Auditas1
5 (100%) 1 vote

Auditas1

II.Audito samprata

Pagrindinis audito tikslas – įvertinti, ar finansinė atskaitomybė parodo tikrąją įmonės veiklos būklę, ar ši atskaitomybė parengta pagal galiojančius buhalterinės apskaitos normatyvinius aktus. Įstatymų numatytais atvejais atliekamas privalomas auditas. Kitais atvejais auditas gali būti atliekamas įmonių iniciatyva.

Kad audito infomacijos vartotojai labiau pasitikėtų auditoriumi negu vadovais, vadybininkais ir buhalteriais, sudariusiais atskaitomybę, jis turi būti nepriklausomas nuo užsakovo. Auditorius negali turėti jokių finansinių interesų, peimos nariai taip pat neturi būti suinteresuoti. Auditoriui negalima eiti į kompromisus su klientu jokiais klausimais, jis privalo neturėti išankstinių nuostatų. Savo nepriklausomybę auditorius turi rodyti ir elgesiu. Šalys, turinčios audito tradicijas, turi savo Auditoriaus etikos kodeksus. Išlaikyti visišką nepriklausomybę tikrovėje nevisiškai paprasta ir kartkartėmis iškyla problemų.

Daugelyje Vakarų šalių audito veiklą reglamentuoja Kompanijos įstatymas. Šiame įstatyme numatytos formuluotės, apibrėžiančios ir auditoriaus nepriklausomybę. Auditorių profesinės etikos kodeksuose, _aptarti nepriklausomybės principai. Svarbiausi iš jų susiję su tokiais dalykais kaip honoraro už auditą dydis, personalo tarpusavio santykiai bei finansiniai santykiai.

Audito Lietuvos Respublikoje nuostatuose taip pat nurodyta, kad audito negali atlikti auditorius, kuris yra užsakovo įmonės savininkas (akcininkas), valdymo organo narys ar darbuotojas; turi privačių įsipareigojimų užsakovui; su užsakovo stebėtojų taryba, valdybos nariais, administracijos vadovu, vyriausiuoju finansininku (buhalteriu) yra susijęs giminystės ryšiais.

///. Pagrindinės audito sąvokos ir jų turinys

Nepriklausomas auditas – tai oficialus įmonės finansinės dokumentacijos patikrinimas ir nuomonės išreiškimas. Audito tikslas – įgalinti auditorių išreikšti nuomonę, ar finansinė atskaitomybė visais esminiais požiūriais parengta pagal finansinių ataskaitų

rengimo koncepcijas, numatytas Tarptautiniame apskaitos standarte.

Auditorius – tai asmuo, turintis aukštąjį ekonominį ar finansinį išsilavinimą

(auditoriaus išsilavinimą), kuriam nustatyta tvarka suteikta licencija.“Audito imonė – tai įmonė, įregistruota Lietuvos Respublikos įmonių rejestre ir įrašyta į Lietuvos audito įmonių sąrašą, kuris skelbiamas informacijos biuletenyje, kurį leidžia Ūkio ministerija (du kartus per metus).

Audito duomenys (faktai) – tai auditoriaus gauta informacija išvadoms, kuriomis paremta j o nuomonė, pagrįsti .

Audito programa – tai sąrašas procedūrų, kurios reikalingos audito planui vykdyti. Audito programoje taip pat numatyti audito tikslai kiekvienoje srityje ir išsamiai aprašyti veiksmai, nurodantys, kaip asistentai turi vykdyti instrukcijas, taip pat kaip atlikta jų darbo kontrolė.

Audito rizika – tai rizika, kai auditorius gali pareikšti teigiamą nuomonę apie finansinę informaciją, kurioje yra svarbių klaidų.

Audito atranka – pasitikėjimo ar savarankiškų procedūrų taikymas mažiau kaip 100 % straipsnių, atskirų ūkinių operacijų klasių ar sąskaitų likučių. Ji padeda auditoriui gauti ir įvertinti duomenis apie kai kuriuos likučių ar ūkinių operacijų klasių požymius. ir pasinauduoti jais formuluojant išvadas

Auditoriaus samdos raštas – tai dokumentas, kuriuo auditorius patvirtina klientui, kad žmo’apie paskyrimą, audito tikslus ir apimtį, atsakomybės klientui laipsnį ir išvados formą.

