Atstovavimas2
5 (100%) 1 vote

Atstovavimas2

11213141516171



Atstovavimas

Referatas

(2004 04 07)





KAUNAS, 2004

Turinys

Įvadas………………………………………………………………………………………………………………………………………3

1. Bendrosios atstovavimo nuostatos……………………………………………………………………………………………4

1.1. Sandorių sudarymas per atstovus………………………………………………………………………………..4

1.2. Įgaliojimas……………………………………………………………………………………………………………….8

2. Komercinis atstovavimas………………………………………………………………………………………………………12

2.1. Prekybos agentas…………………………………………………………………………………………………….12

2.2. Komercinio atstovavimo ypatumai sudarant ir vykdant tarptautinio

prekių pirkimo–pardavimo sutartis……………………………………………………………………………18

3. Prokūra……………………………………………………………………………………………………………………………….21

Išvados…………………………………………………………………………………………………………………………………..24

Literatūra………………………………………………………………………………………………………………………………..25

Įvadas

Nuo seno pasaulyje buvo vystomas teisės mokslas, kuriami ir koreguojami įstatymai, ieškoma optimaliausių sprendimų nagrinėjant įvairaus pobūdžio ir sudėtingumo bylas. Ypač aktualus yra atstovo vaidmuo, tiek bendroje veikloje, tiek komercinėje. Šiais pažangių technologijų laikais, kai žmogus, taikydamasis prie dažnų ir radikalių pokyčių visuomenėje, nespėja vienas pats susitvarkyti savo kasdienių ir verslo reikalų, labai svarbus yra tinkamas teisinis atstovavimo reglamentavimas. Todėl šiame darbe pamėginsiu apibūdinti pagrindinius atstovavimo aspektus.

Šis darbas parašytas remiantis Civilinio Kodekso III dalimi – atstovavimą reglamentuojančiais CK straipsniais. Visų pirma apžvelgiamos bendrosios atstovavimo nuostatos, apimančios sandorių sudarymą per atstovus, jų padarinius, bei įgaliojimo esmę bei normas. Toliau – komercinis atstovavimas. Ši referato dalis itin svarbi šių dienų integruotose verslo infrastruktūrose, prekybos įmonėse. Pagrindinis komercinio atstovavimo elementas – prekybos agentas, kuris sutinkamas beveik visose veiklos srityse. Tapus NATO nare ir siekiant narystės Europos Sąjungoje, kuri jau ranka pasiekiama, aktualūs yra komercinio atstovavimo ypatumai, sudarant ir vykdant tarptautinio prekių pirkimo–pardavimo sutartis, kuriuos šiame darbe taip pat aptariau. Ne mažiau svarbus prokūros vaidmuo atstovavimo sistemoje, be kurios neapsieitų nei viena įmonė.

Pagrindiniai literatūros šaltiniai – Lietuvos Respublikos Civilinis Kodeksas ir jo komentarai. Taip pat naudojausi keletu internetinių šaltinių.

Referatą sudaro 25 puslapiai.

1. Bendrosios atstovavimo nuostatos

1.1. Sandorių sudarymas per atstovus

Visi civilinių teisinių santykių subjektai turi teisę sudaryti sandorius ne tik patys, bet ir per atstovus. Atstovavimo atveju už civilinių teisinių santykių subjektus sandorius sudaro ir kitus teisinius veiksmus atlieka kiti asmenys. Atstovavimo institutą lemia daugelis veiksnių, pvz., ne visada asmuo pats gali sudaryti sandorį dėl įvairių priežasčių (ligos, komandiruotės ar didelio užimtumo), kartais pats asmuo pagal įstatymą negali įgyvendinti savo teisių ir vykdyti pareigų (pvz., asmuo iki 14 m.), kita vertus, šiandieniniai verslo santykiai (parduotuvių darbas, prekybos agentų veikla, tarptautinė prekyba, investicijos ir kt.) dažnai apskritai neįmanomi be atstovavimo santykių.

Atstovavimas yra dvejopo pobūdžio teisiniai santykiai. Visų pirma, tai atstovo ir atstovaujamojo tarpusavio santykiai. Jiems būdingas lojalumas, šalių tarpusavio pasitikėjimas ir pagarba interesams. Civilinės teisės doktrinoje tokie santykiai vadinami fiduciariniais (pasitikėjimo). Atstovas privalo elgtis sąžiningai, ginti atstovaujamojo teises ir interesus, neveikti priešingai atstovaujamojo interesams, o atstovaujamasis taip pat turi pareigą bendradarbiauti su vykdančiu jo pavedimą atstovu, suteikti visą jam būtiną informaciją, atlyginti pavedimo vykdymo išlaidas, sumokėti atlyginimą (jeigu buvo atlyginamas pavedimo vykdymas). Kitos rūšies santykiai atsiranda tarp atstovo ir trečiųjų asmenų. Šiems santykiams taip pat būdinga tai, kad šalys turi elgtis sąžiningai.

