Atvaizdų toninė korekcija
5 (100%) 1 vote

Atvaizdų toninė korekcija

TURINYS

ĮVADAS …………………………………………………………………………………………………………………….2

1. Toninė korekcija ……………………………………………………………………………………………………..3 1.1. Histogramos …………………………………………………………………………………………………………3

1.2. Gradacinės kreivės ………………………………………………………………………………………………..5

1.3. Tiesinė korekcija …………………………………………………………………………………………………..5

1.4. Netiesinė korekcija ………………………………………………………………………………………………..6

2. Atvaizdo pagerinimas …………………………………………………………………………………………………8

3. Kompiuterinės grafikos galimybės ……………………………………………………………………………….9

4. Vaizdinės medžiagos parengimas ……………………………………………………………………………….13

5. Skenavimas ……………………………………………………………………………………………………………..14

IŠVADOS…………………………………………………………………………………………………………………17

LITERATŪRA …………………………………………………………………………………………………………18

ĮVADAS

Toninė korekcija skirta pagerinti pilkų atspalvių atvaizdo kokybę, nes dauguma skenerių blogai išskira elementus, esančius tamsioje atvaizdo srityje. Šio proceso metu yra koreguojama gradacinė charakteristika. Tam naudojama visa eilė priemonių: histogramos, gradacinės kreivės ir kt.

Noras sukurti piešinį, brėžinį ar fotografinę iliustraciją kyla ne vien profesionaliems dailininkams, bet ir daugeliui paprastų kompiuterių vartotojų. Todėl yra suskurta daug kompiuterinių programų, padedančių žmogui parengti grafinį dokumentą: grafikos, akvarelės arba tapybos stiliumi nupiešti atviruką ar plakatą, sudėtingą ornamentą, užrašyti dekoratyvinį užrašą, sukurti reklaminio lapelio iliustraciją ar knygos viršelį, išvalyti bei meniškai apipavidalinti fotografiją, sukurti mišrių vaizdų kompozicijas. Tokios kompiuterinės programos vadinamos grafiniais redaktoriais, kuriomis galima atlikti ir atvaizdų toninę korekciją.

Nors grafinių redaktorių yra šimtai, pripažintų lyderių – tik keletas. Tai Adobe, Corel, MetaCreatiosn ir Macromedia firmų produktai: PhotoShop, CorelDraw, Painter, PhotoPaint, Illustratos, FreeHand ir k. t. Kompiuterinės grafikos programos naudojamos kai reikia didelės raiškos, tikslumo, o parengtus vaizdus ketinama tiražuoti.

Visi parengtų grafinių dokumentų elementai, kurių pagrindiniai – objekto kontūras, spalva ir padėtis kompozicijoje – paverčiami skaitmeniniais kodais ir saugomi kompiuterio atmintyje. Pagal tai, kokiu būdu identifikuojami ir koduojami grafiniai vaizdai, skiriama taškinė ir vektorinė grafika. Taškinės grafikos elementas – taškas, vektorinės – geometrinės figūros komtūras.

1. Toninė korekcija

Toninė korekcija skirta pagerinti pilkų atspalvių atvaizdo kokybę, nes dauguma skenerių blogai išskira elementus, esančius tamsioje atvaizdo srityje. Šio proceso metu yra koreguojama gradacinė charakteristika. Tam naudojama visa eilė priemonių: histogramos, gradacinės kreivės ir kt.

Atvaizdo spalvos tikroviškų spalvų neatitinka gana dažnai. Koreguojant spalvas, padėtį galima ištaisyti.

Taškinės grafikos redagavimo programos (pvz., PhotoShop) informaciją apie tai, kiek atvaizde yra atitinkamo šviesumo pikselių, pateikia histograma. Ją galima pamatyti atlikus komandą Image>Adjustments>Levels. Histogramos horizontalioje ašyje skaičiais nuo 0 iki 255 užkoduoti šviesumo lygiai: tamsiausi – kairėje, šviesiausi – dešinėje. Analizuojant histogramą, galima pamatyti, kuriuos spalvų tonus reikia pakoreguoti.

