Augalu augima skatinantys hormonai
5 (100%) 1 vote

Augalu augima skatinantys hormonai

Referatas

Augalų augimą slopinantys harmonai

Augalų reagavimas į įvairius dirgiklius

Organizmai reaguoja į aplinkos dirgiklius. Pvz., prisilietę prie karštos viryklės, atitraukiame ranką. Organizmų reakcija į aplinkos dirgklius- tai jų prisitaikymas, pailginantis gyvenimo trukmę ir tuo pačiu padidinantis rūšies išlikimo galimybes. Gyvūnai į išorinius dirgiklius dažniausia reaguoja tam tikrajs judesiais. Pvz., prisilietęs prie spenelio, naujagimis instinktyviai pradeda žįsti. Kartais augalai taip pat greitai reaguoja. Pvz., patekėjus saulei, atsidaro žiotelės. Gyvūnai, reaguodami į dirgiklius, gali pakeisti savo buvimo vietą, o augalai, kurie iš vietos pajudėti negali, keičia savo augimo būdą. Štai kodėl tirdami medžio rieves galime nuststyti, kokiomis sąlygomis augo medis ir netgi kokia buvo Žemės klimato istorija.

Augalų reagavima derina harmonai

Kad augalai reaguotų į dirgiklius, jų ląstelių ir organų veikla turi būti suderinta. Beveik visi signalai perduodami augaluose dalyvaujant harmonams (gr.hormon-skatinantis). Tai cheminės medžiagos, kurių susidaro labai mažas kiekis ir kurios veikia kitoje organizmo dalyje, nei buvo pagamintos. Įvairias reakcijas tikriausiai sukelia keli hormonai ir, kad jos vyktų, dažniausiai reikalingas tam tikras dviejų ar daugiau hormonų santykis. Hormonai sintetinami ir kaupiami vienoje augalo dalyje, tačiau, atsiradus atitinkamam dirgikliui, jie karnienos indais arba iš ląstelės į ląstelę pernešami į reikalingą augalo vietą.

Kiekvienas gamtoje egzistuojantis hormonas turi būdingą cheminę sandarą. Kitos cheminės medžiagos, kurios tik nežymiai skiriasi nuo natūralių hormonų, taip pat veikia augalų augimą. Šios medžaigos drauge su natūraliais augalų hormonais kartais jungiamos į grupes ir vadinamos augimo reguliatorias.

Augimo reguliatoriai

Dabar jau žinoma daugelio augalų hormonų cheminė sudėtis ir juos bei kitas į hormonus panašias medžiagas galima susintetinti laboratorijoje. Visi šie junginiai junginiai vadinami augimo reguliatoriais. Daugelis mokslininkų tikisi, kad augalų augimo reguliatoriais pavyks padidinti derlių, kaip anksčiau tai buvo padaryta naudojant trąšas, pesticidus ir drėkinant laukus.

Auksinas- (gr. Auxo-didinu,auginu)Vienas iš fitohormonų- 3- indolilacto rūgštis (heteroauksinas). Augaluose sintetinamas iš aminorūgšties tripofano. Jo virsmas auksinu skirytinguose augalų tipuose ir net šeimose būna nevienodas. 1880m. C.R.Darvinas(D.Britanija) pastebėjo, kad augimą gali skatinti kokia nors labai aktyvi medžiaga ar medžiagos. 1919m. A.Paalis manė, kad diegamakštės viršūnėlėje yra medžiagų, skatinančių augimą. 1928m. F.W.Wentas(Olandija) įrodė, kad tokio fitohormono augaluose išties yra. Jį pavadino augimo medžiaga, nes manė, kad ji kontroliuoja ląstelių tįstamojo augimo fazę. 1934m. F.Köglis (Olandija) išskyrė augimo medžiagą, nustatė jos cheminę sudėtį ir pavadino ją. Daugiausia auksino yra jaunuose audiniuose. Būna laisvas ir baltymų ar kitų junginių sudėtyse, sukelia ląstelių dalijimąsį, tįstamąjį augimą, ląstelių diferenciaciją, pumpurų ir šalutinių šaknų augimą. Lietuvoje tiriama, kad auksinas sąveikaudamas su branduolio biologine informacija skatina augimo ir morfogenezės procesus. A.Merkys ir kiti tiria, kaip auksinas kartu su plazmolemos baltymais veikia baltymų sintezę.

