Augalų ligų aprašymas
5 (100%) 1 vote

Augalų ligų aprašymas

1121314151617181

Liga |Ligos požymiai, jos sukėlėjas |Apsaugos priemonės | |

|Lauko kultūrų ligos |

| Javų ligos |

|Miežių dulk. Kūlės |Iš miežio varpos likęs tik stagarėlis. |Sėti atsparios |

|(Ustilago nuda) |Vietoj žiedžvynių ir žiedų užuomazgų |veislės, sveiko |

| |juoda kuliasporių masė, kuri iš pradžių|sėklinio pasėlio, |

| |būna pridengta sidabriškai pilka |nedidelio daigumo |

| |plėvele, o šiai greit suirus, ima |beicuotą sėklą. |

| |delkėti. Kūliasporės šviesiai rudos, | |

| |rutuliškos. | |

|Kviečių dulkančios |Iš kviečio varpos likęs tik stagarėlis,|Laikytis agrotechnikos|

|kūlės |varpažvynių liekanos apveltos |reikalavimų. Sėti |

|(Ustilago tritici) |dulkančia, juoda, kuliasporių mase. |atsparių veislių, |

| |Kūliasporės šviesiai rusvos, rutuliškos|kokybišką, beicuotą |

| |arba kiek pailgos. |sėklą. |

|Kviečių kietosios |Sergančios kviečių varpos nežymiai |Laikytis agrotechnikos|

|kūlės |tamsesnės už sveikąsias. Vietoj |reikalavimų. Sėti |

|(Tilletia tritici) |normalių grūdų jose yra kuliagrūdžiai |atsparių veislių, |

| |(po grūdo luobele, vietoj endospermos |kokybišką, beicuotą |

| |masė juodų sporų). Kūliasporės turi |sėklą. |

| |specifinį silkių sūrymo kvapą | |

| |rutuliškos rudos, tinkliškai | |

| |kauburiuotu apvalkalėliu. | |

|Miežių kietosios |Sergančiuose miežių carpose grūdų |Gerai išvalyti iš |

|kūlės |luobelė sidabriškai pilkos slapvos, |sėklos sulipusius |

|(Ustilago hordei) |sutrūkinėjusi, po ja yra tampriai |kūlgrūdžių gumulėlius.|

| |suslipusi juoda kūliasporių masė. Tokių|Sėti beicuotą sėklą. |

| |varpų akuotai menkai išsivystę. |Svarbus pilnavertis jų|

| |Kūliasporės kaštono rudumo, rutuliškos,|tręšimas. |

| |lygiu paviršiumi. | |

|Avižų kietosios kūlės|Sergančių avižų šluotelėse |Sėti gerai |

|(Ustilago levis) |varpažvyniai, kartais ir žiedažvyniai |išsivysčiusią gero |

| |lieka nesunaikinti. Pro juos |daigumo beicuotą |

| |prasišviečia juoda, sulipusių |sėklą. Vengti avižų |

| |kūliasporių masė, kuri ima dulkėti |sėklinių pasėlių |

| |avižų brendimo metu. Kūliasporės |kaimynystės su kitos |

| |rutuliškos, rudos, lygiu paviršiumi. |paskirties avižomis. |

| | |Sėti gero daigumo |

| | |beicuotą sėklą. |

|Avižų Dulkančios |Ligos sunaikinta visa arba dalis avižos|Sėti gerai |

|kūlės – Ustilago |šluotelės. Varpažvynių likučiai |išsivysčiusią gero |

|avenae |apsivėlę juoda, dulkančia kūliasporių |daigumo beicuotą |

| |mase. Kūliasporės tamsiai rudos, |sėklą. Vengti avižų |

| |rutuliškos, nažymiai vagotos. |sėklinių pasėlių |

| | |kaimynystės su kitos |

| | |paskirties avižomis. |

| | |Sėti gero daigumo |

| | |beicuotą sėklą. |

|Kukurūzų pūslėtosios |Ant kukurūzų lapų išilgai gyslų viena |Laikytis sėjomainos |

