Atstovavimas2
5 (100%) 1 vote

Atstovavimas2



Atstovavimas

Referatas

(2004 04 07)





KAUNAS, 2004

Turinys

Įvadas………………………………………………………………………………………………………………………………………3

1. Bendrosios atstovavimo nuostatos……………………………………………………………………………………………4

1.1. Sandorių sudarymas per atstovus………………………………………………………………………………..4

1.2. Įgaliojimas……………………………………………………………………………………………………………….8

2. Komercinis atstovavimas………………………………………………………………………………………………………12

2.1. Prekybos agentas…………………………………………………………………………………………………….12

2.2. Komercinio atstovavimo ypatumai sudarant ir vykdant tarptautinio

prekių pirkimo–pardavimo sutartis……………………………………………………………………………18

3. Prokūra……………………………………………………………………………………………………………………………….21

Išvados…………………………………………………………………………………………………………………………………..24

Literatūra………………………………………………………………………………………………………………………………..25

Įvadas

Nuo seno pasaulyje buvo vystomas teisės mokslas, kuriami ir koreguojami įstatymai, ieškoma optimaliausių sprendimų nagrinėjant įvairaus pobūdžio ir sudėtingumo bylas. Ypač aktualus yra atstovo vaidmuo, tiek bendroje veikloje, tiek komercinėje. Šiais pažangių technologijų laikais, kai žmogus, taikydamasis prie dažnų ir radikalių pokyčių visuomenėje, nespėja vienas pats susitvarkyti savo kasdienių ir verslo reikalų, labai svarbus yra tinkamas teisinis atstovavimo reglamentavimas. Todėl šiame darbe pamėginsiu apibūdinti pagrindinius atstovavimo aspektus.

Šis darbas parašytas remiantis Civilinio Kodekso III dalimi – atstovavimą reglamentuojančiais CK straipsniais. Visų pirma apžvelgiamos bendrosios atstovavimo nuostatos, apimančios sandorių sudarymą per atstovus, jų padarinius, bei įgaliojimo esmę bei normas. Toliau – komercinis atstovavimas. Ši referato dalis itin svarbi šių dienų integruotose verslo infrastruktūrose, prekybos įmonėse. Pagrindinis komercinio atstovavimo elementas – prekybos agentas, kuris sutinkamas beveik visose veiklos srityse. Tapus NATO nare ir siekiant narystės Europos Sąjungoje, kuri jau ranka pasiekiama, aktualūs yra komercinio atstovavimo ypatumai, sudarant ir vykdant tarptautinio prekių pirkimo–pardavimo sutartis, kuriuos šiame darbe taip pat aptariau. Ne mažiau svarbus prokūros vaidmuo atstovavimo sistemoje, be kurios neapsieitų nei viena įmonė.

Pagrindiniai literatūros šaltiniai – Lietuvos Respublikos Civilinis Kodeksas ir jo komentarai. Taip pat naudojausi keletu internetinių šaltinių.

Referatą sudaro 25 puslapiai.

1. Bendrosios atstovavimo nuostatos

1.1. Sandorių sudarymas per atstovus

Visi civilinių teisinių santykių subjektai turi teisę sudaryti sandorius ne tik patys, bet ir per atstovus. Atstovavimo atveju už civilinių teisinių santykių subjektus sandorius sudaro ir kitus teisinius veiksmus atlieka kiti asmenys. Atstovavimo institutą lemia daugelis veiksnių, pvz., ne visada asmuo pats gali sudaryti sandorį dėl įvairių priežasčių (ligos, komandiruotės ar didelio užimtumo), kartais pats asmuo pagal įstatymą negali įgyvendinti savo teisių ir vykdyti pareigų (pvz., asmuo iki 14 m.), kita vertus, šiandieniniai verslo santykiai (parduotuvių darbas, prekybos agentų veikla, tarptautinė prekyba, investicijos ir kt.) dažnai apskritai neįmanomi be atstovavimo santykių.

Atstovavimas yra dvejopo pobūdžio teisiniai santykiai. Visų pirma, tai atstovo ir atstovaujamojo tarpusavio santykiai. Jiems būdingas lojalumas, šalių tarpusavio pasitikėjimas ir pagarba interesams. Civilinės teisės doktrinoje tokie santykiai vadinami fiduciariniais (pasitikėjimo). Atstovas privalo elgtis sąžiningai, ginti atstovaujamojo teises ir interesus, neveikti priešingai atstovaujamojo interesams, o atstovaujamasis taip pat turi pareigą bendradarbiauti su vykdančiu jo pavedimą atstovu, suteikti visą jam būtiną informaciją, atlyginti pavedimo vykdymo išlaidas, sumokėti atlyginimą (jeigu buvo atlyginamas pavedimo vykdymas). Kitos rūšies santykiai atsiranda tarp atstovo ir trečiųjų asmenų. Šiems santykiams taip pat būdinga tai, kad šalys turi elgtis sąžiningai.