Atstovavimo atsiradimo pagrindu gali būti sandoris, įstatymas, teismo sprendimas, administracinis aktas. Atsižvelgiant į tai, kuo remiantis atstovui suteikiamos teisės veikti atstovaujamojo vardu ir jo interesais, civilinės teisės doktrinoje skiriamas savanoriškas (sutartinis) atstovavimas ir atstovavimas pagal įstatymą. Savanoriškas atstovavimas atsiranda, kai atstovaujamasis, savanoriškai išreikšdamas savo valią,
suteikia teises atstovui pagal sandorį, pvz., pavedimo sutartį. Savanoriško atstovavimo atveju atstovui suteikiamos teisės apibrėžiamos įgaliojime. Atstovavimas pagal įstatymą galimas tokiais atvejais:

 kai tai numato pats įstatymas (pvz., tėvai yra savo neveiksnių nepilnamečių vaikų atstovai pagal įstatymą, išskyrus tėvus, pripažintus neveiksniais teismo sprendimu);

 esant teismo sprendimui (pvz., teismas, pripažinęs asmenį neveiksniu ar ribotai veiksniu, privalo nedelsdamas priskirti jo globėją);

 remiantis administraciniu aktu (pvz., mero potvarkiu, kuriuo pavedama atlikti tam tikrus veiksmus).

Atstovai gali būti ir fiziniai, ir juridiniai asmenys. Fiziniai asmenys gali būti atstovais, jeigu jie yra veiksnūs. Tačiau įstatymai gali numatyti atvejus, kai ir veiksnūs fiziniai asmenys atstovais būti negali, pvz., atstovais pagal pavedimą teisme negali būti advokatai, jų padėjėjai, sustabdę savo profesinę veiklą arba kai jie išrinkti Lietuvos Respublikos Seimo nariais ir pan. Privatieji juridiniai asmenys gali turėti ir įgyti bet kokių civilinių teisių ir pareigų (įskaitant teisę būti atstovais), išskyrus tas, kurioms atsirasti reikia tokių fizinio asmens savybių kaip lytis, amžius ir giminystė. Viešieji juridiniai asmenys dėl jiems būdingo specialiojo teisnumo gali būti atstovai, jeigu tai neprieštarauja jų steigimo dokumentams ir veiklos tikslams.

Atstovais nelaikomi asmenys, kurie veikia savo vardu, nors ir kito asmens interesais. Savo vardu veikia, pvz., prekybos tarpininkai (brokeriai), kurie tarpininkauja sutarties šalims sudarant sandorius. Prekybos tarpininkas, kaip ir atstovas, atlieka aktyvius teisinius veiksmus, kuriems būdinga valinė išraiška, tačiau jo veiksmai tik lemia būsimos šalių sutarties sudarymą, bet nesusieja sutarties šalių teisėmis ir pareigomis. Draudimo brokeris, kuris vykdo tarpininkavimo veiklą savo vardu draudimo srityje, taip pat nelaikomas atstovu. Atstovu nėra laikomas platintojas, kuris įsipareigoja tam tikrą laiką ar neterminuotai savo vardu ir lėšomis pirkti iš kitos šalies – gamintojo – prekes (paslaugas) ir parduoti jas galutiniam vartotojui ar kitiems platintojams; patikėtinis, veikiantis pagal turto patikėjimo sutartį ir savo vardu sudarantis sandorius.

Nuo atstovavimo būtina skirti kitus panašius santykius, pvz., sutikimą atlikti tam tikrus veiksmus ar sudaryti sandorius; rašytinio sandorio pasirašymą už fizinį asmenį, kuris dėl fizinio trūkumo, ligos ar kitų priežasčių negali pats pasirašyti, nes tokiu atveju valią sudarydamos sutartį išreiškia pačios šalys, o asmuo, pasirašydamas už kitą asmenį, savo valios neišreiškia – jis tik patvirtina, kad kitas asmuo išreiškė savo valią sudarydamas sutartį.

Atstovavimas yra tarp atstovo ir atstovaujamojo atsirandantis civilinis teisinis santykis, kurio pagrindu atstovas, išreikšdamas atstovaujamojo valią, atskleisdamas atstovavimo faktą ir neviršydamas jam suteiktų teisių, sudaro sandorius, sukuriančius, pakeičiančius ir panaikinančius atstovaujamojo civilines teises ir pareigas.