|kūlės |arba keliomis eilėmis virtinėle |reikalavimų, sėti |

|(Ustilago zeae) |išsidėsčiusios pilkšvai žalsvos, vėliau|beicuotą sėklą. |

| |paruduojančios 10×5 mm dydžio pūslelės.|Naikinti pirmąsias |

| |Jose tamsiai ruda (beveik juoda) |išaugas. |

| |kūliasporių masė, kuri iš pradžių | |

| |šlapia, vėliau dulka. Kūliasporės | |

| |rutuliškos. Kukurūzų burbuolėse ir | |

| |šluotelėse įvairaus dydžio pūslių | |

| |formos išaugos. Iš pradžių jos žalsvai | |

| |pilkos, vėliau paruduoja. Plėvelei | |

| |praplyšus, iš išaugų dulka tamsiai ruda| |

|
|kūliasporių masė. | |

|Rugių rudosios rūdys |Rugių lapų viršutinėj pusėje rusvos |Neuždelsti ražienų |

|(Puccinia dispersa) |arba rudos, netvarkingai išsidėsčiusios|skutimo ir arimo. |

| |pūslelės (uredosorai), iš kurių vėliau |Naikinti godą ir |

| |dulka uredosporos. Jos vienaląstės, |godulį – nušienauti |

| |rutuliškos arba elipsiškos, rusvos, |palaukes, pagriovius |

| |dygliuotos. Apatinėje džiūstančių lapų |ir kitas vietas, kur |

| |pusėje juodos pakrikos pūslelės |auga šios piktžolės. |

| |(teleutosorai). Teleutosporos tamsiai |Išplaukėjusius rugius |

| |rudos, pailgos arba buožiškos, |purkšti fungicidu. |

| |dviląstės, su trumpu koteliu. Ligos | |

| |tarpininkai godas ir godulis. | |

|Kviečių rudosios |Kviečių lapų viršutinėje pusėje 1-2mm |Javus sėti optimaliu |

|rūdys |ilgio rudos, pakrikos pūslelės |laiku. Neuždelsti |

|(Puccinia triticina) |(uredosorai). Uredosporos viernaląstės,|ražienų skutimo, |

| |rutuliškos arba elipsiškos, dygliuotos,|vengti vasarinių ir |

| |gelsvos. Apatinėje lapų pusėje ir ant |žieminių kviečių |

| |lapamakščių pailgos, pakrikos, ilgai |kaimynystės. |

| |pridengtos epidermio juodos pūslelės |Išplaukėjusius rugius |

| |(teleutosorai).teleutosporos pailgos |purkšti fungicidu. |

| |aba buožiškos, dviląstės, ties | |

| |pertvarėle įsmaugtos, su trumpu | |

| |koteliu. Ligos tarpininkai vingiriai. | |

|Miežių smulkiosios |Miežių lapų abiejuose pusėse smulkios, |Laikytis agrotechnikos|

|rūdys |rusvos, tankiai išsidėsčiusios pūslelės|reikalavimų. |

|(Puccinia simplex) |(uredosorai). Uredosporos rutuliškos | |

| |arba kiaušiniškos. Džiūstančių lapų | |

| |apatinėje pusėje ir an lapamakščių | |

| |smulkios, pakrikos, ilgai pridengtos | |

| |epidermio juodos pūslepės | |

| |(teleutosorai). Teleutosoros | |

| |vienaląstės, rečiau dviląstės, plačiai | |

| |buožiškos, tamsiai rudos, su trumpu | |

| |koteliu. | |

|Avižų vainikuotosios |Avižų lapų abiejuose pusėse oranžinės, |Anksti sėti rajonuotų |

|rūdys |smulkios, pailgos pūslelės |veislių avižas. |

|(Puccinia coronifera)|(uredosorai). Uredosporos vienaląstės, |Naikinti netoli avižų |

