Atvejo pagal 3 teorijas z froidas a maslow skineris labaratorinis
5 (100%) 1 vote

Atvejo pagal 3 teorijas z froidas a maslow skineris labaratorinis

Situacija (tai yra reali, neišgalvota situacija).

Gabrielei penki metai. Ji gyvena su mama. Kiekviena karta, kai mama pabara arba sudraudžia Gabrielę, mergaitė „pridaro“ į kelnes. Nepadeda nei įkalbinėjimai, nei grasinimai. Užtenka mamai truputi pakelti toną arba paprasčiausiai pabarti Gabrielę, kai ji neužilgo pasišlapina į kelnes. Mama bendrauja su Gabrielė, aiškina, kad taip negalima daryti, kad visi jos amžiaus vaikais eina į tualetą. Gabrielė sutinka, tačiau vis tiek šlapinasi į kelnes. Kai mama prašo Gabrielės paaiškinti, kodėl ji taip daro, Gabrielė sako, kad nespėja nubėgti į tualetą. Tačiau, tai ne tiesa. Kaimynai mate, kaip vieną kartą Gabrielė ilgokai sėdėjo pritūpus prie namų durų , kol galu gale ne pasišlapino į kelnes. Tačiau, namo ji neėjo.

Trumpa įžanga.

Taigi pažvelkime truputi atgal. Gabrielė gimė kalėjime. Jos mama, Dalė, dešimt metų vartojo narkotikus ir į kalėjimą papuolė, būdama nėščia. Iki devynių mėnesių mergaitė augo Panevėžio zonoje. Gabrielė niekada nematė savo tikrojo tėvo ir dabartinį mamos sugyventinį mergaitė vadina „tėčiu“. Dalė, dėl suprantamų priežasčių, neturėjo galimybių (bei noro) auklėti Gabrielę. Mergaitė augo lyg erškėtrožė. Kai Dalė pamatė savo „neveiklumo“ rezultatus, buvo per vėlu. Pagrindinės vertybės bei Gabrielę supančio pasaulio suvokimas, jau susiformavo. Ši mergaitė yra lyg mažas suaugęs žmogus, stebinantis ir gąsdinantis aplinkinius: Gabrielės poelgiai ir elgesys neatitinka penkerių metų vaiko išsivystymo lygiui. Šiuo metu Gabrielė kartu su mama gyvena moterų socialinės reabilitacijos centre. Reabilitacijos centre Gabrielės mama gydosi nuo priklausomybės narkotikams.

Asmenybė yra per daug sudėtinga, kad ją būtų galima paaiškinti vienu teoriniu modeliu. Nėra netgi vieningo asmenybės apibrėžimo – jų priskaičiuojama beveik 80, ir tarp jų nėra nė vieno, kurį būtų galima visiškai paneigti. Vieni apibrėžimų autoriai akcentuoja asmenybės santykį su aplinka, kiti – psichinių procesų visumą, dar kiti – asmenybės bruožų unikalumą. Panašiai yra ir su asmenybės teorijomis: jų yra daug, ir kiekviena vis kitais aspektais bando paaiškinti, kas gi yra žmogaus asmenybė, ir kaip ji funkcionuoja. Visos šios teorijos savaip teisingos, todėl jos visos egzistuoja lygiagrečiai, papildydamos viena kitą. Kiekviena asmenybės teorija bando pateikti asmenybės modelį, kuris paaiškintų asmenybės struktūrą, varomąsias jėgas, kurios skatina asmenybę vystytis ir funkcionuoti, numato asmenybės pažinimo būdus.

Šią situaciją bandysiu analizuoti, remiantis Z. Froido psichoanalitinė teorija, B. Skinerio bihevioristinė teorija ir A. Maslow humanistinė teorija. Pradėsiu nuo Z. Froido psichoanalitinės teorijos.