1.1. Histogramos

Histogramos padeda pamatyti , kaip pilkos spalvos atspalviai išsidėstę atvaizde. Histograma – tai diagrama, kuri parodo kiek bito kortos atvaizdo išskaidytų elementų tenka kiekvienam pilkos spalvos atspalviui, pvz.: iš histogramos galima matyti, kad 10 taškų – išskaidytų elementų yra visiškai juodi, 34 taškai – elementai yra pirmo pilkos spalvos atspalvio (iš 256 pilkos spalvos atspalvių), 40 taškų – elementų yra antro pilkos spalvos atspalvio ir t.t. Iš atvaizdo histogramos galima lengvai nustatyti, kur sukoncentruota atvaizdo informacija – tamsioje srityje, šviesioje dalyje ar vidutinių tonų srityje.

1 pav. Histograma.

Pertrūkiai ir „skylės“ histogramoje liudija, kad skenuotas blogas originalas arba parinkti blogi skenavimo parametrai. Kai vaizdas per šviesus, linijos labai žemos arba jų histogramos kairėje visai nėra, kai per tamsus – dešinėje, kai pernelyg kontrastingas – abiejuose kraštuose iškilusios aukščiausios linijos, o histogramos vidurys palyginti lėkštas, kai per blyškus –
histogramos vaizdas atvirkščias.

Tokius vaizdus būtina koreguoti. Po histogramos nupiešti 3 reguliavimo slankikliai: tamsiems tonams – kairėje, šviesiems – dešinėje, pustoniams – viduryje. Koreguojama pele slankiojant šiuos slankiklius arba įrašant tam tikras skaitines reikšmes kontroliniuose langeliuose virš histogramos. Norint atvaizdą pašviesinti, dešinysis slankiklis tempiamas į kairę. Nors dažniausiai tinkamas korekcijos lygis parenkamas vizualiai, stebint besikeičiantį atvaizdą ekrane, reikėtų stebėti, kad šviesių tonų parametras dešiniajame langelyje nebūtų mažesnis nei 245 – 250. Jei histogramos dešinėje yra „skylė“, slankiklis tempiamas maždaug iki pirmosios iš dešinės iškilusios histogramos linijos.

Panašiai (tik tempiant kairįjį slankiklį) sodrinami per blyškūs atvaizdai. Tamsiųjų tonų parametro reikšmė neturėtų būti didesnė kaip 10 – 20. Jei atvaizdas nekontrastingas, į vidurį šiek tiek patempiami abu kraštiniai slankikliai.

Skenuojant dabartinėmis technologijomis padarytas nuotraukas tokia korekcija būna reikalinga retai. Dažniausiai tenka pašviesinti pustonius, šiek tiek kairėn paslankant vidurinįjį slankiklį. Tamsinti pustonius reikia tik nuskenavus labai senas, išblukusias, dažniausiai praeito šimtmečio pradžios nuotraukas.

Nuskenavus akivaizdžiai gerus originalus, atliekama minimali automatinė korekcija Image>Adjustments>Auto Levels. Dauguma skubančių maketuotojų automatinę korekciją naudoja visiems „neprestižiniams“ atvaizdams.

Spausdinant atvaizdus, neišvengiama tonų diapazonų susiaurinimo. Tai tenka daryti todėl, kad dažai ir popierius negali atkurti viso tikrų spalvų ir tonų diapazono. Šiam procesui valdyti pasitelkiama spalvinė kreivė Image>Adjustments>Curves. Keičiant šios kreivės pobūdį, iškart keičiamas visų tonų kontrastingumas. Pirminė „kreivė“ yra 45o kampu nubrėžta tiesė, liudijanti, kad nėra korekcijos. Tiesėje, spragtelint pele, pažymimi korekcijos taškai. Koreguojama patempiant taškus įstrižai aukštyn arba žemyn. Tiesė išlinksta ir virsta kreive. Jei kurios nors atkarpos polinkio kampas padidinamas daugiau nei 45o, atitinkami tonai šviesėja, jei priešingai – tamsėja.

Koreguoti galima ne tik bendros RGB, bet ir atskirų spalvinių kanalų histogramas bei kreives.

1.2. Gradacinės kreivės

Norint pakeisti atvaizdo toninį balansą, reikia koreguoti jo pilkos spalvos atspalvius. Paprastai tai atliekama gradacinių kreivių pagalba. Šios kreivės atvaizduoja pilkos spalvos atspalvius į kitas reikšmes. Tai savotiškas filtras. Žiūrint į šią kreivę, galima pasakyti, kas atsitiks atvaizdui jį prafiltravus. Paprastai horizontaliojoje diagramos ašyje atvaizduojama pradinio atvaizdo pilkos spalvos atspalviai (lygiai), o vertikaliojoje – galutinio atvaizdo atspalviai. Tiesios linijos, sudarančios 45o kampą, atvaizdavimas vadinamas normalia kontrasto kreive. Ši kreivė nieko nekeičia. Panaudojus tokį fitrą, juodi pradinio atvaizdo taškai išliks juodais, taškai, kuriuose 50 % pilkos spalvos išsaugos šį atspalvį.