Atstovavimo atsiradimo pagrindu gali būti sandoris, įstatymas, teismo sprendimas, administracinis aktas. Atsižvelgiant į tai, kuo remiantis atstovui suteikiamos teisės veikti atstovaujamojo vardu ir jo interesais, civilinės teisės doktrinoje skiriamas savanoriškas (sutartinis) atstovavimas ir atstovavimas pagal įstatymą. Savanoriškas atstovavimas atsiranda, kai atstovaujamasis, savanoriškai išreikšdamas savo valią,
suteikia teises atstovui pagal sandorį, pvz., pavedimo sutartį. Savanoriško atstovavimo atveju atstovui suteikiamos teisės apibrėžiamos įgaliojime. Atstovavimas pagal įstatymą galimas tokiais atvejais:

 kai tai numato pats įstatymas (pvz., tėvai yra savo neveiksnių nepilnamečių vaikų atstovai pagal įstatymą, išskyrus tėvus, pripažintus neveiksniais teismo sprendimu);

 esant teismo sprendimui (pvz., teismas, pripažinęs asmenį neveiksniu ar ribotai veiksniu, privalo nedelsdamas priskirti jo globėją);

 remiantis administraciniu aktu (pvz., mero potvarkiu, kuriuo pavedama atlikti tam tikrus veiksmus).

Atstovai gali būti ir fiziniai, ir juridiniai asmenys. Fiziniai asmenys gali būti atstovais, jeigu jie yra veiksnūs. Tačiau įstatymai gali numatyti atvejus, kai ir veiksnūs fiziniai asmenys atstovais būti negali, pvz., atstovais pagal pavedimą teisme negali būti advokatai, jų padėjėjai, sustabdę savo profesinę veiklą arba kai jie išrinkti Lietuvos Respublikos Seimo nariais ir pan. Privatieji juridiniai asmenys gali turėti ir įgyti bet kokių civilinių teisių ir pareigų (įskaitant teisę būti atstovais), išskyrus tas, kurioms atsirasti reikia tokių fizinio asmens savybių kaip lytis, amžius ir giminystė. Viešieji juridiniai asmenys dėl jiems būdingo specialiojo teisnumo gali būti atstovai, jeigu tai neprieštarauja jų steigimo dokumentams ir veiklos tikslams.

Atstovais nelaikomi asmenys, kurie veikia savo vardu, nors ir kito asmens interesais. Savo vardu veikia, pvz., prekybos tarpininkai (brokeriai), kurie tarpininkauja sutarties šalims sudarant sandorius. Prekybos tarpininkas, kaip ir atstovas, atlieka aktyvius teisinius veiksmus, kuriems būdinga valinė išraiška, tačiau jo veiksmai tik lemia būsimos šalių sutarties sudarymą, bet nesusieja sutarties šalių teisėmis ir pareigomis. Draudimo brokeris, kuris vykdo tarpininkavimo veiklą savo vardu draudimo srityje, taip pat nelaikomas atstovu. Atstovu nėra laikomas platintojas, kuris įsipareigoja tam tikrą laiką ar neterminuotai savo vardu ir lėšomis pirkti iš kitos šalies – gamintojo – prekes (paslaugas) ir parduoti jas galutiniam vartotojui ar kitiems platintojams; patikėtinis, veikiantis pagal turto patikėjimo sutartį ir savo vardu sudarantis sandorius.

Nuo atstovavimo būtina skirti kitus panašius santykius, pvz., sutikimą atlikti tam tikrus veiksmus ar sudaryti sandorius; rašytinio sandorio pasirašymą už fizinį asmenį, kuris dėl fizinio trūkumo, ligos ar kitų priežasčių negali pats pasirašyti, nes tokiu atveju valią sudarydamos sutartį išreiškia pačios šalys, o asmuo, pasirašydamas už kitą asmenį, savo valios neišreiškia – jis tik patvirtina, kad kitas asmuo išreiškė savo valią sudarydamas sutartį.

