoti, kad atstovas viršija savo teises”. Atstovams tam tikrais atvejais yra taikomas ribojimas sudaryti tam tikrus sandorius. T.y. atstovas negali sudaryti sandoriu su pačiu savimi, arba su asmeniu, kurį tuo metu taip pat atstovauja. Ribojama atstovo galimybė sudaryti sandorį atstovaujamojo vardu su savo sutuoktiniu, tėvais, vaikais ir kitais artimaisiais giminaičiais. Artimųjų giminaičių sąvoką apibrėžia CK 3.135 str. Atstovaujamasis negali sudaryti atstovaujamojo vardu tokio sandorio, kurio sudaryti neturi teisės pats atstovas. Atstovas privalo pateikti atstovaujamajam ataskaitą apie savo veiklą ir atsiskaityti atstovaujamajam už viską, ką yra gavęs vykdydamas pavedimą (LR CK 2.150 str.). Atstovaujamasis turi atlyginti atstovo turėtas išlaidas, susijusias su pavedimo vykdymu, jeigu atstovaujamasis ir atstovas nesusitarė kitaip, arba jei įstatymai nenumato ko kita. Taip pat įstatymas numato atstovaujamojo pareigą sumokėti atstovui atlyginimą, išskyrus atvejus, kai sutartis ar įstatymai numato, kad atstovaujama neatlygintinai. (2.151 str.)

Įgaliojimas (Pridedamas Pirmasis dokumentas)

Įgaliojimas buvo surašytas vadovaujantis LR CK 2.137, 2.142 straipsniais. CK 2.137 str. 1 dalis nustato, kad “įgaliojimu laikomas rašytinis dokumentas, asmens (įgaliotojo) duodamas kitam asmeniui (įgaliotiniui) atstovauti įgaliotojui nustatant ir palaikant santykius su trečiaisiais asmenimis” Aš surašiau įgaliojimą, kuriuo tėvas duoda sūnui įgaliojimą atstovauti jo interesus Valstybės įmonės Registrų centras Mažeikių filiale įregistruojant tėvo vardu įsigytą nekilnojamąjį turtą. Šis įgaliojimas atsižvelgiant į CK 2.138 str. 1 dalies 2 punktą, kuris nustato, kad “įgaliojimas fizinio asmens vardu atlikti veiksmus, susijusius su juridiniais asmenimis, išskyrus įstatymų numatytus atvejus, kai leidžiama duoti kitokios formos įgaliojimą”, turi būti patvirtintas notaro. Iš esmės įgaliojimas surašytas vienai konkrečiai užduočiai įvykdyti: įregistruoti konkretų turtą, todėl įgaliojimas galėjo būti išduotas nenurodant termino. Tokiu atveju įgaliojimas galiotų vienerius metus nuo jo sudarymo dienos (LR CK 2.142 1 dalis). Pasibaigus įgaliojimo terminui, t.y. atlikus visu įgaliojime nurodytus veiksmus, Įgaliotinis, šiuo atveju sūnus, turi grąžinti įgaliojimą atstovaujamajam, t.y. tėvui.