| |rutuliškos arba kiaušiniškos, gelsvai |pasėlių augančias |

| |oranžinės, dygliuotos. Apatinėje lapų |šunobeles ir |

| |pusėje ir ant lapamakščių juodos |šaltekšnius. |

| |pūslelės (teleutosorai) ilgai | |

| |pridengtos epidermio. Teleutosporos | |

| |dviląstės, buožiškos, rusvos, viršūnėje| |

| |sukeliomis pirštiškomis išaugėlėmis, su| |

| |trumpu koteliu. Ligos tarpininkas | |

| |šunobelė. | |

|Juodosios rūdys |Rudos, pailgos pūslelės (uredosorai) |Laikytis agrotechnikos|

|(Puccinia graminis) |apatinėje lapo pusėje, paprastai tik |reikalavimų. Naikinti |

| |pagrindinėje lapo dalyje, pereinančios |raugerkšnius. |

| |ant lapamakščio. Susilieję uredosorai | |

| |būna iki 10mm ilgio. Uredosporos | |

| |vainaląstės, elipsiškos, rudos, | |

| |dygliuotos. Juodi dryželiai | |

| |(teleutosorai) formuojasi uredosorų | |

| |vietose, nepridengti epidermiu, tik su | |

| |epidermio atplaišomis pakraščiuose. | |

| |Teleutosporos, dviląstės, verpstiškos | |

| |arba buožiskos, ties patvarėle | |

| |įsmaugtos rudos, su koteliu. Serga | |

| |rugiai, kviečiai, miežiai, avižos. | |

| |Ligos tarpininkai- raugerškis ir |
|

| |mahonija. Vagelių pavidalo dryžiai apie| |

| |10mm ilgio, juodos spalvos | |

| |(teleutosorai). Pakraščiuose būna | |

| |epidarmio atplaišų. Pūslepės oranžinės | |

| |(uredosorai) arba juodos | |

| |(teleutosorai), išsidėsčiusios ant | |

| |žiedažvynių ir akuotų, pakrikos | |

|Geltonosios rūdys |Citrinos geltonumo pūslelės |Sėti gerai išvalytą, |

|(Puccinia glumarum) |(uredosorai) tvarkingomis eilėmis |beicuotą sėklą. |

| |išsidėsčiusios viršutinėje lapų pusėje.|Nesuvėluoti ražienų |

| |Lapamakštis uredosorų zonoje pageltęs |skutimo ir užarimo. |

| |dryžiais. Uredosporos rutuliškos arba |Jeigu javai purškiami |

| |elipsiškos, vienaląstės, šviesiai |fungicidais nuo kitų |

| |geltonos, dygliuotos. Juodos pūslelės |žalingesnių ligų, |

| |(teleutosorai) apatinėje lapų pusėje |naikinamas ir šios |

| |išsidėsčiusios netvarkingai, o ant |ligos sukėlėjas. |

| |lapamakščių – tvarkingomis eilėmis. | |

| |Teleutosporos rudos, dviląstės, su | |

| |trumpu koteliu, buožiškos arba | |

| |nesimetriškos, buka, susmailėjusia arba| |

| |lyg nukirsta viršūne. Serga kviečiai, | |

| |rečiau rugiai, avižos, miežiai. | |

| |Geltonos (uredosorai) arba juodos | |

| |(teleutosorai) pūslelės išsidėsčiusios | |

| |išilgai stiebo tvarkingomis eilėmis. | |

| |Pūslelės žiedažvynių viginėje pusėje,a | |

| |nt akuotų, kartais ir ant grūdų, | |

| |ovalios, smulkios, geltonos, vėliau | |

| |juodos, išsidėsčiusios tvarkingomis | |

| |eilėmis. | |

|Miltligė |Valktis baltas, pilkas arba rudas, |Vengti varpinių javų |

|(Erysiphe graminis) |dėmelėmis išsidėstęs, sudarytas iš |kaimynystės, tręšti |

| |papurusių grybienos hifų. Jame smulkūs,|padidintomis fosforo |

| |juodi, rutuliški kūneliai – |ir kalio trąšų |