Atstovavimo pagrindu santykiai atsiranda tarp trijų subjektų – atstovaujamojo (asmens, kuris suteikia teises kitam asmeniui veikti jo vardu ir interesais), atstovo (asmens, kuriam suteikiamos teisės veikti atstovaujamojo asmens vardu ir interesais) ir trečiojo asmens, tarp kurio ir atstovaujamojo atsiranda teisinis santykis dėl atstovo veiksmų. Šitaip susiklosto santykiai tarp atstovaujamojo ir atstovo bei santykiai tarp atstovaujamojo ir trečiojo asmens.

Įstatymų leidėjas numato dvi pagrindines sąlygas, kad dėl atstovo veiksmų atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų atstovaujamojo teisės ir pareigos. Visų pirma, atstovas, veikdamas atstovaujamojo interesais, turi neviršyti jam suteiktų teisių. Antra, atstovas turi atskleisti atstovavimo faktą. Atstovavimo fakto atskleidimas turi didelę reikšmę atstovaujamojo ir trečiųjų asmenų tarpusavio teisėms ir pareigoms. Atstovo teisės taip pat gali būti suprantamos iš aplinkybių, kuriomis atstovas veikia (pardavėjas mažmeninėje prekyboje, kasininkas ir pan.). Jeigu asmuo savo elgesiu davė rimtą pagrindą tretiesiems asmenims manyti, kad jis paskyrė kitą asmenį savo atstovu, tai tokio asmens atstovaujamojo vardu sudaryti sandoriai yra privalomi atstovaujamajam.

Galimi ir netiesioginio (neatskleisto) atstovavimo atvejai – kai sandorį vienas asmuo sudaro savo vardu, tačiau kito asmens interesais ir sąskaita. Tokiais atvejais trečiasis asmuo nežino ir iš aplinkybių nesupranta bei neturi suprasti, kad su daro sandorį ne su kito asmens atstovu, todėl sandorio šalimis tokiu atveju laikomi pats atstovas ir trečiasis asmuo, t.y. atsiranda tračiojo asmens ir atstovo tarpusavio teisės ir pareigos. Atstovui, sudarant sandorį, nepranešus trečiajam asmeniui, kad jis veikia atstovaujamojo vardu ir jo interesais, iš sandorio teisės ir pareigos atsiranda atstovaujamajam tik dviem atvejais:

 kai kita sandorio šalis (trečiasis asmuo, su kuriuo atstovas sudarė sandorį) iš sandorio sudarymo aplinkybių turėjo suprasti sudaranti sandorį su trečiuoju asmeniu;

 kai kitai sandorio šaliai asmuo, su kuriuo sudaromas sandoris, neturėjo jokios reikšmės.

Šių išimčių paskirtis – apsaugoti sąžiningų trečiųjų asmenų interesus.

Sudarydamas sandorį atstovaujamojo vardu, atstovas
savo valią, tačiau tos valios turinys priklauso nuo atstovaujamojo jam suteiktų teisių, kuriomis remdamasis atstovas veikia. Viena iš sandorių galiojimo sąlygų yra ta, kad sandorio šalių valia turi atitikti jų tikrąją valią, t.y. būti be trūkumų, nes priešingu atveju bus galima reikalauti pripažinti sandorį negaliojančiu dėl valios trūkumų.

Atstovas veikia neperžengdamas jam suteiktų teisių ribų, taip pat pagal atstovaujamojo nurodymus, jeigu jie buvo duoti. Galimos situacijos, kai atstovas, veikdamas pagal atstovaujamojo nurodymus, neišsiaiškino visų aplinkybių, kurios turėjo reikšmės sandorio sudarymui, o atstovaujamasis tas aplinkybes žinojo arba jų nežinojo dėl savo paties neatsargumo, aplaidumo. Tokiu atveju atstovaujamasis negali ginčyti sudaryto sandorio, remdamasis tuo, kad atstovas neišsiaiškino atitinkamų aplinkybių.

Kad galėtų sudaryti sandorį kito asmens vardu, asmeniui turi būti suteikta tokia teisė. Sandoris, kurį kito asmens vardu kaip jo atstovas sudarė asmuo, neturintis tam teisės, atstovaujamajam nesukelia jokių padarinių, t.y. nėra jam privalomas. Tačiau yra viena išimtis, kai ir atstovaujamojo vardu neturint tam teisės sudarytas sandoris tampa atstovaujamajam privalomas: trečiasis asmuo gali kreiptis į asmenį, kurio vardu sudarytas sandoris, su prašymu jį patvirtinti arba jo nepatvirtinti.