Apžvelgiant bendrai įgaliojimus reikia pažymėti, kad paprastai notaro turi būti patvirtinti šie
įgaliojimai: įgaliojimas sudaryti sandorius, kuriems būtina notarinė forma, įgaliojimas fizinio asmens vardu atlikti veiksmus, susijusius su juridiniais asmenimis, išskyrus įstatymų numatytus atvejus, kai leidžiama duoti kitokios formos įgaliojimą, įgaliojimas, kurį fizinis asmuo duoda nekilnojamajam turtui valdyti, juo naudotis ar disponuoti. Tačiau būna atvejų, kuomet asmuo ne visada gali kreiptis į notarą (tarnyba armijoje, buvimas laisvės atėmimo vietoje, tolimojo plaukiojimo metu. CK 2.138 str. 2 dalis nustato, kad tokiu atveju, notaro patvirtintiems įgaliojimams yra prilyginami: “karių įgaliojimai, patvirtinti karinių dalinių, junginių, karo įstaigų ir mokyklų vadų (viršininkų); asmenų, esančių laisvės atėmimo vietose, įgaliojimai, patvirtinti laisvės atėmimo vietų vadovų; asmenų, esančių tolimojo plaukiojimo metu jūrų laivuose, plaukiojančiuose su Lietuvos valstybės vėliava, patvirtinti tų laivų kapitonų”. Kai kuriems veiksmams atlikti gali būti taikomas supaprastintas įgaliojimo patvirtinimas. T.y. fizinio asmens išduodamą įgaliojimą “korespondencijai (siunčiamiems pinigams ir siuntiniams) gauti, taip pat darbo užmokesčiui ir kitoms su darbo santykiais susijusioms išmokoms, pensijoms, pašalpoms, stipendijoms gauti, gali patvirtinti organizacija, kurioje fizinis asmuo dirba ar mokosi, daugiabučių namų savininkų bendrijos, kurios name gyvena asmuo, pirmininkas arba esančio tolimajame plaukiojime jūrų laivo kapitonas” (LR CK 2.139 str.). Juridinio asmens duodamą įgaliojimą paprastai pasirašo jo vadovas ir ant įgaliojimo dedamas to juridinio asmens antspaudas. Pagal CK 2.140 str. 3 dalį “Pelno siekiančių (komercinių) juridinių asmenų įgaliojimams taikomi šio kodekso 2.176–2.185 straipsniai”. Nurodyti straipsniai aptaria prokūrų išdavimo klausimus. Tačiau iki šiol juridiniai asmenys paprastai rašydavo įgaliojimus, kadangi tik nuo 2004-01-01 pradės veikti Juridinių asmenų registras, kuris taip pat registruos prokūras, kaip yra numatyta Civiliniame kodekse. Atkreiptinas dėmesys, kad “juridiniam asmeniui įgaliojimas gali būti duodamas tiktai sudaryti tokius sandorius, kuriuos jis turi teisę sudaryti pagal savo steigimo dokumentus” (CK 2.141 str.). Kaip jau buvau aptarusi prieš tai įgaliojimai gali būti su apibrėžtu terminu ir neapibrėžtu terminu, jei įgaliojime nenurodytas jo galiojimo laikas, jis galioja vienerius metus nuo jo surašymo dienos. Atkreiptinas dėmesys, kad negalioja įgaliojimas, kuriame yra nenurodyta įgaliojimo sudarymo data. Taip pat yra nuostata, kad “notaro patvirtintas veiksmams atlikti užsienyje skirtas įgaliojimas, kuriame nenurodytas galiojimo laikas, galioja, kol jį panaikina įgaliojimą išdavęs asmuo”. Tačiau paprastai praktikoje tokių įgaliojimų galiojimo terminai užsienio valstybėje yra nustatomi pagal tos valstybės teisines normas, reglamentuojančias įgaliojimų terminus. Įgaliotojas turi teisę bet kada panaikinti įgaliojimą, o įgaliotinis – įgaliojimo atsisakyti. Įstatymai arba šalių sutartis gali nustatyti atvejus, kuriais išduodamas neatšaukiamas įgaliojimas. Įgaliojimo pasibaigimą nustato 2.147 str., kuris nustato, kad įgaliojimas pasibaigia: pasibaigus įgaliojimo terminui; įgaliotojui panaikinus įgaliojimą; įgaliotiniui atsisakius įgaliojimo; nustojus egzistuoti juridiniam asmeniui, kuris davė įgaliojimą; nustojus egzistuoti juridiniam asmeniui, kuriam duotas įgaliojimas, arba jam iškėlus bankroto bylą; mirus davusiam įgaliojimą fiziniam asmeniui ar pripažinus jį neveiksniu arba ribotai veiksniu, arba nežinia kur esančiu; mirus fiziniam asmeniui, kuriam duotas įgaliojimas, ar pripažinus jį neveiksniu arba ribotai veiksniu, arba nežinia kur esančiu. Kai įgaliojimas netenka galios dėl įgaliojimo termino pabaigos, arba įgaliotoji panaikinus įgaliojimą, įgaliotojas privalo pranešti įgaliotiniui, taip pat įgaliotojui žinomiems tretiesiems asmenims, su kuriais nustatant ir palaikant santykius atstovauti duotas įgaliojimas. Tokią pat pareigą turi įgaliotojo teisių perėmėjai, kai įgaliojimas pasibaigia dėl termino pabaigos, nustojus egzistuoti juridiniam asmeniui, kuris davė įgaliojimą arba mirus davusiam įgaliojimą fiziniam asmeniui ar pripažinus jį neveiksniu arba ribotai veiksniu. Pagal LR CK 2.148 str. 3 dalį Įgaliojimui pasibaigus, įgaliotinis ar jo teisių perėmėjai privalo tuojau grąžinti įgaliojimą įgaliotojui ar jo teisių perėmėjams.