Atstovavimas yra tarp atstovo ir atstovaujamojo atsirandantis civilinis teisinis santykis, kurio pagrindu atstovas, išreikšdamas atstovaujamojo valią, atskleisdamas atstovavimo faktą ir neviršydamas jam suteiktų teisių, sudaro sandorius, sukuriančius, pakeičiančius ir panaikinančius atstovaujamojo civilines teises ir pareigas.

Atstovavimo pagrindu santykiai atsiranda tarp trijų subjektų – atstovaujamojo (asmens, kuris suteikia teises kitam asmeniui veikti jo vardu ir interesais), atstovo (asmens, kuriam suteikiamos teisės veikti atstovaujamojo asmens vardu ir interesais) ir trečiojo asmens, tarp kurio ir atstovaujamojo atsiranda teisinis santykis dėl atstovo veiksmų. Šitaip susiklosto santykiai tarp atstovaujamojo ir atstovo bei santykiai tarp atstovaujamojo ir trečiojo asmens.

Įstatymų leidėjas numato dvi pagrindines sąlygas, kad dėl atstovo veiksmų atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų atstovaujamojo teisės ir pareigos. Visų pirma, atstovas, veikdamas atstovaujamojo interesais, turi neviršyti jam suteiktų teisių. Antra, atstovas turi atskleisti atstovavimo faktą. Atstovavimo fakto atskleidimas turi didelę reikšmę atstovaujamojo ir trečiųjų asmenų tarpusavio teisėms ir pareigoms. Atstovo teisės taip pat gali būti suprantamos iš aplinkybių, kuriomis atstovas veikia (pardavėjas mažmeninėje prekyboje, kasininkas ir pan.). Jeigu asmuo savo elgesiu davė rimtą pagrindą tretiesiems asmenims manyti, kad jis paskyrė kitą asmenį savo atstovu, tai tokio asmens atstovaujamojo vardu sudaryti sandoriai yra privalomi atstovaujamajam.

Galimi ir netiesioginio (neatskleisto) atstovavimo atvejai – kai sandorį vienas asmuo sudaro savo vardu, tačiau kito asmens interesais ir sąskaita. Tokiais atvejais trečiasis asmuo nežino ir iš aplinkybių nesupranta bei neturi suprasti, kad su daro sandorį ne su kito asmens atstovu, todėl sandorio šalimis tokiu atveju laikomi pats atstovas ir trečiasis asmuo, t.y. atsiranda tračiojo asmens ir atstovo tarpusavio teisės ir pareigos. Atstovui, sudarant sandorį, nepranešus trečiajam asmeniui, kad jis veikia atstovaujamojo vardu ir jo interesais, iš sandorio teisės ir pareigos atsiranda atstovaujamajam tik dviem atvejais:

 kai kita sandorio šalis (trečiasis asmuo, su kuriuo atstovas sudarė sandorį) iš sandorio sudarymo aplinkybių turėjo suprasti sudaranti sandorį su trečiuoju asmeniu;

 kai kitai sandorio šaliai asmuo, su kuriuo sudaromas sandoris, neturėjo jokios reikšmės.

Šių išimčių paskirtis – apsaugoti sąžiningų trečiųjų asmenų interesus.

Sudarydamas sandorį atstovaujamojo vardu, atstovas
savo valią, tačiau tos valios turinys priklauso nuo atstovaujamojo jam suteiktų teisių, kuriomis remdamasis atstovas veikia. Viena iš sandorių galiojimo sąlygų yra ta, kad sandorio šalių valia turi atitikti jų tikrąją valią, t.y. būti be trūkumų, nes priešingu atveju bus galima reikalauti pripažinti sandorį negaliojančiu dėl valios trūkumų.

Atstovas veikia neperžengdamas jam suteiktų teisių ribų, taip pat pagal atstovaujamojo nurodymus, jeigu jie buvo duoti. Galimos situacijos, kai atstovas, veikdamas pagal atstovaujamojo nurodymus, neišsiaiškino visų aplinkybių, kurios turėjo reikšmės sandorio sudarymui, o atstovaujamasis tas aplinkybes žinojo arba jų nežinojo dėl savo paties neatsargumo, aplaidumo. Tokiu atveju atstovaujamasis negali ginčyti sudaryto sandorio, remdamasis tuo, kad atstovas neišsiaiškino atitinkamų aplinkybių.

Kad galėtų sudaryti sandorį kito asmens vardu, asmeniui turi būti suteikta tokia teisė. Sandoris, kurį kito asmens vardu kaip jo atstovas sudarė asmuo, neturintis tam teisės, atstovaujamajam nesukelia jokių padarinių, t.y. nėra jam privalomas. Tačiau yra viena išimtis, kai ir atstovaujamojo vardu neturint tam teisės sudarytas sandoris tampa atstovaujamajam privalomas: trečiasis asmuo gali kreiptis į asmenį, kurio vardu sudarytas sandoris, su prašymu jį patvirtinti arba jo nepatvirtinti.