Auditoriaus ataskaita (išvada) – tai rašytinė auditoriaus ataskaita, turinti šiuos elementus:

• pavadinimą;

• adresatus – tai asmenis ar asmenį, kuriam ataskaita adresuojama, kaip to reikalauja

samdos aplinkybės ar vietos įstatymai;

• įžanginį paragrafą, kuriame identifikuojama tikrinta finansinė atskaitomybė ir

vadovybės bei auditoriaus atsakomybė;

• apimties paragrafą, kuriame identifikuojama patikrinta finansinė atskaitomybė ir

patvirtinama, kad atliktas auditas atitinka standartus ir praktiką;

• nuomonės paragrafą, kuriame išdėstoma auditoriaus nuomonė, apie finansinėje

atskaitomybėje parodytą įmonės finansinę būklę ir finansinius rezultatus arba

atsisakymas pareikšti nuomonę apie finansinę atskaitomybę;

• datą – auditoriaus ataskaitos datą, rodančią skaitytojui, kad auditorius žino apie

buvusius iki šios datos įvykius ir sandorius, kurie galėjo padaryti įtakos ir

finansinei atskaitomybei ir jo ataskaitai;• auditoriaus adresą – buveinę, nurodytą auditoriaus ataskaitoje;

• parašą. Auditoriaus ataskaita turi būti pasirašyta audito firmos, asmeniškai

auditoriaus arba abiejų.

Auditorius ataskaitoje (išvadoje) gali pareikšti besąlyginę ir modifikuotą nuomones. Besąlyginė nuomonė išreiškiama tada, kai auditorius tikras visais esminiais atžvilgiais, kad finansinė atskaitomybė teisinga ir bešališka. Modifikuota ataskaita surašoma tada, kai auditorius išreiškia:

• sąlyginę nuomonę;

• atsisako pateikti nuomonę;

• neigiama nuomonę;

• pabrėžia dalyką atskirame paragrafe.

Sąlyginė nuomonė – auditoriaus nuomonė, kad negalima padaryti besąlyginės išvados

dėl nesutarimų. Tačiau nesutarimai ir audito apimties apribojimai nėra tiek
svarbūs,

kad tektų pareikšti neigiamą nuomonę ar atsisakyti ją pareikšti. Sąlyginė nuomonė

formuluojama žodžiu „išskyrus“, tai yra išskyrus poveikį tų dalykų, su kuriais

susijusios sąlygos.

Atsisakymas pareikšti nuomone pateikiamas tada, kai apribojimas ar netikrumas tokie

stiprūs, kad auditorius negali suformuluoti nuomonės apie finansinę atskaitomybę.

Neigiama nuomonė pateikiama tada, kai nesutarimai yra esminiai, labai paplitę

finansinėje atskaitomybėje ir auditorius padaro išvadą, jog sąlyginė nuomonė

tinkamai neatskleis finansinės atskaitomybės klaidinančio pobūdžio ar jos

nepilnutinumo.

Dalyko pabrėžimas – tai nusakymas tokių aplinkybių, kurios nedaro poveikio

auditoriaus nuomonei, bet gali reikalauti, kad jis prie standartinės išvados pateiktų

papildomą paaiškinimų paragrafą.

Klaida – netyčinės klaidos finansinėje informacijoje:

a) matematinės ar kanceliarinės klaidos pagrindiniuose registruose ir apskaitos

duomenyse;

b) apsirikimai ir neteisingas faktų aiškinimas;

c) neteisingas apskaitos politikos taikymas.

Toleruotina klaida – tai didžiausia visumos klaida, kurios auditorius dar gali nepaisyti ir pateikti išvadą, jog atrankos rezultatai rodo, kad audito tikslai pasiekti.Vidaus auditas – tai veiklos vertinimas, atliekamas organizacijos viduje. Tai kontrolė,

kurios funkcija yra tikrinti ir vertinti kitų kontrolės priemonių tinkamumą ir

efektyvumą.

Kontrolės testai – tai testai, kurie daromi, norint gauti duomenis apie apskaitos

projekto ir vidaus kontrolės sistemos efektyvumą, taikomų veiklos principų ir

politikos efektyvumą.

IV. Vidinis ir išorinis auditas

Išorės auditas – toks auditas, kuriam atlikti kviečiamas auditorius iŠ audito įmonės. Jam pagal susitarimą mokamas atlyginimas.

Vidinis auditas – tai organizacijoje atliekamo nepriklausomo įvertinimo, laikomo paslauga tai organizacijai, institucija, kurios tikslas yra ištirti ir įvertinti jos veiklą. Vidinio audito tikslas yra padėti organizacijai efektyviai vykdyti savo pareigas. Vidinis auditas yra įkurtas pačioje sistemoje ar įmonėje. Būna vienas ar keletas auditorių. Tai priklauso nuo dirbančiųjų skaičiaus (jei daugiau kaip 300 darbuotojų -reikalingas vidaus auditorius).tai reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas (2000m. vasario mėn.; nr. 127). Vidinio audito institucija (pareigos) turi būti įkurta iki šių metų liepos 31 dienos. Išorinio ir vidinio audito bendradarbiavimas.