PASTABA. Darbe naudojami išgalvoti pavadinimai, adresai ir asmenys.

Petras Jonaitis,

asmens kodas 3XXXXXXXXXX,

gyvenantis adresu Palemono g. 14,

LT-5500 Mažeikiai,

Valstybės įmonei Registrų centras

Mažeikių filialui

Laisvės g. 8, LT-5500 Mažeikiai

ĮGALIOJIMAS

Du tūkstančiai trečiųjų metų lapkričio 11 diena, Mažeikiai

Įgalioju savo sūnų Jokūbą Jonaitį, asmens kodas 3XXXXXXXXXX, gyvenantį adresu Palemono g. 14, LT-5500 Mažeikiai atstovauti Petrą Jonaitį Valstybės įmonės Registrų centras Mažeikių filiale įregistruojant Petro Jonaičio vardu įsigytą nekilnojamąjį turtą, esantį Ventos km., Akmenės raj., atlikti kitus su šiuo pavedimu susijusius veiksmus, o taip pat, asmeniškai gauti iš nurodytos įmonės visus dokumentus, skirtus Petrui Jonaičiui.

Šis įgaliojimas suteikia teisę perįgalioti kitą
įgaliojime nurodytiems veiksmams atlikti.

Įgaliojimas galioja iki 2005-01-01.

(parašas) Petras Jonaitis

Perįgaliojimas (Pridedamas Antrasis dokumentas)