Trečiasis asmuo, su kuriuo sandorį kito asmens vardu sudarė asmuo, neturintis tam teisės, gali sandorio atsisakyti, kol jo nepatvirtino asmuo, kurio vardu sudarytas sandoris, arbe jeigu toks asmuo sandorį atsisakė patvirtinti. Tačiau minėtos teisės trečiasis asmuo neturi, jeigu žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaro sandorį su neįgaliotu asmeniu, t.y. buvo nesąžiningas. Jei trečiasis asmuo buvo sąžiningas, tai pagal sudarytą sandorį turi atsakyti asmuo, kuris veikė kito asmens vardu neturėdamas tokios teisės.

Atstovas, jeigu jis veikia atstovaujamojo vardu, negali sudaryti sandorių:

 su pačiu savimi, t.y. būti kita sandorio šalimi ir kartu atstovauti atstovaujamajam;

 su asmeniu, kurio atstovas jis tuo metu yra, t.y. būti abiejų sandorio šalių atstovas ir veikti jų vardu, išskyrus atvejus, kai vykdoma prievolė, taip pat kai abi sandorio šalys aiškiai išreiškia savo valią, kad atstovas veiktų jų abiejų interesais;

 su savo sutuoktiniu, t.y. negali sudaryti sandorio atstovaujamojo vardu, jeigu kita sandorio šalis yra jo sutuoktinis;

 su savo tėvais;

 su savo vaikais;

 su kitais artimais giminaičiais.

Sandorį, sudarytą pažeidžiant išdėstytus apribojimus, gali ginčyti atstovaujamasis, kurio interesus jo vardu sudarytas sandoris pažeidžia. Taigi sandoris yra nuginčijamas, bet atstovaujamasis tokį sandorį gali ir patvirtinti, jeigu į jį kreipiamasi su prašymu. Be to, šie numatyti atstovo teisių sudaryti sandorius ribojimai netaikomi, jeigu įstatymuose numatyta kitaip.

Atstovo, veikiančio atstovaujamojo vardu, sudarytą sandorį, prieštaraujantį atstovaujamojo interesams, atstovaujamasis gali reikalauti pripažinti negaliojančiu. Teismų praktika pripažįsta, kad atstovas turi veikti atstovaujamojo interesais ir kad jo veiksmai atstovaujamojo vardu neturi sukelti interesų konflikto. Svarbu pabrėžti, kad sandoris, sudarytas esant interesų konfliktui, gali būti pripažintas negaliojančiu, jeigu nesąžiningas trečiasis asmuo apie tokį interesų konfliktą žinojo ar turėjo žinoti.

Atstovo sudarytas atstovaujamojo vardu sandoris tiesiogiai sukuria, pakeičia ar panaikina atstovaujamojo civilines teises ir pareigas tik tokiu atveju, jei atstovas veikia neviršydamas jam suteiktų teisių. Kai asmuo sudaro sandorį kito asmens vardu, neturėdamas tam teisės arba viršydamas jam suteiktas teises, atstovaujamajam sandoris nesukelia jokių padarinių, t.y. nėra jam privalomas. Tačiau tokį sandorį atstovaujamasis gali patvirtinti arba nepatvirtinti, jei trečiasis asmuo kreipiasi į jį su prašymu. Jei atstovaujamasis pritaria sandoriui, jis įsigalioja ne nuo pritarimo jam, o nuo jo sudarymo momento. Jeigu atstovaujamasis nepritaria sandoriui, atstovas turi atlyginti kitai sandorio šaliai nuostolius, kuriuos ji patiria dėl to, jog atstovaujamasis nepatvirtina sandorio ir šis nesukuria jokių teisių ir pareigų. Būtina nuostolių atlyginimo sąlyga – kitos sandorio šalies sąžiningumas, t.y. privalu įrodyti, kad ji nežinojo ir neturėjo žinoti, kad asmuo sudaro sandorį neturėdamas tam teisės arba viršydamas suteiktas teises. Privačiojo juridinio asmens valdymo organas, sudaręs sandorį viršydamas savo kompetenciją, lieka subsidiarini atsakingas, jeigu trečiojo asmens reikalavimo juridinis asmuo iki galo nepatenkins, o viešajam juridiniam asmeniui nepritarus sandoriui, sudarytam jo valdymo organui pažeidžiant savo kompetenciją, asmuo, sudaręs tokį sandorį, privalo atlyginti sąžiningam trečiajam asmeniui nuostolius.