Siekiant sukurti efektyvią audito struktūrą, labai svarbu, kad vyktų bendradarbiavimas tarp išorinio ir vidinio audito. Jei šito nėra, galima neabejoti, jog kai kurios darbus teks atlikti du kartus, o tai yra nemažų pinigų švaistymas.

Kad galėtų bendradarbiauti, vidinis ir išorinis auditai turi suderinti savo darbo programas. Jie turi susitarti dėl audito principų ir procedūrų, tikrintinų objektų parinkimo technikos ir klaidų apibrėžimų, rizikos ir materialumo ir pan. Išorinio audito reikalingumas.

Išorinis auditas reikalingas tam, kad auditorius turėtų galimybę būti nepriklausomu ir objektyviu.vidinis auditorius yra pačios organizacijos dalis. Nors faktiškai jis gali būti nepriklausomu, tačiau iš tikrųjų taip nebūna. Išorinis auditorius visada savęs paklaus: ar vadovybė įtakojo audito ataskaitą? Taigi, kadangi reikia objektyviai informuoti išorinį pasaulį, būtina gauti išorinio auditoriaus ataskaitą.Vidinio audito institucijos reikalingumas.

Vidinis auditas yra nepriklausoma kontrolės forma, sukurta įmonėje jos veiklai tikrinti, vertinti ir plėtoti. Ypač didelė vidaus audito reikšmė laisvosios rinkos ekonomikos sąlygomis, kai tarp įmonių vyksta konkurencinė kova gamybinėje, komercinėje, finansinėje, investicinėje ir kitose veiklose. Vidaus audito tikslas -padėti įmonės vadovybei įgyvendinti jos nustatytą veiklos strategiją, ūkinę ir finansinę politiką, atskleisti rezervus veiklai plėtoti ir tęstinumui garantuoti. Įrodyta, kad nuo vidaus audito veiksmingumo priklauso įmonės veiklos rezultatai. Vidaus auditoriai gali užkirsti kelią nuostolingoms bei neteisėtoms operacijoms ir kartu siekti, kad įmonė dirbtų pelningai. Jie, atlikę kruopščius patikrinimus ir sukaupę daug informacijos apie įmonės ūkinę ir finansinę veiklą, gali padėti įmonės vadovybei priimti racionalesnius sprendimus, tiksliau prognozuoti ateities perspektyvas.

V.Audito veiklos chronologija

Audito procesas suskirstytas į 12 stadijų. Kiekvienai iš jų numatyti audito veiksmai ir tikslai. Pagrindiniai veiksmai yra šie: audito pradžia, pažintis su sistema ir kontrole bei jų įvertinimas; pasitikėjimo ir savarankiški testai; baigiamoji audito duomenų apžvalga ir ataskaitų pristatymas audito komandai; raštas vadovybei. Šie veiksmai padeda pasiekti audito tikslus – tarpinius ir galutinį, baigiamą nuomonės išreiškimu. Pirmoji audito stadija. Pagrindinė pirmosios stadijos užduotis – apibrėžti audito apimtį. Pagrindiniai reikalavimai audito apimčiai numatyti įstatymuose: Kompanijos įstatyme ir kt. Apimtį gali papildyti samdos raštas, taip pat audito atmintinė, laikoma su nuolatiniais darbo dokumentais. Atmintinėje nurodytos svarbiausios sritys, į kurias auditorius turėtų atkreipti ypatingą dėmesį.

Antrojoje stadijoje susipažįstama su dokumentų srautais ir būkle. Tiriami
iš pardavimų, pirkimų, atsargų padalinių ir kasos į buhalteriją. Trečioji stadija. Rengiamas išsamus sistemos apibūdinimas, įgalinantis lengviau ją įvertinti. Šis apibūdinimas gali būti įvairių formų:

1. schemos (įmonės organizacinės struktūros, įrašų ir apskaitos knygų ir kt.);

2. aprašomojo turinio pastabos;

3. vidaus kontrolės klausimynai (VKK);

4. dokumentų ir informacijos judėjimo srautų schemos.Ketvirtosios stadijos rezultatai turėtų įtikinti auditorių, ar sistema veikia ir

kontroliuoja taip, kaip numatyta.