Perįgaliojimas surašytas remiantis pradiniu įgaliojimu, kuriuo tėvas įgaliojo sūnų atlikti tam tikrus veiksmus jo vardu. Tęsiant situaciją, buvo praimta prielaida, kad sūnus turi išvykti į ilgalaikę tarnybinę komandiruotę ir dėl to perįgalioja savo žmoną atlikti tuos pačius veiksmus, kuriems atlikti buvo gavęs tėvo įgaliojimą. Perįgaliojimą apibrėžia LR CK 2.145, 2.146, 2.147 str.. Perįgalioti kitą asmenį įgaliotinis gali, kai jam tokią teisę suteikia jam išduotas įgaliojimas (šiuo atveju reikėtų žr. Pirmąjį dokumentą, kuriame tokia sąlyga yra išdėstyta) arba kai jis dėl susidairiusių aplinkybių priverstas tai padaryti , kad apsaugotų įgaliotojo interesus. Mano surašytų įgaliojimo ir perįgaliojimo modelio atveju sūnus išvykdamas į ilgalaikę tarnybinę komandiruotę negalėtų tinkamai apsaugoti įgaliotojo interesų, kadangi nekilnojamojo turto įregistravimui yra nustatyti atitinkami terminai. Jo perįgaliota žmona įgyja pagal perįgaliojimą tokias pat teises ir pareigas kaip ir jos vyras, tiek atstovaujamajam vyro tėvui, tiek ir tretiesiems asmenims. Įgaliojimo išduoto perįgaliojant forma turi atitikti duoto įgaliojimo formą, t.y. turi būti notariškai patvirtinta. Perįgaliojimo galiojimo terminas įrašytas ne ilgesniam laikui už įgaliojimo išduoto tėvo sūnui, kadangi pagal LR CK 2.145 str. 3 dalis “perįgaliojant duodamo įgaliojimo terminas negali būti ilgesnis už įgaliojimo, kuriuo remiantis jis duodamas, terminą”. Pasibaigus įgaliojimui, netenka galios ir perįgaliojimas. Sūnus perduodamas įgaliojimus savo žmonai atlikti veiksmus savo tėvo vardu, turi apie tai pranešti tėvui ir pateikti jam reikiamus duomenis apie asmenį, kuriam perdavė įgaliojimus (numato LR CK 2.145 str. 4 dalis). Jeigu įgaliotinis, mano modelio atveju sūnus, šios pareigos neįvykdo, jis atsako už savo žmonos, kuriai perdavė įgaliojimus, veiksmus kaip už savo veiksmus. Tiek įgaliotojas, tiek įgaliotinis gali bet kada panaikinti perįgaliojimą. Šio perįgaliojimo taip pat gali atsisakyti ir perįgaliotas asmuo, t.y. žmona.

PASTABA. Darbe naudojami išgalvoti pavadinimai, adresai ir asmenys.

Jokūbas Jonaitis,

asmens kodas 3XXXXXXXXXX,

gyvenantis adresu Palemono g. 14,

LT-5500 Mažeikiai,

Valstybės įmonei Registrų centras

Mažeikių filialui

Laisvės g. 8, LT-5500 Mažeikiai

ĮGALIOJIMAS

Du tūkstančiai trečiųjų metų lapkričio 18 diena, Mažeikiai

Atsižvelgiant į mano tėvo Petro Jonaičio man 2003-11-11 suteikto įgaliojimo sąlygas (įgaliojimas patvirtintas 2003-11-11 Mažeikių raj. notarų biure notarės Gintarės Gintarytės, Reg. Nr. Y-YYY) ir į tai, kad išvykstu į ilgalaikę tarnybinę komandiruotę, įgalioju savo žmoną Jolantą Jonaitienę, asmens kodas 4XXXXXXXXXX, gyvenančią adresu Palemono g. 14, LT-5500 Mažeikiai atstovauti mano tėvą Petrą Jonaitį, asmens kodas Valstybės įmonės Registrų centras Mažeikių filiale įregistruojant Petro Jonaičio vardu įsigytą nekilnojamąjį turtą, esantį Ventos km., Akmenės raj., atlikti kitus su šiuo pavedimu susijusius veiksmus, o taip pat, asmeniškai gauti iš nurodytos įmonės visus dokumentus, skirtus Petrui Jonaičiui.

Įgaliojimas galioja iki 2005-01-01.

Pridedama. 2003-11-11 Mažeikių raj. notarų biure notarės Gintarės Gintarytės, Reg. Nr. Y-YYY patvirtintas įgaliojimas, išduotas Jokūbui Jonaičiui.