Trečiasis asmuo, su kuriuo sandorį kito asmens vardu sudarė asmuo, neturintis tam teisės, gali sandorio atsisakyti, kol jo nepatvirtino asmuo, kurio vardu sudarytas sandoris, arbe jeigu toks asmuo sandorį atsisakė patvirtinti. Tačiau minėtos teisės trečiasis asmuo neturi, jeigu žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaro sandorį su neįgaliotu asmeniu, t.y. buvo nesąžiningas. Jei trečiasis asmuo buvo sąžiningas, tai pagal sudarytą sandorį turi atsakyti asmuo, kuris veikė kito asmens vardu neturėdamas tokios teisės.

Atstovas, jeigu jis veikia atstovaujamojo vardu, negali sudaryti sandorių:

 su pačiu savimi, t.y. būti kita sandorio šalimi ir kartu atstovauti atstovaujamajam;

 su asmeniu, kurio atstovas jis tuo metu yra, t.y. būti abiejų sandorio šalių atstovas ir veikti jų vardu, išskyrus atvejus, kai vykdoma prievolė, taip pat kai abi sandorio šalys aiškiai išreiškia savo valią, kad atstovas veiktų jų abiejų interesais;

 su savo sutuoktiniu, t.y. negali sudaryti sandorio atstovaujamojo vardu, jeigu kita sandorio šalis yra jo sutuoktinis;

 su savo tėvais;

 su savo vaikais;

 su kitais artimais giminaičiais.

Sandorį, sudarytą pažeidžiant išdėstytus apribojimus, gali ginčyti atstovaujamasis, kurio interesus jo vardu sudarytas sandoris pažeidžia. Taigi sandoris yra nuginčijamas, bet atstovaujamasis tokį sandorį gali ir patvirtinti, jeigu į jį kreipiamasi su prašymu. Be to, šie numatyti atstovo teisių sudaryti sandorius ribojimai netaikomi, jeigu įstatymuose numatyta kitaip.

Atstovo, veikiančio atstovaujamojo vardu, sudarytą sandorį, prieštaraujantį atstovaujamojo interesams, atstovaujamasis gali reikalauti pripažinti negaliojančiu. Teismų praktika pripažįsta, kad atstovas turi veikti atstovaujamojo interesais ir kad jo veiksmai atstovaujamojo vardu neturi sukelti interesų konflikto. Svarbu pabrėžti, kad sandoris, sudarytas esant interesų konfliktui, gali būti pripažintas negaliojančiu, jeigu nesąžiningas trečiasis asmuo apie tokį interesų konfliktą žinojo ar turėjo žinoti.

Atstovo sudarytas atstovaujamojo vardu sandoris tiesiogiai sukuria, pakeičia ar panaikina atstovaujamojo civilines teises ir pareigas tik tokiu atveju, jei atstovas veikia neviršydamas jam suteiktų teisių. Kai asmuo sudaro sandorį kito asmens vardu, neturėdamas tam teisės arba viršydamas jam suteiktas teises, atstovaujamajam sandoris nesukelia jokių padarinių, t.y. nėra jam privalomas. Tačiau tokį sandorį atstovaujamasis gali patvirtinti arba nepatvirtinti, jei trečiasis asmuo kreipiasi į jį su prašymu. Jei atstovaujamasis pritaria sandoriui, jis įsigalioja ne nuo pritarimo jam, o nuo jo sudarymo momento. Jeigu atstovaujamasis nepritaria sandoriui, atstovas turi atlyginti kitai sandorio šaliai nuostolius, kuriuos ji patiria dėl to, jog atstovaujamasis nepatvirtina sandorio ir šis nesukuria jokių teisių ir pareigų. Būtina nuostolių atlyginimo sąlyga – kitos sandorio šalies sąžiningumas, t.y. privalu įrodyti, kad ji nežinojo ir neturėjo žinoti, kad asmuo sudaro sandorį neturėdamas tam teisės arba viršydamas suteiktas teises. Privačiojo juridinio asmens valdymo organas, sudaręs sandorį viršydamas savo kompetenciją, lieka subsidiarini atsakingas, jeigu trečiojo asmens reikalavimo juridinis asmuo iki galo nepatenkins, o viešajam juridiniam asmeniui nepritarus sandoriui, sudarytam jo valdymo organui pažeidžiant savo kompetenciją, asmuo, sudaręs tokį sandorį, privalo atlyginti sąžiningam trečiajam asmeniui nuostolius.