Gamtiniai A. yra indolo dariniai, sintetinami iš triptofano (nustatytas kukurūzų nuo triptofano nepriklausomas kelias). Svarbiausias A. yra 3-indoloacto rūgštis (IAR, heteroauksinas). Ji laikoma standartu, vertinant kitų augimo stimuliatorių aktyvumą. IAR sintetinamas visuose aukštesniuose augaluose (pvz., ananaso medyje yra 6 mg/kg), rastas daugelyje žemesniųjų augalų bei nustatomas kaip bakterijų metabolitas. Kiti gamtiniai A.: 2-(-indolil)etanol (triptofolis), 2-(3-indolil)-acetaldehidas, 2-(3-indolil)acetonitrilas, 2-(3-indolil)acetil-(-D-glukozė, 2-(3-indolil)acetil-mezoinozitol arabinozidas ir kt. Sacharidų ar aminorūgščių turintys auksinai vadinami auksinų konjugatais, geičiausiai yra saugojimo ar pernašos formos. A. veikia šaknies ir ūglio formavimąsi aktyvindami jų augimą į ilgį ir brazdo ląstelių dalijimąsi. Veikiant auksinams, ląstelės sienelės rūgštėja (tikriausiai aktyvinant plazminės membranos H+-ATPazę), tai sukelia sienelės atsipalaidavimą ir augimą į ilgį. A. taip pat sukelia membranos hiperpoliarizaciją. A. signalo perdavimo kelias nėra gerai ištirtas, manoma, kad jame dalyvauja G-baltymai. A. veikimui svarbus jų susijungimas su auksinus sujungiančiais baltymais (ABP, kurių Mm 20000(22000). Auksino antagonistai (Auxin antagonists): medžiagos, inhibuojančios auksinų poveikį augalų augimui ir formavimuisi. A. poveikis iš dalies pašalinamas veikiant auksinais. Prie A. grupės priklauso skirtingos struktūros junginiai, tarp jų ir dalis sintetinių auksinų, pvz., fenilacto rūgštis ir fenilbutiratas.

Auksinas ir jo įvairiepusė veikla:dažniausiai randamas netūralus auksinas-tai indolilacto rūgštis(IAR).Ją gamina ūglio viršūninė meristema,o jos randana jaunuose lapuose bei žieduose ir vaisiuose.Galima numanyti,kad auksinas
augalų augimą ir vystimąsį veikia įvairiais budais.Viršūneje susidarantis auksinas neleidžia vystytis pažastiniams pumpurams-šis reiškinys vadinamas viršūnės dominavimu.Netyčia ar tikslingai pašalinus viršūninį pumpurą,artimiausi pažastiniai pumpurai pradeda augti,augalas šakojasi.Norint išauginti augalą su daugiau šakų.paprastai nupjaunama jo viršūnė(viršūninė meristema).Tai panaikina viršūnės dominavima ir priverčia augalą gausiai šakotis.

Pridėjus silpno auksino tirpalo į vandenį ir į jį pamerkus sumedėjusius auginius,jie greičiau išleidžia šaknis.Sėklose susideręs auksinas skatina vaisių augimą.Tol,kol auksinas lieka lapuose ir vaisiuose,o ne stiebe,nei lapai,nei vaisiai nekrenta.Todėl norint sulaikyti sunokusių vaisių byrėjimą,medžius galima nupurkšti auksino tirpalu. Auksinas taip pat dalyvauja gravitropizmo ir fototropizmo reakcijose.Augalą veikiant žemės traukos jėgai ,auksinas pernešamas į apatinę šaknų ir stiebų pusę.Tada šaknys nulinksta žemyn,o stiebai išlinksta aukštyn.Auksino vaidmuo teigiamam fototropizmui tiriamas gana seniai.Eksperimentuose paprastai naudojamos avižų daigų koleoptilės.KOLEOPTILĖ(diegamakštė) yra vienaskilčių augalų gaubtuvėlio pavidalo pirmasis lapelis.1881m. Čarlsas Darvinas ir jo sūnus nustatė,kad nupjovus daigo viršūnėlę arba uždengus ją juodu gaubtuvėliu,fototropizmo reakcija nevyksta.Jie padarė išvadą,kad iš koleoptiulės viršūnėlės į likusį daigą perduodamas kažkoks signalas,sukeliantis daigo išlinkimą.

Šiuo metu Jūs matote 51% šio straipsnio.
Matomi 975 žodžiai iš 1904 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.