Augalininkystės
5 (100%) 1 vote

Augalininkystės

112131

ĮVADAS

Augalininkystės produktai yra svarbus maisto ir pašarų šaltinis, žaliava daugeliui pramonės šakų. Jų augimas sezoninis, o vartojimas tunka visus metus, todėl didelę produkcijos dalį tenka kurį laiką išlaikyti ir perdirbti.

Augalininkystės produkcijos išlaikymas ne ką mažiau svarbus kaip ir išauginimas – laikymo nuostoliai daro didžiulę žalą ūkio ir visos valstybės ekonomikai, sumažindama maisto ir žaliavų resursus. Dabar beveik pusė išauginto derliaus nepasiekia vartotojo arba pasiekia prastos kokybės.

Išlaikyti žemės ūkio produkciją be nuostolių arba su minimaliais nuostoliais įgalina tik gera produkcijos kokybė, tinkama laikymo bazė ir technologija bei kvlifikuoti darbuotojai. Svarbiausi būdai užauginti kuo geresnės kokybės produkciją – tai tinkamas veislės parinkimas ir gera agrotechnika, ypač subalansuotas tęšimas. Auginimo technologija priklauso nuo to kam bus skirta produkcija: greitai realizuoti, laikyti ar perdirbti.

Žinoma, kad pasiekusio visišką brandą derliaus kokybė yra lengvai pažeidžiama. Nuėmimo metu paprastai sugadinama dalis produktų. Todėl kikvienai kultūrai reikia pasirinkti tam tikrą derliaus nuėmimo būdą ir technologiją, suburti tinkamą materialinę bazę. Tai yra derliaus nuėmimo strategiją. Derliaus nuėmimo taktika – tai nuėmimo trukmės sutrumpinimas, kuris įmanomas tik turint pakankamai technikos. Gerai paruoštus grūdus ir sėklas išlaikyti nėra sunku. Juose nedaug vandens, todėl biologiniai procesai neintensyvūs.

Sultingą produkciją išlaikyti kur kas sudėtingiau, nes juose vyksta intensyvi medžiagų apykaita. Laikymui reikia skirti tik tą produkciją, kuri užauginta pagal specialią agrotechniką. Sultingos produkcijos išlaikymas labai priklauso nuo sandėlioujamos produkcijos vienodumo. Būtina, atsižvelgiant į veisles, veislės savybes diferencijuoti derliaus nuėmimo laiką, laikymo sąlygas ir trukmę.

Produktų laikymo sėkmė priklauso ir nuo sandėlių technologinės įrangos, nuo jų pritaikymo vieniems ar kitiems augalininkystės produktams laikyti. Krovimo darbų mechanizavimas, aktyvioji ventiliacija, dirbtinis šaldymas ir kitos priemonės gerokai padidino laikymo efektyvumą.

Daugelis augalininkystės produktų sandėliuose baigia bręsti, užgydo žaizdas, kai jiems sudaromos palankios sąlygos. Augalininkystės produkcijos nuostolių priežasčių galima rasti jau pradiniame etape: kai prastai paruošiama sėkla ar sėjama ne laiku, kai taikoma bloga agrotechnika ar panašiai. Daug nuostolių susidaro nuimant derlių, jį dorojant, transportuojant, laikant, perdirbant.

Laikymo nuostolius priimta skirstyti į masės ir kokybės nuostolius. Neretai tarp jų yra glaudus ryšys: blogėjant kokybei mažėja ir masė. Kokybės nuostoliai ne ką mažiau reikšmingi nei masės. Dėl daugelio priežasčių atsiradę nuostoliai yra nepateisinami, nes pašalinus šias priežastis būtų išvengta ir atitinkamų nuostolių. Esama ir pateisinamų nuostolių. Masės nuostoliai, kurių išvengti negalima, vadinami natūraliais masės nuostoliais. Gerai organizuojant darbą nepateisinamų nuostolių nelieka, o natūralūs nuostoliai neviršija nuostolybės normų.

Darbo tikslas ir uždaviniai: susipažinti su grūdinių kultūrų paruošimu, sandėliavinu.