1.2. Įgaliojimas

Įgaliojimas paprastai suprantamas kaip atstovui suteiktų teisių išraiška – kaip rašytinis dokumentas, kuris patvirtina, kad atstovui suteiktos teisės veikti atstovaujamojo vardu nustatant i palaikant santykius su trečiaisiais asmenimis, taip pat apibrėžia suteiktų teisių apimtį bei turinį. Atstovaujamasis, išdavęs įgaliojimą, vadinamas įgaliotoju, jo atstovas – įgaliotiniu. Įgaliojimas yra svarbus tretiesiems asmenims, su kuriais atstovauti
nustatant ir palaikant santykius įgaliojimas yra išduotas. Todėl atstovas arba atstovaujamasis turi pateikti įgaliojimą tiesiogiai tretiesiems asmenims, taip pat notarui, jeigu sudaromas sandoris tvirtinamas notariškai, o tretieji asmenys turi teisę reikalauti įgaliojimo arba notariškai patvirtintos kopijos.

Įgaliojimas yra vienašalis atstovaujamojo sandoris ir jam taikomos bendrosios normos, reglamentuojančios vienašalius sandorius. Taigi įgaliojimui sudaryti pakanka vieno asmens – atstovaujamojo išreikštos valios. Įgaliojimas išduodamas tiek tada, kai tarp atstovaujamojo ir atstovo sudaryta atskira rašytinė pavedimo sutartis, tiek tada, kai tokios sutarties nėra, nes tokiu atveju pats įgaliojimas patvirtina esant sutartinius atstovavimo santykius.

Atsižvelgiant į išdėstytų teisių apimtį ir turinį, įgaliojimas gali būti išduodamas vienam konkrečiam veiksmui atlikti ar konkrečiam sandoriui sudaryti (vienkartinis įgaliojimas). Taip pat jis gali būti išduodamas ir keliems teisiniams tam tikros srities veiksmams atlikti ar vienarūšiams sandoriams sudaryti. Įgaliojimą gali išduoti keli asmenys, ir jis gali būti išduotas keliems asmenims.

Įgaliojime turi būti aiškiai apibrėžtos įgaliotiniui suteikiamos teisės, jų apimtis ir turinys. Jei įgaliojime teisės nėra apibrėžtos, tai atstovas turi teisę atlikti tik tuos veiksmus, kurie reikalingi atstovaujamojo turtui ir turtiniams interesams apsaugoti ir turto priežiūrai vykdyti. Bet tokiu atveju atstovas negali disponuoti atstovaujamojo turtu.

Įstatymų leidėjas nustatė, kad tam tikrais atvejais įgaliojimas turi būti patvirtintas notaro. Nesilaikant notarinės formos, įgaliojimas negalioja. Tai būtų šie įgaliojimai:

 įgaliojimas sudaryti sandorius, kuriems būtina notarinė forma;

 įgaliojimas fizinio asmens vardu atlikti veiksmus, susijusius su juridiniais asmenimis, išskyrus įstatymų numatytus atvejus, kai leidžiama duoti kitokios formos įgaliojimą;

 įgaliojimas, kurį fizinis asmuo duoda nekilnojamajam turtui valdyti, juo naudotis ar disponuoti.

Tačiau ne visais atvejais būtinas notaro patvirtinimas. Šių asmenų patvirtinti įgaliojimai prilyginami notaro patvirtintiems įgaliojimams:

 karių įgaliojimai, patvirtinti karinių dalinių, junginių, karo įstaigų ir mokyklų vadų (viršininkų);

 asmenų, esančių laisvės atėmimo vietose, įgaliojimai, patvirtinti laisvės atėmimo vietų vadovų;

 asmenų, esančių tolimojo plaukiojimo metu jūrų laivuose, plaukiojančiuose su Lietuvos valstybės vėliava, patvirtinti tų laivų kapitonų.

Galimi ir supaprastinto įgaliojimo patvirtinimo atvejai. Tokie įgaliojimai išduodami fizinio asmens korespondencijai (siunčiamiems pinigams ir siuntiniams), darbo užmokesčiui ir kitoms su darbo santykiais susijusioms išmokoms (premijoms, kompensacijoms), pensijoms, pašalpoms, stipendijoms gauti. Tokiais atvejais įgaliojimus tvirtinti gali šie subjektai:

 organizacija, kurioje fizinis asmuo dirba ar mokosi;

 daugiabučių namų savininkų bendrijos pirmininkas;

 esančio tolimajame plaukiojime jūrų laivo, plaukiojančio su Lietuvos Respublikos vėliava, kapitonas.

Juridinio asmens išduodamam įgaliojimui taikomi tokie reikalavimai:

 įgaliojimą turi teisę pasirašyti tik to juridinio asmens vadovas;

 įgaliojime turi būti juridinio asmens antspaudas, jeigu juridinis asmuo privalo jį turėti;

 įgaliojimas turi būti išduodamas tik tokiems sandoriams, kuriuos sudaryti turi teisę juridinis asmuo pagal steigimo dokumentus;

 įgaliojime turi būti nurodyta jo sudarymo data.

