Augalų anatomija ir morfologija
3 (60%) 2 votes

Augalų anatomija ir morfologija

XXI a. žmogus retai pastebi jį supančią aplinką. Jis pripratęs regėti nuolat “verdantį”, “skubantį”, “krutantį” savo pasaulį, bet juk egzistuoja ir kiti. Štai kodėl aš nusprendžiau išnagrinėti temą pavadinimu “Augalų judesiai”.

Augalų pasaulio nejudrumas yra tik tariamas. Nors jie neturi jutimo organų, nervų ir raumenų, tačiau visgi vykdo daugybę specifinių funkcijų. Daugelis pastebėjo, kad kambarinės gėlės sukasi į šviesą, vijokliniai augalai ropščiasi aukštyn medžiais ar krūmais. Kalnų šlaituose medžiai auga Žemės centro kryptimi. Žinomi taip pat tropinės mimozos greiti judesiai ir kt. Dauguma augalų turi tokį mechanizmą, kurio pagalba išbarsto sėklas. Šie pavyzdžiai rodo, kad daugumai augalų judėjimas yra gyvybiškai svarbus procesas.

Skirtingų organizmų judėjimo procesai nėra vienodi. Laisvai judėti erdvėje sugeba iš dalies tik gniūžuliniai augalai( mikroskopiškai smulkūs objektai ), kurie neturi nei rizoidų, nei šaknų. Jų judesiai vadinami lokomotoriniais. O stuomeniniai augalai, kurie auga prisitvirtinę prie substrato, gali keisti tik atskirų organų padėtį erdvėje. Lokomotorinius judesius atlieka tik atsiskyrusios nuo motininio organizmo stuomeninių augalų dalys: sporos, sėklos, žiedadulkės ir vaisiai. Reikia atkreipti dėmesį ir į judėjimą ląstelių viduje.

Augalų judesiai gali būti pasyvūs ir aktyvūs. Pasyvūs judesiai atliekami su negyvosios gamtos jėgų pagalba: vėjo, vandens ir kt. O aktyvūs judesiai atliekami gyvų audinių ir jiems išjudinti reikalinga organizmo sutelkta ir jo reguliuojama energija. Beje, aktyvūs judesiai taip pat yra kelių tipų. Vieni iš jų atsiranda dėl vienpusiško dirginimo, sukeliančio vienpusį augimą. Juk augaluose yra šviesai, drėgmei, šilumai, gravitacijos laukui jautrių ląstelių. Ir reaguodami į dirgiklius, stiebai, lapai, ūgliai, šaknys išlinksta, nes nevienodai auga skirtingos augalo pusės. Taigi augalo organų išlinkimai vadinami tropizmais, kurie būdingi tik jauniems augantiems augalams ar audiniams. Juk nuskurdę, energijos neturintys augalai beveik nereaguoja į dirgiklį.

Žemės traukos jėga sukelia gravitropizmą.. Dėl šio proceso augalai įsitvirtina šaknimis į žemę, jų antžeminė dalis užima palankią fotosintezei vykti erdvę, išgulę augalai vėl atsitiesia.

Augalo reagavimas į vienpusį apšvietimą vadinamas fototropizmu. Jie reaguoja tik į mėlyną arba baltą šviesą. Jautriausios jai yra jaunų augalų viršūnėlės. Fototropizmą sukelia dėl šviesos ir kitokių veiksnių nevienodai įvairiuose šonuose pasiskirstę auksinai.

Žiedadulkių dulkiadaigių ir šaknų reagavimas į chemines medžiagas vadinamas chemotropizmu. Jo dėka šaknys geriau apsirūpina mineralinėmis druskomis ir kitomis medžiagomis. Augalų reagavimas į vandenį vadinamas hidrotropizmu, į palietimą – tigmotropizmu.

Judesiai, kuriuos augaluose sukelia neapibrėžtos krypties dirgikliai, sklindantys iš visų pusių, vadinami nastijomis. Jos vyksta dėl augimo pobūdžio reiškinių arba skirtingo turgoro priešinguose judančios augalo dalies ar organo šonuose. Nastijos, kurias sukėlė šviesa, vadinamos fotonastijomis, o temperatura – termonastija. Reagavimai į mechaninius dirgiklius vadinama seismonastija, o visu kūnu – taksiai.

Taigi judesiai padeda augalams geriau prisitaikyti prie aplinkos, daugintis, pakęsti nepalankias sąlygas.Pasyvius augalo judesius sukelia:

1. mechaniniai poveikiai, pvz., veikiant vėjui (anemofilija, kai išnešiojamos žiedadulkės; anemochorija, kai išnešiojami vaisiai ir sėklos); veikiant vandens srovei (hidrofilija, kai pernešamos žiedadulkės; hidrochorija, kai pernešami vaisiai ir sėklos);

2. nevienodu abiejų augalo šonų susitraukimu, lapeliams džiūstant, ir nevienodu tų šonų pailgėjimu, vaisiui šlampant, pvz., pušies kankorėžių prasiskėtimas (1. pav.), pupos ankščių prasiskėtimas (1.1 pav.), paprastojo dalgučio vaisių brinkimas (1.2pav.);

3. dėl vandens kohezijos jėgų. Tai toks reiškinys, kai ląstelėje mezoplazmos vanduo surišamas su ultraorganoidais.

Vienas iš svarbiausių augalų fiziologijoje judėjimų – dirglumas. Su šia sąvoka tenka susidurti ir kasdieniniame bendravime, tačiau moksline prasme tai reiškia vidinių ir išorinių faktorių pasikeitimus išaukiamus pas gyvas būtybes. Dirglumas yra gyvų organizmų sugebėjimas reaguoti į įvairius poviekius, pvz., jaudinantis dirginimas panašus į ginklo šūvį arba į skambučio mygtuko paspaudimą. Panašus procesas vyksta ir augaluose, kuriems energija būtina judesio vykdymui sklinda ne nuo dirgiklio, o aprūpinama medžiagų apykaita ląstelėje.

Taigi aktyvūs judesiai yra:

1. ląstelių viduje, pvz., citoplazmoje ( Ji ląstelėje juda nevienodai. Galimi judėjimo variantai: cirkuliacinis, rotacinis, fontaninis ir trūkčiojantis), branduolio ( Jis gali judėti kartu su citoplazma arba savistoviai. Paprastai branduolys juda link tų vietų, kuriose vyksta spartus augimas), chloroplastų (Juose, kaip žinome, vyksta fotisintezė. Esant silpnam apšvietimui, jie išsidėsto prie viršutinių ir apatinių ląstelių sienelių, o esant stipriam
apšvietimui – tik prie šoninių sienelių ir tuo pačiu lieka “apsaugoti”. Tai rodo pozityvią ir negatyvią chloroplastų orientaciją. Tarp jų ir fotosintezės yra glaudūs ryšiai, o chloroplastų judėjimas ir citoplazmos judėjimas surištas su reakcijomis išlaisvinančiomis energiją) taip pat mikrovamzdelių, Goldžio pūslelių ir kt. judesiai;

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 804 žodžiai iš 2630 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.