(parašas) Jokūbas Jonaitis

Komercinis atstovavimas

Komercinio atstovavimo sutartis buvo surašyta atsižvelgiant į 2-os knygos Atstovavimo dalies XII skyrių “Komercinis atstovavimas”. Atstovaujamasis gali sudaryti sutartis su prekybos agentu, kurio pagrindinė ūkinė veikla- nuolat už atlyginimą tarpininkauti atstovaujamajam sudarant sutartis ar sudaryti sutartis savo ar atstovaujamojo vardu ir atstovaujamojo sąskaita bei dėl jo interesų. Sutartyje numatyta išlyga, kad agentas įgyja išimtinę teisę prekiauti Atstovaujamojo produkcija Lietuvos Respublikos teritorijoje, išskyrus atitinkamus regionus. Tokios išlygos nustatymo galimybę numato 2.152 str. 3 dalis. LR CK 2.153 str. Nustato, kad prekybos agentas privalo apdrausti savo civilinę atsakomybę už galimą žalą, kurios gali būti atstovaujamajam ar tretiesiems asmenims dėl jo veiksmų. 2.154 str. 1 dalis nustato, kad prekybos agento teisės ir pareigos gali būti įformintos raštu arba žodžiu. Sudarydamos rašytinę sutartį šalys šias teises ir pareigas įformino raštu. Sutartis turi būti sudaryta raštu, jei to reikalauja agentas arba atstovaujamasis. Atkreiptinas dėmesys į 2.154 str. 3 dalį, kuri nustato, kad “Tik sudarius sutartį raštu, galioja šios sąlygos, nustatančios: agento arba atstovaujamojo civilinės atsakomybės apribojimus arba visišką jos netaikymą; draudimą konkuruoti nutraukus sutartį; sutarties nutraukimo sąlygas; išimtines prekybos agento teises; prekybos agento teisės į atlyginimą priklausomybę nuo sudarytos sutarties įvykdymo. Agento ir atstovaujamojo sutartis gali būti sudaryta apibrėžtam arba neapibrėžtam terminui. Mano pasirinktu modeliu šalys sudaro sutartį neapibrėžtam terminui.
Atkreiptinas dėmesys, į tai, kad šalims sudarius sutartį apibrėžtam terminui ir šiam terminui pasibaigus šalys toliau vykdo savo teises ir pareigas, tai pripažįstama, kad sutartis atnaujinta neapibrėžtam terminui tokiomis pat sąlygomis. Iš esmės pasirinkto modelio sutartyje agento ir atstovaujamojo pareigas išdėsčiau tas pačias, kurias nustatyto LR CK 2.156 str. Ir 2.157 straipsniai. Pasirinkto modelio komercinio atstovavimo sutartyje pasirinkau atlyginimo agentui priklausomumą nuo prekybos apimčių (2.159 str. 1 dalis), t.y. nustatytas 10 proc. nuo vieno sudaryto sandorio bendros vertės atlyginimo dydis. LR CK 2.158 str. 1 dalis nustato, kad agentas taip pat turi teisę į atlyginimą, kai sandorį sudaro pats atstovaujamasis, tačiau prekybos agento veiklos dėka, net jeigu tas sandoris buvo sudarytas pasibaigus atstovavimo santykiams. Nors ši sąlyga neįtraukta į mano sukurtą sutarties modelį, toks atlyginimas agentui vis tiek priklausys, nes įstatymas taip nustato. Sukurto modelio sutartyje šalys nenumato, kad agento atlyginimas priklauso nuo atstovaujamojo pavedimo įvykdymo kokybės. Sutarties modelyje panaudojau galimybę šalims susitarti, kad agentas gauna atlyginimą tik tada, kai trečiasis asmuo įvykdo Agento sudarytą Pirkimo-pardavimo sutartį (LR CK 2.158 str. 2 dalis). Jeigu sutartyje nebūtų numatytas agento atlyginimas, pagal LR CK 2.158 str. 4 dalį “agentui turi būti mokamas atlyginimas, kuris mokamas prekybos agentams, paskirtiems tokio agento veiklos vietoje, ir prekėms, numatytoms prekybos agento sutartyje, o