Įstatymams leidžiama nustatyti ir papildomus reikalavimus juridinio asmens įgaliojimui. Juridinio asmens išduotas įgaliojimas sudaryti sandorį dėl juridinio asmens nekilnojamojo daikto perleidimo ar teisių į jį suvaržymo turi būti patvirtintas notariškai.

Atstovas atstovaujamojo vardu negali sudaryti tokių sandorių, kurių negali sudaryti pats atstovaujamasis. Tokia taisyklė taikoma tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims. Juridinis asmuo gali sudaryti tik tokius sandorius, kurie numatyti jo steigimo dokumentuose (juridinio asmens įstatai, steigimo sandoris ar bendrieji nuostatai). Juridiniai asmenys skirstomi į viešuosius ir privačiuosius. Viešiesiems juridiniams asmenims būdingas specialus teisnumas, todėl jie gali turėti tik tokias civilines teises ir pareigas, kurios neprieštarauja jų steigimo dokumentams ir veiklos tikslams. Viešųjų juridinių asmenų steigimo dokumentuose turi būti aiškiai ir išsamiai apibūdinti veiklos tikslai, nurodant veiklos sritį ir rūšį, todėl sandorių, kurie prieštarauja jų steigimo dokumentuose nurodytiems tikslams, viešasis juridinis asmuo negali nei pats sudaryti, nei suteikti kitam asmeniui jo vardu sudaryti tokį sandorį. Tuo tarpu privatieji juridiniai asmenys gali įgyti bet kokias civilines teises bei pareigas ir jie gali sudaryti bet kokius sandorius patys ar suteikti teisę sudaryti sandorius jų vardu kitiems asmenims, išskyrus atvejus, kai jų steigimo dokumentuose nurodoma kitaip.

Įgaliojimas gali būti išduodamas neribotam laikui. Jeigu jame galiojimo terminas nenurodomas, jis galioja vienerius metus nuo sudarymo dienos. Tačiau jei įgaliojimas išduotas veiksmams užsienyje atlikti ir yra patvirtintas notaro, jis galioja tol, kol jį panaikina pats įgaliotojas. Įgaliotojas gali panaikinti
įgaliojimą ir tada, kai terminas jame nurodytas.

Įstatymų leidėjas numato dvi pagrindines sąlygas, kad atstovaujamajam atsirastų, pasibaigtų ar pasikeistų teisės ir pareigos, susijusios su atstovo veiksmais. Visų pirma, atstovas atstovaujamojo interesais turi veikti neviršydamas jam suteiktų teisių, kurios gali būti nurodytos rašytiniame įgaliojime arba numanomos pagal aplinkybes. Antra, atstovas, veikdamas atstovaujamojo interesais, turi atskleisti atstovavimo faktą. Trečiasis asmuo, su kuriuo atstovas sudaro sandorį atstovaujamojo vardu, turi teisę pareikalauti iš atstovo pateikti savo įgaliojimo originalą, kuriame būtų numatytos atstovo teisės.

Įstatymas įpareigoja atstovą grąžinti atstovaujamajam įgaliojimą, pasibaigus jo terminui arba atstovaujamajam jį panaikinus prieš terminą.

Atstovas pats atlieka veiksmus, kuriuos atlikti jis yra įgaliotas. Kartais dėl įvairių priežasčių atstovas negali pats atlikti visų ar dalies veiksmų, kuriuos jam pavedė atlikti atstovaujamasis. Įgalioti kitą asmenį atstovaujamojo vardu atlikti veiksmus, kuriuos atlikti buvo įgaliotas, atstovas gali tik tokiais atvejais:

 kai tokia atstovo teisė numatyta jam išduotame įgaliojime (arba duoti sutikimą dėl perįgaliojimo vėliau);

 kai nors teisė perįgalioti ir nenumatyta, tačiau, siekdamas įvykdyti atstovaujamojo valią, atstovas turi suteikti teisę kitam asmeniui tai padaryti, nes priešingu atveju gali nukentėti atstovo interesai.

Perįgaliojimo atveju pasikeičia atstovavimo teisinių santykių subjektai: vietoj buvusio atstovo atsiranda naujas subjektas – naujas įgaliotinis, kuriam atstovas perduoda teises veikti atstovaujamojo vardu ir interesais. Atstovas turi pareigą pranešti, kad jis pergalioja kitą asmenį atlikti visus ar dalį veiksmų, kuriuos turėjo atlikti jis pats, taip pat suteikti atstovaujamajam informaciją apie naują įgaliotinį. Atstovas, gavęs šią informaciją, gali perįgaliojimą atšaukti.

