Augalai1
5 (100%) 1 vote

Augalai1

Audinys Sandara, struktūra Vieta Funkcija

Dengiamieji–beveik visas a paviršius padengtas 1) Pirminiai– kilę iš pirminės meristemos paviršinio sluoksnio. Priklauso epidermis–odelė iš vieno sluoksnio l. Chloroplastų beveik nebūna, išskyrus vandens ir ūksmingus. Jaunos l išskiria skystą kutiną kuris l paviršiuje sukietėja sudarydamas kutikulą. Jis padengia ir apsaugo . gali būti įv storumo, kai kurių a. padengta vaško sluoksniui. Pro odelę vyksta dujų apykaita, t.y. pro žioteles, kurias sudaro dvi specialios epidermio l, tarp kurių yra plyšio pavidalo tarpuląstė.. Daugumos žiotelės yra skliauto formos, suaugusios galais, turi chloroplastų, šalia išsidėsčiusios pagalbinės epidermio l. ant kai kurių a lapų ir stiebų atsiranda epidermio l išaugos– panašios į karpeles, yv, dydžio ir formos, sandaros ir funkcijų plaukeliai. Vieni jų sustiprina tiesioginę epidermio funkciją, kiti skirti sekrecijai. Plaukeliai būna mechaniniai, liaukiniai, dilginamieji. Šaknies siurbiamoji dalis apdengta odele, kuri labai skiriasi nuo tipiško epidermio. Ji neturi nei vaško sluoksnio nei žiotelių kutikulos. Odelės l sienelės plonos, celiuliozinės, turi pektino, legvai praleidžia medžiagas. L ištįsusios turi didelį siurbiamąjį paviršių ir vadinami šakniaplaukiais, o toks a vadinams rizoidinių ar siurbiamuoju. Žolinių stiebai ir lapai Apsaugo nuo nepalankių aplinkos poveikio–įšilimo, išdžiūvimo, temp svyravimų, mechaninių sužalojimų, neleidžia org medž išsiplauti iš a.

2) antriniai–susiformavę vėliau, pakeičia nusitrynusį pirminį Priklauso kamštinis, periderma, žiauberys. Būna veiklus apie metus. Kamštinį a sudaro viena prie kitos prigludusios, sukamštėjusios stačiakampių sienelių l. Kad į gilesnius sluoksnius praeitų oras, ir au galėtų kvėpuoti, yra žiaublešiukai ar lenticelės.Žiauberys susidaro iš kamštinio a ir apmirusių žievės periferinių sluoksnių Daugiamečių stiebai ir šaknys. Jau pirmųjų metų vegetacijos pabaigoje iš šio a susidaro daugiasluoksnis antrinis a–kamštinis a. jis sudaro ne tik stiebų, šaknų, stiebagumbių ir kt paviršiuje. Kamštinis a apsaugo au nuo išdžiūvimo, temp svyravimų, parazitų infekcijų.

Audinys Sandara, struktūra Vieta Funkcija

Gaminamieji (meristemos) aptinkami ten kur ląst. Auga dalijimosi būdu. 1) Viršūninė Jei viršūnė nusmailėjusi – augimo taškas; jei kūgio formos vadinami augimo kūgeliu Stiebo ir šaknų viršūnėse, kurių, dalijantis augalas ilgėja

2) Šoninė (brazdas kambis) L, dalijantis storėja ašiniai augalo organai– stiebai ir šaknys Dviskilčių augalų indų kūleliai, plikasėkliuose tarp medienos ir karnienos

3) įterptinė Aptinkama stiebe tokių augalų kurių gerai išsivysčiusi lapų makštis.

Pagrindinis užpildo au vidų 1) Parenchima Mažiausiai specializuota l,, gali turėti chloroplastų ir vykdyti fotosintėzę, arba plastidžių, kuriose kaupiami fot produktai. Randama visuose augalo organuose Sandėlinė, gali dalytis ir iš jų susidaryti labiau specializuotos l.

2)Kolenchima L panašios į parenchimos tačiau jų pirminės l sienelės storesnės. Ypač storos būna kampuose Išsidėsto grupėmis tiesiai po epidermiu ir sudaro lanksčią atramą jaunoms a dalims. Atrama

3) Sklerenchima Storos antrinės sienelės, jose kaupiasi ligninas. L negyvos. Plaušai–labai ilgos, nusmailėjusios l, kartais išsidėsčiusios sluoksniais. Skereidės yra trumpesnės už plaušus, forma įvairesnė Plaušai aptinkami pagrindiniame a, supa laidžiuosius a. Skereidės randamos sėklų apvalkaluose, riešutų kevaluose. Suteikia subrendusioms au dalims atramą.

Laidieji (apytakos indai) 1) Mediena (ksilema) Sudaryta iš dviejų tipų laidžiųjų l–tracheidžių ir vandens indų. Abiejų tipų l tuščiavidurės ir negyvos, tačiau vandens indai yra storesni , neturi l skersinių sienelių ir sudaro ištisinį vamzdį, kuriuo teka vanduo ir mineralinės medžiagos. Dar yra parenchimos l, kuriose kaupiamos įv medžiagos Teka vanduo ir mineralinės medžiagos

2) karniena (floema) Laidžiosios l– rėtinių indų l, kurių kiekviena turi savo lydimąją l. Rėtinių indų l turi citoplazmą, bet neturi branduolio, jų galuose yra kanalėlių, , kurie skersiniame pjūvyje primena rėtį. Pro šias rėtines plokšteles nuo vienos l iki kitos tęsiasi citoplazmos gijos. Lydimosiod l yra mažiau diferencijuotos, turi citoplazmą ir branduolį, kuris reguliuoja abiejų l veiklą. Lydimosios l. Taip pat dalyvauja išnešiojant kai kurias medžiagas Teka organinės medžiagos

Brazdas sudarytas iš plono sluoksnio pailgų plokščių l,, kuriuos besidalydamos į vidinę pusę gamina medienos, o į lauko karnienos elementus.

Felogenas arba kamštinis brazdas būdinga tik daugiamečiams augalams





Samanos Sporiniai induočiai Sėkliniai augalai

Indų sistema

Neturi Mediena ir karniena Mediena ir karniena

Organai

Turi į šaknis, stiebus ir lapus panašius darinius Šaknys siurbia vandenį, stiebas perduoda jį į lapus, lapai vykdo fotosintėzę Šaknys, stiebai, lapai – kartais pakitę į spyglius

Dauginimasis

Dominuoja gametofitas, apvaisinimui reikia vandens Vyrauja sporofito karta, apvaisinimui reikia vandens Apvaisinimui nereikia vandens. Apdulkina vėjas, gyvūnai, žmogus.

Vienaskilčiai

augalai Dviskilčiai augalai

Viena sėklaskiltė Dvi sėklaskiltės

Šaknyje mediena ir karniena išsidėsto ratu Šaknyje karniena įsiterpusi tarp medienos spindulių

Šiuo metu Jūs matote 51% šio straipsnio.
Matomi 832 žodžiai iš 1645 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.