2 pav. Gradacinė kreivė.

1.3. Tiesinė korekcija

a) b)

3 pav. Tiesinė korekcija: a) – ryškumo keitimas, b) – kontraso keitimas.

Paprasčiausiu toninės korekcijos metodu yra tiesės pasvirimo kampo keitimas. Kadangi atvaizdavimo grafikas išlieka tiesės formos, tai toks korekcijos būdas vadinamas tiesine korekcija. Atliekant bet kuria programa standartinį ryškumo ir kontrasto reguliavimą tuo pačiu yra atliekama tiesinė korekcija. Jai atlikti naudojami du būdai:

• stumdant grafiko liniją aukštyn ar žemyn;

• keičiant linijos pasvirimo kampą.

Ryškumas keičiamas taip: perslenkant grafiko liniją į viršų atvaizdas patamsėja (kai kuriose programose vyksta priešingai), o perslenkant žemyn – pašviesėja. Tai vyksta todėl, kad pvz.: pradinio atvaizdo taškams – išskaidytiems elementams, turintiems 50 % pilkos spalvos, praėjus per filtrą, suteikiama tamsesnių tonų reikšmė, tarkim 70 % pilkos spalvos reikšmė.

Nors ryškumo korekcija dali pagerinti tono detalių išskiriamumą, bet ji neleidžia sustiprinti pilkos spalvos atspalvių nežymių skirtumų. Be to, ryškiausios histogramos dalies infosmacija paprasčiausiai pradingsta. Tonų nežymūs skirtumai šviesiausioje atvaizdo dalyje paprasčiausiai tampa balta spalva.

Linijos pasvirimo kampo keitimas keičia kontrastą. Kampui didėjant, atvaizdo kontrastas didėja. Pilkos spalvos atspalviai artimi baltai šviesai tampa baltais, artimi juodai spalvai – juodais. Visi tarpiniai atspalviai labiai nutolsta vienas nuo kito, kas ir padidina kontrastą tarp atvaizdo taškų. Kampą sumažinus (<45o), atvaizdo kontrastas sumažėja. Šis procesas vadinamas pustonių suspaudimu, nes pilnas 256 pustonių diapzonas sumažėjs iki mažesnio pustonių kiekio. Kontrasto padidinimas iš tiesų padidina skirtumus tarp gretimų pilkos spalvos pustonių, dėl ko paderėjo detalių skiriamumas viduriniuose pustoniuose, bet negrįžtamai prarandama detalės šviesių ir tamsių tonų srityse.

1.4. Netiesinė korekcija

Tik netiesinė korekcija leidžia atlikti būtiną toninę korekciją. Skirtingose programose galima naudoti skirtingus netiesinės korekcijos
– nuo kreivių braižymo iki nustatymo reguliatorių perslinkimo.

4 pav. Kreivių braižymo netiesinės korekcijos metodas.

Labiausiai paplitęs iš jų – kreivių braižymo, kuris nėra efektyvus, nes nėra skaitmeninės indikacijos ir sąveikos su histograma. Dėl to sunku ar neįmanoma prognozuoti ar pakartoti rezultatus pakankamu tikslumu.

Kreivės koregavimas atraminių taškų pagalba galimas daugelyje programų. Slankiojant šiuos taškus galima stebėti pokyčių skaitines reikšmes.

5 pav. Kreivės koregavimas atraminių taškų pagalba.

Adobe Photoshop viena iš keleto atvaizdų redagavimo programų, leidžiančių tiesiogiai dirbti su histograma – grafiku, atvaizduojančiu kiekvieno pustonio taškų kiekį atvaizde. Taip pat vadinamas reguliatorių naudojimo atvaizdo įėjimo ir išėjimo parametrams keisi metodas. Tai labai geras metodas, nes korekcija atliekama greitai , paprastas naudoti ir gaunami reikiami rezultatai. Tokiose programose paprastai būna trys reguliatoriai juodam, vidutiniam ir baltam atvaizdo duomenų taškams (gali būti pažymėti shadow (šešėlis), midltone (vidurinis tonas) ir highlight (šviesi sritis).

6 pav. Reguliatorių naudojimas.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1408 žodžiai iš 4645 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.