jeigu tokios praktikos nėra, tai jam priklauso protingumo kriterijų atitinkantis atlyginimas, nustatomas atsižvelgiant į visus sandorio ypatumus.” Prekybos agentui, nors sutartyje ir neapibrėžta turi būti atlygintos jo turėtos papildomos išlaidos, jeigu jų nepadengė kita sandorio šalis (prekių vežimo, sandėliavimo, saugojimo, pakavimo išlaidos, sumokėti muitai ir kitokios rinkliavos bei mokesčiai ir t. t.) ir šios išlaidos neįskaitomos į agento savarankiškos veiklos išlaidas (LR CK 2.159 str. 2 dalis). Prekybos agentui atlyginimo mokėjimo tvarką nustato LR CK 2.160 str. Pagal LR CK 2.162 str. “Prekybos agentas turi teisę atstovaujamojo vardu be specialaus atstovaujamojo įgaliojimo atlikti bet kokius atstovaujamojo pavedimui tinkamai įvykdyti būtinus veiksmus. Keisti sutarčių sąlygas, taip pat priimti sutarties įvykdymą prekybos agentas turi teisę tik tuo atveju, jeigu ši jo teisė yra specialiai aptarta komercinio atstovavimo sutartyje ar atskirame įgaliojime.” Mano modelio sutartyje agento teisė keisti sutarčių sąlygas, taip pat priimti sutarties įvykdymą nėra specialiai aptarta, vadinasi, agentas negalės atlikti vienašališkai šių veiksmų. Tačiau agentas turi teisę priimti pretenzijas dėl prekių kiekio ir kokybės bei kitokius trečiųjų asmenų pareiškimus, susijusius su sutarties vykdymu, taip pat atstovaujamojo vardu įgyvendinti pastarojo teises, susijusias su įrodymų užtikrinimu (LR CK 2.162 str. 2 dalis). Šalys mano sukurto modelio sutartyje pasinaudoja įstatymo suteikta teise (LR CK 2.164 str. 1 dalis) ir numato, kad agentas nekonkuruots su Atstovaujamuoju tiek sutarties galiojimo metu, tiek ir dvejus metus po sutarties pasibaigimo Telšių, Klaipėdos ir Šiaulių apskrityse. Atstovaujamasis pagal LR CK 2.164 str. 3 dalį gali vienašališkai atsisakyti konkurencijos draudimo. Nors įstatymas nustato, kad prekybos agentas turi teisę į kompensaciją už visą konkurencijos draudimo laikotarpį, tačiau mano, pasirinkto modelio sutartyje šalys nesitaria dėl tokios kompensacijos. Tačiau atitinkamomis sąlygomis Atstovaujamasis gali netekti teisės remtis konkurenciją draudžiančia sutarties išlyga, t.y. “jeigu atstovaujamasis be prekybos agento sutikimo nutraukė sutartį pažeisdamas išankstinio įspėjimo apie sutarties nutraukimą terminus arba nedelsdamas nepranešė prekybos agentui apie svarbias sutarties nutraukimo priežastis; prekybos agentas sutartį nutraukė dėl svarbių priežasčių, už kurias atsako atstovaujamasis, ir apie šias priežastis nedelsdamas pranešė atstovaujamajam; atstovaujamojo ir prekybos agento sutartis nutraukta teismo sprendimu dėl priežasčių, už kurias atsako atstovaujamasis. Šią sąlygą nustato 2.164 str. 6 dalis. Agentas gali taip pat reikalauti teisme, kad teismas pripažintų visiškai arba iš dalies konkurenciją draudžiančią sutarties išlygą negaliojančia, jeigu atsižvelgiant į prekybos agento teisėtus interesus tokia išlyga daro jam didelės žalos. Kadangi pasirinkto modelio sutartis yra sudaryta neapibrėžtam terminui, tai norint ją nutraukti šalys turėtų vadovautis LR CK 2.165 str. normomis. 