| |kleistokarpiai, su rusvomis, trumpomis,|dozėmis. Anksti sėti |

| |gausiomis fulkromis. Viename aukšlyje 8|vasarinius javus ir |

| |arba 4 vienaląstės, bespalvės, |optimaliu laiku |

| |elipsiškos arba kiaušiniškos |žiemkenčius. |

| |aukšliasporės. Konidijos bespalvės, |Neuždelsti ražienų |

| |vienaląstės, pailgai ovalios, |skutimo ir rudeninio |

| |sukibusios grandinėlėmis. |arimo. |

|Fuzariozė |Aukšlių stadijoje: Ant žiemkenčių daigų|Neuždelsti derliaus |

|(Fusarium nivale) |lapų pavasarį balzganos arba rausvos |nuėmimo, sėti geros |

| |apnašos. Jose bespalvės, daugialąstės. |kokybės beicuotą |

| |Lenktos, nusmailėjančiais galais |sėklą. |

| |konidijos. Sergantys lapai sulipę, | |

| |pūva. | |

| |Atskiri žiedažvyniai aptraukti | |

| |rausvomis arba ryškiai raudonomis | |

| |apnašomis. Grūdai tarp tų žiedažvynių | |

| |arba visai neišsivysto, arba būna | |

| |smulkūs, taip pat padengti rasuvomis | |

| |apnašomis. Gali būti tuščiai visa | |

| |varpa. Konidijos piautuviškos, | |

| |bespalvės, su 3-5 skersmens | |

| |petvarėlėmis. Apatinė sporų ląstelė su | |

| |kojele. | |

|Juodligė |Ant pageltusių lapų juodos, purios |Neuždelsti derliaus |

|(Cladosporium |apnašos. Jos išsidėsčiusios mažytėmis, |nuėmimo, nes |

|herbarum) |lyg taškeliais, grupelėmis. Konidijos |subrendusius javus |

| |rusvos, cilindriškos arba
kiaušiniškos,|labiau puola juodligė.|

| |dviląstės, sukibusios grandinėmis ant |Gerai išdžiovinti |

| |ilgų, puokštėmis išaugusių, rusvų, |grūdus, užarti augalų |

| |daugialąsčių konidijakočių. Ant stiebų |liekanas. |

| |juodos, purios, mažomis į taškelius | |

| |panašiomis grupelėmis išsidėščiusios | |

| |apnašos. Visa varpa ir kito saugalo | |

| |dalys aptrauktos juodomis apnašomis. | |

| |Konidijakočiai puokštėmis išlenda pro | |

| |žioteles, todėl apnašos atrodo lyg | |

| |maži, purūs taškeliai. | |

|Septoriozės |Dėmės šviesiai rusvos arba gelsvos, |Laikytis agrotechnikos|

|(Septoria nodorum) |neryškiais, lyg išsiliejančiais, |reikalavimų. Per |

| |tamsesniais kraštais, kartais su |gausiai netręšti azoto|

| |temsesnėmis zonomis. Dėmėse juodi |trąšomis. Litingu oru |

| |taškeliai – piknidžiai. |išplaukėjusius |

| | |kviečius apipurkšti |

| | |fungicidu. |

|Skalsės |Rugių (rečiau kitų javų) varpose |Sėti išvalytą, be |

|(Claviceps purpurea) |atskirų grūdų vietose ištįsę, |skalsia grūdžių sėklą.|

| |violetiškai pilki, vėliau |Šalia rugių sėklinių |

| |pajuoduojantys, ragelių pavidalo |pasėlių dažniau |

| |skleročiai. Prieš susidarant |nušienauti varpines |

| |skleročiams, tose vietose sunkiasi |žoles. |

| |skysčio lašeliai, kuriuose daug | |

| |bespalvių, elipsiškų konidijų. | |

|Javaklūpė |Šaknies kaklelis ir šaknys pajuodę, |Sėti gerai |

|(Ophiobolus graminis)|pūva. Ant šaknies kaklelio iš pradžių |išsivysčiusią beicuotą|