AVIŽŲ APVALGA

Vižos – vertingi ir daug kur sėjami javai. Jų grūdai labai geras pašaras ir maistas, nes jose yra iki 12 – 15 aukščiausios kokybės baltymų, 40 – 45 krakmolo ir net 4 – 6 reibalų, taip pat gausu vitaminų: B1 – 4,5 – 8,0 mg/kg ir B2 – 1,1 – 1,4 mg/kg. Avižų kruopos labai vertinamos dietinėje ir vaikų mityboje. Jose gausu geležies, kalcio ir fosforo. Avižų kruopų baltimuose nemažai nepakeičiamų aminorūgščių: lizino, triplofono, agrinino, taip pat cislino, tirozino. Maisto pramonė iš avižų grūdų gamina dribsnius, kruopas, sausainius ir kitus produktus. Malimo atliekos yra puikus koncentruotas pašaras. Kilogramas grūdų prilygsta vienam pašariniam vienetui, jame yra 8g virškinamųjų proteinų, 1,4g kalcio ir 3,3g fosforo.

Avižiniai šiaudai maistingesni už kitų javų šiaudus. Kilogramas šiaudų prilygsta 0,3 paš. vnt., jame yra 14g viršk. Proteinų, 4,3g kalcio ir 1g fosforo.

Daug avižų auginama žaliąjam pašarui ir silosui su įvairiais mišiniais, ypač su ankštiniais javais. Avižos gerai auga visosedirvose, todėl jos yra nepakeičiamos vikių, lubinų ir kitų pašarinių mišinių komponentas.

Avižos – nelepus augalas lyrinant su miežiais ir vasariniais kviečiais. Nederlingose dirvose, kur miežių gauname 2 –2,5 t/ha ir mažiau, tinka auginti avižas. Dabar Lietuvoje rajonuotosios veislės: Horizont (žaliam pašarui), Jaugila ir Edit – naujos perspektyvios veislės

CHEMINĖ SUDĖTIS

Avižų baltymų amino rūgštys (baltymu masės ):

Lizinas Valinas Leucinas Izoburinas Vutioninas Treninas

3,6 7,2 8,9 5,1 1,6 3,2

Serinas Glintomino r. Prolinas Argininas Histidinas Asparogino r.

6,0 17,2 4,3 6,2 2,1 9,1

Cistinas Glicinas Aloninas Tirizinas

1,6 3,3 6,8 4,2

Baltymų % pasiskirstymas avižų grūduose:

Alkininai Glokelinai Prolaminai Gliutelinai

1 80 10 – 15 5

Baltymai yra didelės maistinės ir biologinės vertės. Apie trečdalį per parą reikalingų baltymų žmogus gauna su grūdų produktais. Baltymai sudaro didžiausią grūdų azotinių medžiagų dalį.
Grūde baltymų daugiausia gemale ir alenroniniame sluoksnyje, mažiau endosperme. Gemalo baltymai ekologiškai vertingesni nei endospermo. Avižų grūduose daugiausia glokelinų. Į jų sudėtį įeina visos nepakeičiamos amino rūgštys. Šie baltymai susitelkę grūdo gemale ir alenroniniame sluoksnyje.

Avižų riebalai yra pusiau džiūstantieji aliejai. Tai aliejai į kurių sudėtį įeina mažesnio nesotumo linolio ir oleino rūgščių glcenidai. Šie aliejai ne taip oksiduojasi, kaip džiūstantieji (sėmenų ir kt.), kurie greitai oksiduojasi ir apkarsta, bet greičiau už nedžiūstančiusius, kurie oksiduojasi lėtai ir lėtai genda. Tai gi avižos dėl savo riebalų cheminių savybių apdorotame pavidale (kruopos, dribsniai ir pan.) negali būti ilgai laikomos, nes turi daugiau riebalų nei kiti šios grupės javai, išskyrus aliejinius.

Vitaminų kiekiu avižos labai neišsiskiria iš kitų grūdinių kultūrų, tačiau, kai maistui vartojami grūdai su visais gemalais ir alenroniniu sluoksniu, tai jos šiuo atžvilgiu tampa vienos iš vertingiausių grūdinių produktų.