Penktosios stadijos tikslai yra įvertinti sistemą, jos patikimumą bei suformuluoti

principus, kuriais remiamasi nustatant praktinį jos efektyvumą. Šio vertinimo

medžiaga bus naudinga ruošiant rekomendacijas sistemai tobulinti.

Šeštojoje stadijoje atliekami pasitikėjimo testai, kuriais vertinamos kontrolės

priemonės. Vienas iš svarbiausių šiuolaikinio audito požiūrių yra tas, kad stipri

kontrolė įgalina gauti patikimus įrašus (apskaitos duomenys ir kt.). auditorius turi

patikrinti, ar kontrolės sistema praktikoje veikia taip, kaip numatyta projektuose.

Septintoji stadija. Įvertinęs sistemą ir atlikęs kontrolės priemonių testus, paprastai

auditorius siunčia raštą vadovybei. Jame nurodomos silpnosios kontrolės vietos ir

pateikiamos rekomendacijos kontrolei pagerinti.

Aštuntojoje ir devintojoje stadijose auditorius atlieka savarankiškus testus. Jie skirti

duomenims, pateiktiems apskaitos registruose bei baigiamosiose sąskaitose, tirti.

Šiomis procedūromis siekiama dviejų svarbiausių tikslų:

1. gauti patvirtinimus duomenims, pateiktiems sąskaitose;

2. jei yra klaidų, paskaičiuoti jų poveikį pinigine išraiška.

Dešimtoji-dvyliktoji stadijos:

a) Dešimtosios stadijos tikslas – remiantis bendrais apžvalgos duomenimis, nustatyti

sąskaitų duomenų patikimumą. Tai atliekama analizuojant sąskaitų duomenis ir jų

pateikimą atskaitomybėje.

b) Vienuoliktoji stadija. Ataskaita audito grupės nariams. Ji labai svarbi, daroma

audito pabaigoje. Ataskaitoje išreiškiama nuomonė apie sąskaitose pateiktus

duomenis.

c) Dvyliktoji stadija. Baigiamasis raštas vadovybei yra itin svarbi audito išvada. Nors

toks raštas ir nenumatytas įstatymuose, jo tikslas – pateikti tolesnius siūlymus

sistemai tobulinti bei kitus specialius klausimus, susijusius tiek su auditu, tiek su

ataskaitomis.

VI. Audito planas

Ruošdamas bendrąjį planą auditorius vadovaujasi 4-ojo Tarptautinio audito standarto „Planavimas“ reikalavimais. Atsižvelgdamas į audito apimtį ir būtinumą vadovauti atliekantiems audito darbą, jis turi numatyti:• samdos sąlygas ir kitą įstatymuose numatytą atsakomybę;

• ataskaitos pobūdį ir terminus bei kitą bendravimą su klientu, aptartą sutartyje;

• kliento taikomus apskaitos principus bei jų pokyčius;

• naujų nutarimų apskaitos ir audito klausimais poveikį;

• pagrindines audito sritis;

• audito tikslų svarbą;

• ypatingo dėmesio reikalaujančias sąlygas: esmines klaidas, klastotes ar painiavą

dokumentuose dėl trečiųjų asmenų kaltės;

• apskaitos ir vidaus kontrolės sistemų patikimumo laipsnį;

• galimybes skirti dėmesio kitoms specialioms audito sritims;

• gautinų audito duomenų pobūdį ir apimtį;

• vidaus auditorių dalyvavimą ir jų atliekamų darbų apimtį.

Planas turi būti pateiktas raštu. Dokumentacijos forma ir apimtis priklausys nuo

audito apimties ir sudėtingumo

Ketvirtajame TAS „Planavimas“ numatyta, kad sudarytas audito planas ir programa

turi būti peržiūrėti pasikeitus sąlygoms ar gavus netikėtus audito rezultatus. Šie

pakeitimai turi būti daromi remiantis raštu pateiktais faktais.

Audito apimtį lemia du pagrindiniai dalykai: 1) darbo apimtis ir sudėtingumas; 2)

kliento verslo išmanymas ir ankstesnio darbo patirtis.

Atsakomybė už audito planą visada tenka auditoriui, net jei klientas dalyvavo rengiant

tam tikras plano dalis.