| |būna tamsios apnašos, o vėliau ant |sėklą. Laikytis |

| |ražienų susiformuoja juodų taškelių |sėjomainos |

| |pavidalo periteciai. Aukšliasporės |reikalavimų. |

| |juose ilgos, šviesiai pilkšvos, su 2-8 | |

| |pertvarėlėmis, varpos būna tuščios. | |

|Cerkosporeliozė |Didžiausią žalą padaro žieminiams |Laikytis agrotechnikos|

|(Cerkosporella |kviečiams. Ant sergančių augalų stiebų,|reikalavimų, ypač |

|herpotrichoides) |dažniausiai tarp apatinių tarpubamblių,|tinkamos sėjomainos, |

| |atsiranda šviesių pailgų, apjuostų |jaigu kviečiai |

| |tamsesniu apvadu dėmių.dėmės gali būti |purškaimi nuo kitų, |

| |ir lapamakštyje. Dėmėse išauga vos |žalingesnių ligų, |

| |įžiūrimos pilkšvos apnašos – grybo |naikinamas ir šios |

| |konidijakočiai su konidijomis. |ligos sukėlėjas. |

| |Konidijos bespalvės, į vieną galą | |

| |plonėjančios, padarytos 5-7 skersinės | |

| |pertvarėlės. Ligo sukėlėjas sudaro | |

| |vidinę ir išorinę grybieną. Kiek vėliau| |

| |iš išorinės grybienos susiformuoja | |

| |juodi smulkūs kūneliai- grybo | |

| |mikroskleročiai. Stiebo viduje ligos | |

| |pažeistose vietose priauga daugybė | |

| |šviesiai pilkšvos, senstant | |

| |paruduojančios grybienos. Tokie stiebai| |

| |per pažeistą vietą išlinksta, suklumpa | |

| |arba nulūžta. | |

|Miežių Dryžligė |Ant miežių lapų iš pradžių vienas, |Laikytis agrotechnikos|

|(Helmintosporium |vėliau 6-7 gelsvi arba rudi išilginiai |reikalavimų, auginti |

|graminearum) |dryžiai. Lapai nuo viršūnės išilgai |atsparių veislių |

| |suplyšta. Vėliau dryžiai pasidaro |miežius, beicuoti |

| |pilki, pasidengia apnašomis. Konidijos |sėklą. Plaukėjančius |

| |tiesios arba truputį kreivos, |miežius purkšti |

| |cilindriškos, bukais galais, gelsvai |fungicidu, sumažėja |

| |rusvos , su 1-7 pertvarėlėmis.
|

| | |liga. |

|Miežių tinkliškoji |Dėmės tik viršutinėje lapo dalyje, |Laikytis agrotechnikos|

|dryžligė |rudos, susidariusios iš skersinių ir |reikalavimų, auginti |

|(Helmintosporiums |išilginių dryželių, susiliejusios, |atsparių veislių |

|teres) |ovalios, lapamakštis nuo viršūnės |miežius, beicuoti |

| |gelsta. Dėmėse negausios apnašos. |sėklą. Plaukėjančius |

| |Konidijos stambios, gelsvai rudos, |miežius purkšti |

| |cilindriškos, su 1-10 skersinių |fungicidu, sumažėja |

| |pertvarėlių. |sergamumas ir šia |

| | |liga. |

|Ankštinių augalų ligos |

|23. Žirnių miltligė |Ant lapų baltas, pilkas arba rausvas |Vengti per tankių, |

|(Erysiphe communis) |valktis. Pradžioje jis lyg miltuotas, |vešlių pasėlių. Rudenį|