Avižos taip pat pasižymi ir dideliu mineralinių medžiagų kiekiu (iki 3,5%) bei ląstelienos kiekiu (iki 10%). Tai nuliame jų didelę dietinę reikšmę.

Klimato sąlygos turi įtakos augalo augimui, veikia madžaigų apykaitos greitį ir kryptį, tai gi keičia ir grūdų cheminę sudėtį.

Dėl drėgmės trūkumo lėčiau kaupiasi maisto medžiagos, grūdai pradeda per anksti bręsti, būna smulkūs, derlius mažas. Tokiuose grūduose baltymų būna daugiau, o krakmolo mažiau nei normaliuose.

Jei drėgmės per daug, augalai mažiau pasisavina azoto. Tokiomis sąlygomis išaugusiuose grūduose būna mažiau baltymų, bet daugiau krakmolo. Dėl drėgmės pertekliaus labiau grūduose kaupiasi riebalai. Einant iš vakarų į rytus ir iš šiaurės į pietus grūdai būna baltymingesni.

Baltymingumą didina geras augalų aprūpinimas azotinėmis trąšomis. Naudojant kalio ir fosforo trąšas baltymų kiekis dažniausiai sumažėja. Sistemingai apsaugojant nuo ligų ir piktžolių gaunami stambesni ir sveikesni grūdai, pasižymintys geresne chemine sudėtimi bei prekine išvaizda.

GRŪDŲ STANDARTIZAVIMAS

Grūdų kokybės rodikliai nevienodi, daugelis rodiklių yra specialiai nustatomi tik kai kurių kultūrų grūdų vietoms, varojamoms konkrečiam tikslui. Kiti rodikliai universalūs. Iš jų galima spręsti apie bet kokios grūdų siuntos būklę, maistinę, technologinę ar sėklinę vertę.

Visus grūdų kokybės rodiklius galima suskirstyti į dvi gupes: 1) į bendruosius rodiklius, kurie apibūdina bet kokios kultūros ir bet kokios paskirties grūdų kokybę; 2) paskirties rodiklius, apibūdinančius grūdų tinkamumą sėklai bei technologiniams perdirbimams.Prie bendrųjų rodiklių skiriami: spalva, kvapas, drėgnumas, priemaišų kiekis ir kokybė, užsikrėtimas kenkėjais.

Paskirties technologiniai rodikliai yra tūrio masė, stikliškumas, glitimo kiekis ir kokybė, stambumas, gyvybiškumas ir kiti. Paskirties rodikliai sėkliniams grūdams – veislės grynumas, daigumas ir kiti.

Spalva avižoms – gelsva, balkšva ar balta, lukštas bizgantis, nepapilkėjęs – geros kokybės rodikliai.

Kvapas – labai silpnas, nesijaučia pelėsių ar įvairį piktžolių sėklų kvapų, taip pat naftos produktų, pesticidų kvapo. Neleistini puvėsių kvapai. Vartojimui tinkami grūdai turintys salyklo ar priplėkusį kvapą.

Drėgmė – sausi grūdai iki 14%, vidutinio sausumo 14,1 – 15,5%, drėgni 15,6 – 17%, šlapi daugiau negu 17%. Laikymui geriausiai tinka sausi, o perdirbimui – vidutinio drėgnumo grūdai.

Priemaišos – švariais laikomi sveiki, pilnaverčiai, įvairių spalvų ir stambumo pagrindinės kultūros grūdai. Juose gali būti didesnių nei pusė grūdo dalių ir kitų kultūrų grūdų, kurių maistinė ir technologinė vertė didesnė nei pagrindinės kultūros.

Grūdinės: menkesnės už pagrindinės kultūros, nesubrendusios, nesusiformavusios.

Šiukšlinės: mineralinės (dirvožemis), organinės – augalų dalys, kitų augalų sėklos.

Užkrėtimas kenkėjais – dažniausiai užkrėčia vabzdžiai ir erkės. Superkami grūdai, kurie užkrėsti tik erkutėmis.

Tūrio masė – didesnė tūrio masė nulemia geresnę kokybę.

Stikliškumas – avižos pagal jį nevertinamos.