Audito planavimo dokumentų sąrašas:

1. Audito planavimo atmintinė;

2. Profesinės nepriklausomybės klausimynas;

3. Preliminari analitinė apžvalga;

4. Bendros rizikos įvertinimas;

5. Specifinės rizikos įvertinimas;

6. Svarbos apskaičiavimas;

7. Sistemos apžvalga;

8. Klausimai iš praėjusių metų;

9. Kitos plano detalės;

10. Planavimo paskyrimai – laiko grafikas;

11. Darbo vykdymas ir samda;

1012. Laiko žurnalas.

VII. Audito rizika

Audito netikslumai lemia audito riziką padaryti nepagrįstą išvadą. Teigiama, kad auditorius planuoja darbą ir jam vadovauja atsižvelgdamas į realių numatomų netikslumų (tiek individualių, tiek išplaukiančių iš tarpusavio ryšio), svarbių finansinės informacijos vertinimo ir nuomonės išreiškimo atžvilgiu, poveikį. Jo nustatymas priklauso nuo auditoriaus profesionalumo. Sudarydamas bendrąjį planą, auditorius nustato kiekybinį netikslumų poveikį. Apsvarstydamas galimus netikslumus, auditorius numato jų įtaką dviem lygiais: 1) atskirų sąskaitų likučių duomenų ir 2) jų iššifravimų. Netikslumų poveikį gali lemti ir įstatymų bei norminių aktų reikalavimai, kai kurių finansinės atskaitomybės sąskaitų likučių ir jų tarpusavio sąryšio neatitikimai.

Auditorius apžvelgia ir visus jo dėmesį atkreipusius netikslumus, ir jų esmę. Auditorius turi atidžiai tikrinti santykinai mažas sumas. Jos
gali turėti svarbų poveikį finansinei informacijai. Netikslumų pobūdis gali atskleisti ir kitus reikšmingus dalykus. Pavyzdžiui, ir mažos neteisėtų apmokėjimų sumos gali būti pavojingos, jei dėl jų susidaro svarbūs, nors ir atsitiktiniai, įsiskolinimai, prarandama turto, sumažėja pajamos. Kitas kokybinių netikslumų pavyzdys gali būti neteisingas (neadekvatus) apskaitos politikos apibūdinimas. Tai svarbu, nes tai gali suklaidinti finansinės informacijos vartotojus.

Audito rizika galima dviem lygiais: 1) finansinės atskaitomybės ir 2) sąskaitų likučių bei ūkinių opeiacijų klasių.

Auditorius turi apskaičiuoti audito riziką pasiremdamas žiniomis apie kliento verslą, šaką, vadovybę, aplinkos ir valdymo kontrolę. Apskaičiuodamas bendrą rizikos lygį, auditorius turi numatyti, ar yra likvidumo, veiklos tęstinumo ar kitų problemų. Ekonominės informacijos sraute esančios klaidos sudaro buvimo riziką (BR). Klaidos, kurios išvengė kontrolės arba kurių ji nenustatė, lemia kontrolės riziką (KR). Klaidos, kurias atskleidžia auditorius, sudaro susekimo riziką (SR). Auditoriaus nesusektos klaidos sudaro audito riziką (AR). Audito rizika skaičiuojama kaip buvimo, susekimo ir kontrolės rizikos sandauga:

AR=BRxKRxSR

IIArba

SR= AR BRxKR

Buvimo rizika rodo, jog sąskaitos likutį ar ūkinių operacijų klasę labai veikia netikslumai. Pastarieji gali būti dideli, ypatingo pobūdžio ar sąlygoti netikslumus kitų sąskaitų likučiuose, ūkinių operacijų grupėse, darant prielaidą, kad jie nepateko į vidaus kontrolę. Buvimo riziką lemia įmonės veikla, jos aplinka, sąskaitų likučių duomenys ar ūkinių operacijų klasės. Pavyzdžiui, sąskaitos, kurių duomenims turi įtakos vadovų nuomonė; sudėtingi ir painūs kalkuliacijų(sąmatų) apskaičiavimai; prekės, itin jautrios vartotojų paklausai ar technologijai, kurios gali turėti įtakos jų vertei ir kt.

Kontrolės rizika yra tokia rizika, kad netikslumai, kurie gali pasitaikyti sąskaitų likučiuose ar ūkinių operacijų klasėse, bus laiku nepastebėti ir vidaus kontrolės sistema neužkirs jiems kelio. Dažnai kyla tam tikra kontrolės rizika, nes vidaus kontrolės sistema ribota. Apskaičiuodamas kontrolės riziką, auditorius turi atsižvelgti ir į kontrolės projekto tinkamumą ir testus, griežtai laikytis kontrolės procedūroms numatytų taisyklių. Jei nėra tokių įvertinimų, auditorius turi numatyti didelį rizikos laipsnį.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2525 žodžiai iš 8314 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.