1.2. Įgaliojimas

Įgaliojimas paprastai suprantamas kaip atstovui suteiktų teisių išraiška – kaip rašytinis dokumentas, kuris patvirtina, kad atstovui suteiktos teisės veikti atstovaujamojo vardu nustatant i palaikant santykius su trečiaisiais asmenimis, taip pat apibrėžia suteiktų teisių apimtį bei turinį. Atstovaujamasis, išdavęs įgaliojimą, vadinamas įgaliotoju, jo atstovas – įgaliotiniu. Įgaliojimas yra svarbus tretiesiems asmenims, su kuriais atstovauti
nustatant ir palaikant santykius įgaliojimas yra išduotas. Todėl atstovas arba atstovaujamasis turi pateikti įgaliojimą tiesiogiai tretiesiems asmenims, taip pat notarui, jeigu sudaromas sandoris tvirtinamas notariškai, o tretieji asmenys turi teisę reikalauti įgaliojimo arba notariškai patvirtintos kopijos.

Įgaliojimas yra vienašalis atstovaujamojo sandoris ir jam taikomos bendrosios normos, reglamentuojančios vienašalius sandorius. Taigi įgaliojimui sudaryti pakanka vieno asmens – atstovaujamojo išreikštos valios. Įgaliojimas išduodamas tiek tada, kai tarp atstovaujamojo ir atstovo sudaryta atskira rašytinė pavedimo sutartis, tiek tada, kai tokios sutarties nėra, nes tokiu atveju pats įgaliojimas patvirtina esant sutartinius atstovavimo santykius.

Atsižvelgiant į išdėstytų teisių apimtį ir turinį, įgaliojimas gali būti išduodamas vienam konkrečiam veiksmui atlikti ar konkrečiam sandoriui sudaryti (vienkartinis įgaliojimas). Taip pat jis gali būti išduodamas ir keliems teisiniams tam tikros srities veiksmams atlikti ar vienarūšiams sandoriams sudaryti. Įgaliojimą gali išduoti keli asmenys, ir jis gali būti išduotas keliems asmenims.

Įgaliojime turi būti aiškiai apibrėžtos įgaliotiniui suteikiamos teisės, jų apimtis ir turinys. Jei įgaliojime teisės nėra apibrėžtos, tai atstovas turi teisę atlikti tik tuos veiksmus, kurie reikalingi atstovaujamojo turtui ir turtiniams interesams apsaugoti ir turto priežiūrai vykdyti. Bet tokiu atveju atstovas negali disponuoti atstovaujamojo turtu.

Įstatymų leidėjas nustatė, kad tam tikrais atvejais įgaliojimas turi būti patvirtintas notaro. Nesilaikant notarinės formos, įgaliojimas negalioja. Tai būtų šie įgaliojimai:

 įgaliojimas sudaryti sandorius, kuriems būtina notarinė forma;

 įgaliojimas fizinio asmens vardu atlikti veiksmus, susijusius su juridiniais asmenimis, išskyrus įstatymų numatytus atvejus, kai leidžiama duoti kitokios formos įgaliojimą;

 įgaliojimas, kurį fizinis asmuo duoda nekilnojamajam turtui valdyti, juo naudotis ar disponuoti.

Tačiau ne visais atvejais būtinas notaro patvirtinimas. Šių asmenų patvirtinti įgaliojimai prilyginami notaro patvirtintiems įgaliojimams:

 karių įgaliojimai, patvirtinti karinių dalinių, junginių, karo įstaigų ir mokyklų vadų (viršininkų);

 asmenų, esančių laisvės atėmimo vietose, įgaliojimai, patvirtinti laisvės atėmimo vietų vadovų;

 asmenų, esančių tolimojo plaukiojimo metu jūrų laivuose, plaukiojančiuose su Lietuvos valstybės vėliava, patvirtinti tų laivų kapitonų.

Galimi ir supaprastinto įgaliojimo patvirtinimo atvejai. Tokie įgaliojimai išduodami fizinio asmens korespondencijai (siunčiamiems pinigams ir siuntiniams), darbo užmokesčiui ir kitoms su darbo santykiais susijusioms išmokoms (premijoms, kompensacijoms), pensijoms, pašalpoms, stipendijoms gauti. Tokiais atvejais įgaliojimus tvirtinti gali šie subjektai:

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2465 žodžiai iš 8103 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.