Avižų standartai:

Bazinės kondicijos Ribinės kondicijos

Drėgnumas Tūrio masė Priemaišos Drėgnumas Priemaišos

šiukšlinės grūdinės šiukšlinės grūdinės

16 460 1 2 19 8 15

Atsižvelgiant į grūdų fizines ir biologines savybes praktikoje taikomi trys grūdų laikymo rėžimai: 1) grūdai laikomi sausi, 2) grūdai laikomi atvėsinti, 3) grūdai laikomi be oro.

Sausuase grūduose, kurių drėgnumas mažesnis už kritinį (12 – 14%) fiziologiniai procesai vyksta labai lėtai. Sausoje aplinkoje, kai nėra laisvo vandens , negali veistis mikrorganizmai, sumažėja erkių ir vabzdžių gyvibingumas. Net ir ilgai laikomi sausi grūdai nepraranda geros kokybės. Atvėsintus ir izoliuotus nuo aplinkos temperatūros sausus grūdus elevatoriuse galima išlaikyti 2…3, o sandėliuose – 4…5 metus. Žinoma grūdai turi būti švarūs.

Tačiau ir sausus grūdus reikia prižiūrėti, nes ilgai laikomi jie gali pradėti gesti, pirmiausia dėl intensyvios kenkėjų veiklos ir dregmės susitelkimo,
kuriose sampilo vietose. Grūdai sudrėksta dažniausiai periferinėse sampilo vietose, dėl drėgmės termodifuzijos.

Atvėsintuose grūduose mikrobų ir kenkėjų gyvybinė veikla taip pat sulėtėja arba ir visai liaujasi, be to žemoje temperatūroje susilpnėja ir pačių grūdų fiziologiniai procesai. Atvėsinus galima užkonservuoti net ir drėgnus grūdus. Tačiau labai drėgnus (20% ir drėgnesnių) sėklinių grūdų atvėsinti neverta, nes iki sėjos jie nespėja subręsti.

Grūdų atvėsinimas yra efektyvesnis negu džiovinimas. Grūdų sampilo temperatūrą sumažinti 6ºC tolygu 2% sumažinti jų drėgnumą. Be to vėsinami grūdai šiek tiek apdžiūsta. Dažniausiai grūdai vėsinami naudojantis aplinkos temperatūros svyravimais, jei ne – tai dirbtiniu šaldymu.

Laikomuose be oro grūduose visų mikrobų ir kenkėjų veikla taip pat sulėtėja, nes dauguma jų žūva arba tampa neveiklūs, kai aplinkoje yra ne daugiau kaip 0,2% deguonies, o vabalai tampa neveiklūs, kai deguonies mažiau kaip 2%.

Be deguonies laikomų sausų grūdų vertė nepablogėja, tačiau drėgnesni grūdai nustoja blizgesio, patamsėja, atsiranda pašalinis kvapas, todėl miltams ir kruopoms nebetinka. Sumažėja sėklinis grūdų daigumas, o ilgesnį laiką be deguonies laikomi drėgni grūdai pasidaro visiškai nedaigūs. Taip laikyti galima tik pašarinius grūdus.

Iš grūdų sampilo pašalinti deguonį galima tokiais būdais: 1) natūraliai kaupiantis anglies dvideginiui ir mažėjant deguonies, 2) prileidus į tarpgrūdinę erdvę neveiklių dujų ir išstūmus orą, 3) sudarius grūdų sampile vakumą.

Labiausiai paplitęs pirmasis būdas – savaiminis grūdų užsikonservavimas.

Kuo drėgnesni grūdai ir kuo aukštesnė jų temperatūra, tuo greičiau jie užsikonservuoja. Pripildytus bunkerius reikia užsandarinti po deguonies pašalinimo ar sunaudojimo.

Be deguonies laikyti ir vėl gavę oro grūdai greitai kaista, genda, todėl negalima grūdų perpilti, imti iš bunkerio po daug. Imama porcijomis tiek, kiek reikia gyvuliams sušerti. Labai drėgni grūdai aukštam bunkery apačioje susiguli, todėl juos sunku iš ten išimti. Nesandariam bunkeryje grūdai greitai pelija.

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 2000 žodžiai iš 3989 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.