Audiniai
5 (100%) 1 vote

Audiniai

RAUMENINIS AUDINYS:

Struktūra – raumenis audinys sudarytas iš raumeninių ląstelių, kurios gali susitraukti ir atsipalaiduoti .Šios ląstelės miocitai. Į raumeninio audinio sudėtį įeina ir kalogeninis audinys, kuriame gausu kraujagyslių ,limfagyslių ir nervinių galūnėlių.

I. Griaučių ruožuotasis:

Struktūra – Griaučių ruožuotojo audinio struktūrinis vienėtas yra raumeninė ląstelė – griaučių miocitas. Jie dar vadinami skaidulomis.

MIOCITAS yra cilindro formos su nusmailėjusiais galais. Jis susideda iš plazmolemos, daugelio branduolių, miofibrilių, citoplazmos.

Miocitū rūšys

a) baltieji miocitai – turi daug miofibrilių, glikogeno, mažai citoplazmos, mitochondrijų ir mioglobino. Greičiau ir su didesne jėga susitraukia negu raudonieji, ir greičiau pavargsta.

b) raudonieji miocitai – miofibrilių mažiau, citoplazmos, mitochondrijų daugiau, šie miocitai mažesni, tamsesni, gerai aprūpinti krauju, naudoja mitochondrijų išskirtą energiją.

c) tarpiniai – struktūra ir nusidažymas tarpinis

Miocitų pluoštai:

a)epimiziumas – visą raumenį supanti glaudžiamojo jungiamojo audinio makštis

b)perimiziumas – ji sudaro pertvaros supančios pirminių ir antrinių skaidulų pluoštelius

c)endomiziumas – kiekvieną raumeninę skaidulą supantis švelnusis jungiamasis audinys

MIOFIBRILĖS jos išsidėsto išilgai graičių miocito.

Miofibrilę sudaro:

a)storieji miofilamentai – sudaryti iš baltymo miozino

b)plonieji miofilamentai – sudaryti iš aktino, tropomiozino ir troponino

II. Širdies ruožuotasis:

Struktūra – Sudarytas iš dviejų rūšių ląstelių: širdies raumeninių ląstelių (kardiomiocitų) ir laidžiųjų širdies miocitų. Skaidulos yra ruožuotos, jų centre yra branduolys, skaidulos šakojasi ir susilieja tarpusavyje, jų galai jungiasi įterptinėmis plokštelėmis.

III. Raumeninis neruožuotasis (lygusis):

Struktūra – sudarytas iš neruožuotųjų miocitų, jie verpstės formos. Centrinėje, išplėstoje miocito dalyje yra elipsės formos branduolys. Audinyje išsidėsto taip, kad jų plačiosios vidurinės dalys su branduoliais guli tarp gretimų ląstelių nusmailėjusių galų. Forma priklauso nuo būklės.

NERVINIS AUDINYS

Struktūra – sudarytas iš nervinių ląstelių (neuronų) ir pagalbinių ląstelių (gliocitų).

nervinis audinys formuoja nervų sistemą, kuri skirstoma į CNS ir PNS.

NEURONAS – yra struktūrinis, funkcinis ir mitybos vienetas.

Neuronai skiriami:

a) juntamieji – priima dirginimus iš organizmo vidinės terpės

b) motoriniai – išplitę CNS pilkojoje medž. Jie perduoda dirginimus kitoms nervinėms ląstelėms arba veikliesiems organams.

c) tarpiniai – jungia CNS pilkosios medžiagos neuronus tarpusavyje.

Neurono sandara – kūnas ir ataugos

a) neurono kūnas – gali būti apvalios, ovalios, piramidės formos. dažniausiai turi 1 branduolį. Citoplazmoje yra visos bendros paskirties organelės.

b) aksonas – tipiškas neuronas turi vieną aksomą. Aksonas prasideda nuo ląstelės kūno kūgio formos sustorėjimu, kuri pereina į pradinį segmentą, aksono galas šakojasi į galines šakutės turinčias sinapsinių pūslelių.

c) dendritai – prasideda iš neurono kūno plačiu pamatu. Jie palaipsniui plonėja ir, nutolę nuo ląstelės kūno, šakojasi kaip medis. Neuronas gali turėti 1-20 dendritų. Jų galinės šakutės turi receptorius, skirtus dirgikliams iš kitų neuronų ir aplinkos priimti.

Neuronų rūšys:

a) vienpoliai neuronai – turi vieną ataugą. Aptinkama tik gemalo organizme.

b) dvipoliai neuronai – turi dvi ataugas. Yra tinklainės reginėje dalyje, pusiausvyros organo prieangio ir klausos sraiginiame mazge.

c) tariamieji daugiapoliai – būdingi tuo, kad iš jų kūno išeina dvi susijungusios ataugos, kurios paskui šakojasi padarydamos T raidės formą. Aptinkama nugaros ir galvos nervų juntamuosiuose mazguose.

d) daugiapoliai neuronai – jie turi 3-20 dendritų, kurių galinės šakutės sudaro receptorius ir vieną aksoną. Aptinkama galvos, nugaros smegenų pilkojoje medžiagoje ir kt.

Neuronų intarpai:

a) lipofuscinas – gelsvai rusvas pigmentas, turi visos nervinės ląstelės. Organizmuo senstant jo daugėja.

b)melaninas – rusvai juodos granulės

NERVINĖS GALŪNĖS – visos nervinės ataugos baigiasi nervinėmis galūnėmis:

a) receptorius

b) elektorius

c) nervinės sekrecinės galūnės

SINAPSĖS – dviejų neuronų jungtys, kuriomis nervinis impulsas plinta tik viena kryptimi ir vieno neurono į kitą.

a)aksodendritinės

b)aksosomatinės

c) matodendritinės

d)somatosomatinės

e)dendrodendritinės

NEUROGLIJA – sudėtinė nervinio audinio dalis

1. centriniai gliocitai – mažos ląstelės, kurios užpildo tarpus tarp nervinių ląstelių, paremia jas ir jų ataugas bei jungia centrinės nervų sistemos struktūrinius elementus į visumą.

Šiuo metu Jūs matote 51% šio straipsnio.
Matomi 705 žodžiai iš 1382 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.