| |vėliau lygus, su juodais, smulkiais, |giliai užarti augalų |

| |rutuliškais kūneliais – |liekanas. |

| |kleistokarpiais. Konidijos bespalvės, | |

| |elipsiškos, bukais galais, | |

| |grandinėlėmis sukibusios, aukšliasporės| |

| |po 4-6 viename aukšlyje, bespalvės, | |

| |plačiai elipsiškos. Ankštys aptrauktos | |

| |baltu, pilku arba rusvu grybienos | |

| |valkčiu, kuris iš pradžių lyg | |

| |miltuotas, o vėliau su juodais, | |

| |smulkiais rutuliškais kūneliais – | |

| |kleistokarpiais. | |

|Ž. Askochitozė |Dėmės stambokos, apskritos arba pailgai|Sėti sveiko pasėlio, |

|(Ascochyta pisi) |apskritos, gelsvos, su rudu apvadu. |beicuotą sėklą. Rudenį|

| |Dėmių centras šviesesnis, su tamsiai |giliai užarti augalų |

| |rudais, smulkiais taškeliais – |liekanas. |

| |piknidžiais. Piknosporos bespalvės, | |

| |cilindriškos, bukais galais, dažnai | |

| |nelygiašonės, šiek tiek lenktos, | |

| |dviląstės, tiek pertvarėle kirk | |

| |įsmaugtos, su aliejaus lašeliais. | |

|Ž. Rūdys |Apatinėje, kartais ir viršutinėje lapo |Vengti šių rūdžių |

|(Technini pisi) |pusėje stambios, apskritos, rusvos, |paratuojamų augalų |

| |dulkingos pūslelės – uredosorai, o |kaimynystės. Naikinti |

| |vėliau – juodi dulkingi, lyg aksominiai|karpažoles, rudenį |

| |teleutosorai. Uredosporos apskritos, |giliai užarti augalų |

| |vienalątės, rusvos, retai dygliuotu |liekanas. |

| |apvalkalėliu. Teleutosporos tamsiai | |

| |rudos, elipsiškos arba kiaušiniškos, su| |

| |mažyčiu speneliu viršūnėje, su | |

| |neryškiu, trumpu, besparlviu koteliu, | |

| |tankai dygliuotu apvalkalėliu. Ligos | |

| |tarpininkas karpažolės. | |

|Pupų cerkosporiozė |Dėmės stambios, apskritos, pilkos, su |Rudenį giliai užarti |

|(Cercospora fabae) |tamsiai raudonu apvadu, susiliejančios.|augalų liekanas. |

| |Abiejuose lapo pusėse dėmes dengia | |

| |rudos, kauburėliais susitelkiančios | |

| |apnašos. Konidijos atvirkščiai | |

| |buožiškos, su 7-9 skersmens | |

| |pertvarėlėmis, bespalvės. | |

|P. Askochitozė |Dėmės apskritos arba pailgai apskritos,|Sėti geros kokybės |

|(Ascochyta fabae) |rusvos, koncentriškai reivėtos, su |beicuotą sėklą. |

| |šviesesniu centru ir tamsiai raudonu |Sėklinius pasėlius |

| |apvadu. Centre daug smulkių, juodų |sėti kuo toliau nuo |

| |taškelių – piknidžių. Piknosporos |kitų pupų pasėlių. Iš |

| |cilindriškos, tiesios arba kiek |mažų sėklinių pasėlių |

| |lenktos, bespalvės, su 1-2 |šalinti vos sudygusius|

| |pertvarėlėmis. Dėmės dtambios, |ir
jau sergančiu |

| |įdubusios, apskritos, rusvos, |augalus. |

| |koncentriškai rievėtos, su tamsiai | |

| |raudonu apvadu ir juodais taškeliais – | |

| |piknidžiais centre. | |

|P. Rudoji dėmėtligė |Dėmės smulkios, apskritos, iš pradžių |Laikytis agrotechnikos|