2.165 str. “1. Neapibrėžtam terminui sudaryta sutartis gali būti bet kurios šalies iniciatyva nutraukta, jeigu apie sutarties nutraukimą iš anksto pranešta kitai šaliai per šiuos terminus: 1) prieš vieną mėnesį – jeigu sutartis tęsėsi ne ilgiau kaip vienerius metus; 2) prieš du mėnesius – jeigu sutartis tęsėsi ne ilgiau kaip dvejus metus; 3) prieš tris mėnesius – jeigu sutartis tęsėsi ne ilgiau kaip trejus metus; 4) prieš keturis mėnesius – jeigu sutartis tęsėsi ilgiau kaip trejus metus.” Šalims neleidžiama nustatyti trumpesnių pranešimo terminų, tačiau šalys galėtų aptarti ir ilgesnius pranešimo pateikimo terminus. Pagal LR CK 2.165 str. 3
“Šalis, nutraukusi sutartį be kitos šalies sutikimo ir pažeidusi išankstinio pranešimo terminus, privalo kitai šaliai atlyginti savo veiksmais padarytus nuostolius, išskyrus atvejus, kai sutartis nutraukta dėl svarbių priežasčių, apie kurias nedelsiant buvo pranešta kitai šaliai.” Kadangi mano, pasirinkto modelio sutartyje nėra aptarta kitaip, tai vadovaujantis LR CK 2.165 str. 4 dalimi “paskutinė įspėjimo termino diena ir sutarties nutraukimo diena turi sutapti su kalendorinio mėnesio pabaiga.” Jeigu pasirinkto modelio sutartis būtų buvusi sudaryta apibrėžtam terminui, jos nutraukimo pagrindus nustato LR CK 2.166 str. “kiekviena šalis turi teisę nutraukti prieš terminą, jeigu tam yra svarbių priežasčių.” Šalys negali atsisakyti nuo šios teisės. Šalys turi įstatyminę teisę į kompensaciją dėl nuostolių atlyginimo. Agentas turi teisę į kompensaciją jei sutartis buvo nutraukta ne dėl jo kaltės, o taip pat jei po sutarties nutraukimo atstovaujamasis turi esminės naudos iš dalykinių ryšių su klientais, kuriuos surado prekybos agentas arba atsižvelgiant į visas aplinkybes, kompensacijos mokėjimas atitiktų teisingumo principą. Maksimalią kompensacijos sumą sudaro vidutinė metinė prekybos agento atlyginimo suma, apskaičiuota už visą sutarties galiojimo laikotarpį, jeigu sutartis galiojo ne ilgiau kaip penkerius metus. Jeigu sutartis galiojo ilgiau nei penkerius metus, skaičiuojamas paskutinių penkerių metų vidutinis metinis atlyginimas. Tačiau tokiems reikalavimams yra taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas, skaičiuojamas nuo sutarties nutraukimo dienos. Pagal LR CK 2.167 str. 5 dalį “Prekybos agentas neturi teisės į kompensaciją, jeigu: 1) sutartis nutraukta prekybos agento iniciatyva, išskyrus atvejus, kai prekybos agentas sutartį nutraukia dėl neteisėtų atstovaujamojo veiksmų arba dėl savo ligos, amžiaus ar negalios, dėl kurių jis negali tinkamai atlikti savo pareigų; 2) sutartis nutraukta atstovaujamojo iniciatyva dėl prekybos agento kaltės; 3) prekybos agentas atstovaujamojo sutikimu perduoda savo teises ir pareigas pagal komercinio atstovavimo sutartį kitam asmeniui.” Prekybos agentas turi teisę į nuostolių, kurių jis patiria dėl sutarties su atstovaujamuoju nutraukimo, atlyginimą, ypač jeigu prekybos agentas netenka komisinio atlyginimo, kurį būtų gavęs dėl tinkamo komercinio atstovavimo sutarties įvykdymo, o atstovaujamasis turi esminės naudos iš prekybos agento veiklos, arba (ir) kai yra neapmokėtos prekybos agento išlaidos, kurių jis turėjo vykdydamas atstovaujamojo nurodymus.

Ieškinys (Pridedamas trečiasis dokumentas)

Šiuo metu Jūs matote 78% šio straipsnio.
Matomi 3362 žodžiai iš 4294 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.