1. Zigmundas Froidas sukūrė pirmąją, visą asmenybę bei jos elgesį paaiškinančią teoriją, kuri vyravo 19 a. pabaigoje – 20 a. pradžioje. Jam darė įtaką Darwino mintis apie žmogaus kilmę iš gyvūnų. Froidas manė, kad žmogaus elgesiui didelę įtaką daro biologiniai instinktai ir ypač pabrėžė seksualinių potraukių vaidmenį normaliai ir patologinei asmenybės raidai bei agresijos vaidmenį ir jų slopinimo poveikį normaliai bei patologinei raidai. Elgesys pakinta dėl to, kad neadekvačiai reiškiasi pagrindiniai poreikiai. Jo teorijoje žmogaus raida vertinama nesąmoningų stimulų ir motyvų sąvokomis.

Froido psichoanalitinė asmenybės teorija grindžiama įsitikinimu, kad žmogaus psichika yra ledkalnis, kurio didžioji dalis yra neregima. Mūsų sąmoningas žinojimas yra iškilusi į paviršių matoma ledkalnio dalis. Giliau slypi daug didesnė pasąmonės sritis, apimanti mintis, norus, jausmus ir prisiminimus, kurių daugumos neįsisąmoniname. Pasąmonė yra bendroji psichinio gyvenimo bazė, iš kurios išsirutuliojo kitos sistemos. Froido manymu, sąmonė yra viršutinė psichikos sritis ir tiesiogiai siejasi su aplinkoje vykstančių procesų suvokimu. Visų pirma ji susijusi su išorinio pasaulio vaizdu, kurį suvokiame jutimo organais. Tuo pačiu metu sąmonė gauna informaciją ir iš vidaus (pasitenkinimas ar nepasitenkinimas, atgiję prisiminimai). Čia psichiniai reiškiniai įsisąmoninami. Remiantis šiuo aspektu, Gabrielės „bėdos“ prasidėjo gerokai ankščiau. Mergaitės pasąmonėje susiformavęs išorinio pasaulio suvokimas, vertė ją užsidaryti savyje, matyti kiekviename žmoguje potencialų priešą, kovoti už būtį. Neapykanta motinai, baimė būti atstumtai, nepasitikėjimas, užsispyrimas – šie psichiniai reiškiniai buvo įsisąmoninti Gabrielės pasąmonės.

Froidą labiausiai domino nepasiekiamos mintys ir aistros, kurias mes išstumiame ir jėga neįsileidžiame į savo sąmonę, nes jas pripažinti būtų pernelyg skausminga. Nors sąmoningai nežinome, jog turime tokių nerimą keliančių minčių ir jausmų, Froido įsitikinimu, jie smarkiai veikia mus. Jis manė, kad mūsų nepripažįstami impulsai pasireiškia kitokiu užslėptu pavidalu – mūsų pasirenkamu darbu, įsitikinimais, kasdieniais įpročiais ir nerimą keliančiais simptomais. Taip pasąmonė įsismelkia į mūsų mintis ir veiksmus. Dažnai Dalė, abstinencijos arba narkotikų būsenoje, nesusitvarkydama su Gabrielė, tiesiog žiauriai primušdavo ją. Manau tai, kad Gabrielė šlapinasi į kelnes ir principingai
neeina į tualetą, yra savotiškas maištas prieš motiną, neatleidimas, kerštas, kurių mergaitė net nesuvokia. Tai tiesiog gyvena joje.

Anot Froido, žmogaus psichika (arba pati asmenybė) susideda iš trijų dalių: sąmonės, priešsąmonės ir pasąmonės. Z. Froidas akcentavo pasąmonės reikšmė žmogaus elgesiui. Pagrindiniai pasąmonę sudarantys elementai – instinktai. Juose glūdi laisvas energijos potencialas, kuris, pasiekęs tam tikrą intensyvumą, turi išsiveržti, kad išnyktų nepasitenkinimą kelianti įtampa. Kai ši energija gali išsilieti tiesiogiai ir netrukdoma, instinktyvusis poreikis patenkinamas iškart. Tai Freudas vadino pirminiu procesu. Po tiesioginės iškrovos organizme vėl įsivyrauja pusiausvyra. Manau, kad Gabrielės atvejų, šlapinimasis į „kelnes“, tai yra „čia ir dabar“, reiškia įtampos sumažinimą , po kurio mergaitės organizme vėl įsivyrauja pusiausvyra.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 951 žodžiai iš 3064 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.