Įgaliojimo atsisakyti prieš pasibaigiant terminui gali tiek įgaliotojas, tiek įgaliotinis ar perįgaliotas asmuo. Tačiau įstatymai arba šalių susitarimai gali numatyti atvejus, kai gali būti išduodami neatšaukiami įgaliojimai. Esant neatšaukiamam įgaliojimui, įgaliotojas neturėtų teisės atšaukti įgaliojimo prieš terminą.

Įgaliojimas gali pasibaigti įvairiais atvejais, įskaitant ir termino pasibaigimą. Pasibaigus įgaliojimui, netenka galios ir perįgaliojimas. Taigi įgaliojimas pasibaigia:

 pasibaigus įgaliojimo terminui;

 įgaliotojui panaikinus įgaliojimą;

 įgaliotiniui atsisakius įgaliojimo;

 nustojus egzistuoti juridiniam asmeniui, kuris davė įgaliojimą;

 nustojus egzistuoti juridiniam asmeniui, kuriam duotas įgaliojimas, arba jam iškėlus bankroto bylą;

 mirus davusiam įgaliojimą fiziniam asmeniui ar pripažinus jį neveiksniu arba ribotai veiksniu, arba nežinia kur esančiu;

 mirus fiziniam asmeniui, kuriam duotas įgaliojimas, ar pripažinus jį neveiksniu arba ribotai veiksniu, arba nežinia kur esančiu.

Įgaliotojas ar įgaliotojo teisių perėmėjai privalo pranešti apie įgaliojimo pasibaigimą įgaliotiniui bei visiems žinomiems tretiesiems asmenims. Įgaliojimo pasibaigimo teisiniai padariniai gali pakenkti atstovavimo teisinių santykių subjektų interesams. Galimi atvejai, kai įgaliotinis ar trečiasis asmuo nežino, kad įgaliojimas panaikintas. Siekiant išvengti tokių situacijų padarinių, įgaliotojas ar jo teisių perėmėjai įstatymo įpareigojami pranešti įgaliotiniui ar tretiesiems asmenims apie įgaliojimo pasibaigimą. Apie įgaliojimo pasibaigimą nustojus egzistuoti įgaliotojui – juridiniam asmeniui – šią pareigą atlikti turi sprendimą priėmęs organas, o jeigu jis šito nepadaro, tokia pareiga tenka likvidatoriui juridinio asmens likvidavimo atveju ir pan.

Atstovavimo santykiuose nebūtinas išankstinis įgaliotinio patvirtinimas. Galimi atvejai, kai asmuo savanoriškai ir be jokio pavedimo, nurodymo ar išankstinio sutikimo tvarko kito asmens reikalus, o asmuo, kurio reikalus be pavedimo tvarkė kitas asmuo, vėliau šio veiksmus patvirtina.

Vykdydamas veiklą, atstovas privalo atstovaujamojo reikalavimu arba, atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, ir be atstovaujamojo reikalavimo pateikti visą informaciją apie pavedimo vykdymą, sudarytus sandorius. Tuo pačiu atstovas privalo pateikti visus dokumentus, susijusius su įvykdytu pavedimu. Įstatymas nenumato, kokios formos ataskaita turėtų būti pateikta, todėl atstovas ją gali pateikti tiek žodžiu, tiek raštu. Atstovas taip pat turi pareigą perduoti atstovaujamajam visa, ką jis gavo vykdydamas pavedimą – visus atstovaujamojo atstovui perduotus dokumentus, turtą ir kitką, taip pat tai, ką gavo iš trečiojo asmens vykdydamas atstovaujamojo vardu sudarytą sandorį.

Kadangi atstovas veikia atstovaujamojo vardu, jo interesais ir jo sąskaita, tai atstovaujamasis turi atlyginti visas atstovo turėtas išlaidas, kurias šis patyrė vykdydamas atstovaujamojo pavedimą. Taip pat atstovas turi teisę už darbą gauti atlyginimą, išskyrus atvejus, kai sutartis ar įstatymai nustato, jog atstovaujama neatlyginamai. Dėl atlyginimo dydžio atstovas ir atstovaujamasis gali susitarti.

2. Komercinis atstovavimas

2.1. Prekybos agentas

Prekybos agentu laikomas nepriklausomas asmuo, kurio pagrindinė ūkinė veikla – nuolat už

tarpininkauti atstovaujamajam sudarant sutartis ar sudaryti sutartis savo ar atstovaujamojo vardu ir atstovaujamojo sąskaita bei dėl jo interesų. Prekybos agentu gali būti tiek fizinis, tiek juridinis asmuo. Prekybos agentu gali būti tik nepriklausomas asmuo. Tai reiškia, kad tarp atstovaujamojo ir prekybos agento – fizinio asmens negali būti darbo santykių, o prekybos agentas – juridinis asmuo neturi būti sudedamoji organizacinio atstovaujamojo dalis. Prekybos agentu taip pat nelaikomas partneris, kuris teisėtai sudaro sandorius visų partnerių vardu, ar juridinio asmens likvidatorius.

Pagrindinė prekybos agento veikla – tarpininkauti sudarant sutartis ir sudaryti sutartis. Ši veikla yra komercinio pobūdžio ir už ją mokamas atlyginimas. Santykių atlygintinumas – būtinas prekybos agento veiklos požymis. Prekybos agento veikla gali apsiriboti tik tarpininkavimu, kai prekybos agentas ieško trečiųjų asmenų sudaryti sutartis, derasi su jais dėl sutarčių sąlygų, bet ji gali apimti ir pačių sutarčių sudarymą. Prekybos agentas gali sudaryti sutartis atstovaujamojo arba savo vardu. Ir vienu, ir kitu atveju jis veikia atstovaujamojo sąskaita ir interesais. Sudarydamas sutartį atstovaujamojo sąskaita ir interesais, bet savo vardu, jis tampa sudaromos sutarties šalimi. Tokiais atvejais, nustatant prekybos agento įgytų teisių ir pareigų perdavimą atstovaujamajam, daiktų, kuriuos prekybos agentas gauna iš atstovaujamojo arba įgyja šio lėšomis, režimą, pagal analogiją turi būti taikomos atitinkamos komiso santykius reglamentuojančios CK normos. Atstovaujamasis ir prekybos agentas tarpusavio sutartyje gali numatyti tik tokias konkurenciją ribojančias sąlygas, kurių nedraudžia konkurencijos teisės normos.

CK 2.152 straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad atstovaujamojo ir atstovo sutartyje gali būti numatyta išlyga, suteikianti prekybos agentui išimtinę teisę atstovaujamojo vardu sudaryti sutartis tam tikroje teritorijoje ar su tam tikros grupės vartotojais. Ši išimtinė prekybos agento teisė gali būti suprantama dvejopai. Viena vertus, tai gali būti garantija prekybos agentui, kad tam tikroje teritorijoje atstovaujamasis neįgalios veikti kitų prekybos agentų. Tai leidžia tiek atstovaujamajam, tiek prekybos agentui išvengti nepageidaujamos tam pačiam atstovaujamajam priklausančių prekių konkurencijos ir skirti dėmesį konkurencijai su kitų pardavėjų parduodamomis konkuruojančiomis prekėmis. Kita vertus, nustatydamas išimtinę prekybos agento teisę veikti tam tikroje teritorijoje, atstovas gali uždrausti sudaryti jo vardu sutartis už tokios teritorijos ribų siekdamas apsaugoti kitose teritorijose veikiančius savo prekybos agentus. Analogiškai išimtinė prekybos agento teisė sudaryti sutartis atstovaujamojo vardu su tam tikros grupės vartotojais gali reikšti tiek garantiją prekybos agentui, kad jis nepatirs identiškų prekių pardavėjų konkurencijos siūlydamas savo prekes tam tikros kategorijos pirkėjams, tiek ribojimą parduoti prekes kitų grupių vartotojams.

CK nustatyta prekybos agento pareiga apdrausti savo civilinę atsakomybę dėl galimos žalos padarymo atstovaujamajam ar tretiesiems asmenims kaip prekybos agento veiklos prielaida. Tai reiškia, kad prekybos agentas, iki pradėdamas tarpininkauti ir sudarinėti sutartis atstovaujamojo vardu, privalo būti apdraudęs savo civilinę atsakomybę ir turėti galiojantį civilinės atsakomybės draudimo polisą. Savo ruožtu tiek atstovaujamasis, tiek tretieji asmenys turi teisę reikalauti, o prekybos agentas privalo pateikti civilinės atsakomybės draudimą patvirtinančius dokumentus.

Prekybos agento teisės ir pareigos gali būti įformintos žodžiu arba raštu. Įforminimu raštu laikomas tiek įgaliojimo išdavimas, tiek rašytinės sutarties sudarymas. Komercinio atstovavimo sutartis yra konsensualinė, dvišalė ir atlygintinė.

Tik sudarius sutartį raštu galioja šios sąlygos, nustatančios:

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 4058 žodžiai iš 8103 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.