|(Botrytis fabae) |rudos, vėliau pilkšvai rusvos su |reikalavimų, tręšti |

| |raudonai rudu, iškilusiu apvadu. |padidinta kalio trąšų |

| |Apnašos aksomiškos, pilkšvos, abiejuose|doze. |

| |lapo pusėse. Konidijos apskritos arba | |

| |kiaušiniškos, sutelktos kekėse, | |

| |bespalvės arba dūmų spalvos. | |

|P. Rūdys |Abiejuose lapų pusėse smulkios geltonos|Laikytis agrotechnikos|

|(Uromyces fabae) |arba rusvos, dulkingos (uredosorai), |reikalavimų. |

| |vėliau juodo, nedulkingos | |

| |(teleutosorai) pūslelės. Uredosporos | |

| |rusvos, rutuliškos, dygliuotu | |

| |apvalkalėliu. Teleutosporos rudos, | |

| |lygiu, storu apvalkalėliu, su ilgu | |

| |koteliu ir bespalviu speneliu | |

| |viršūnėje, vienaląstė. | |

|Lubinų miltligė |Lapai ištisai arba atskiromis salelėmis|Vengti kultūrinių ir |

|(Erysiphe communis) |aptraukti baltu, lyg miltuotu valkčiu. |laukinių lubinų |

| |Jame juodi, rutuliški vaisiakūniai – |kaimynystės. |

| |klistokarpiai. Aukšlisporės po 2-6 |Nesuvėlinti sėjos, |

| |viename aukšlyje, gelsvos, elipsiškos. |sėti platesniais |

| | |tarpueiliais. Nuėmus |

| | |derlių, giliai užarti |

| | |augalų liekanas. |

|L. Septoriozė |Dėmės apskritos arba netaisyklingos, iš|Beicuoti sėklą. Nuėmus|

|(Septoria lupini) |pradžių rudos, vėliau rusvos, su |derlių giliai aparti |

| |tamsiai rudu apvadu, kartais rievėtos, |liekanas. Plintant |

| |su daugybe juodų taškelių – piknidžių. |ligoms, sėklinius |

| |Piknosporos bespalvės, siūliškos, |lubinus purkšti |

| |tiesios arba kiek lenktos, bukais |fungicidais. |

| |galais, dažniausiai su 2-4 neryškiomis | |

| |pertvarėlėmis, kartais vienaląstės. | |

|L. Cerotoforozė |Ant jaunų lapų dėmės rudų taškelių |Sėti kuo ankščiau |

|(Ceratophorum |pavidalo, apjuostos gelsvai žalsvu |išvalytą ir išbeicuotą|

|setosum) |apvadu. Ant suaugusių lapų dėmės pilkai|sėklą. Plintant |

| |arba raudonai rudos, netaisyklingos, |rudmargei, sėklinius |

| |susiliejančios, padengtos juodomis |pasėlius purkšti |

| |apnašomis. Konidijos cilindriškos, |fungicidais. Rudenį |

| |smailiais galais, su 2-7 skersinėmis |giliai užarti |

| |pertvarėlėmis, ties jomis įsmaugtos, |liekanas. |

| |rudos, viršūnėje su 3-5siūliškomis | |

| |ataugėlėmis, su šviesesnėmis galinėmis | |

| |ląstelėmis. | |

|Pašarinių žolių ligos |

|Dobilių sklerotinis |Dobilo stiebas prie žemės ir šaknies |Laikytis sėjomainos |

|puvinys (Vėžys) |kaklelis pūva. Pūvančio augalo dalys |reikalavimų. Gerai |

|(Sklerotinia |padengtos balta lyg vata grybiena, iš |išvalyti sėklą. |

|trifoliorum) |kurios vėliau susidaro juodi |Auginti atsparias |

| |skleročiai. Lapai paruduoja, sudžiūva, |veislias. Sunaikinti |

| |augalas žūva. |sergančių augalų |

| | |židinius. |

|D. Deguliai |Ant dobilų stiebų dėmės tamsiai rudos, |Išvalyti ir išbeicuoti|

|(Gloeosporium |vėliau rusvos, elipsiškos, įdubusios, |sėklą. Apsikrėtusius |

|caulivorum) |tamsesniais kraštais, su rausvais |pasėlius ankščiau |

| |kauburėliais – acervuliais – centre. |nušienauti. |

| |Konidijos bespalvės, vienaląstės, | |

| |tiesios arba pjautuviškai
lenktos, | |

| |bukais galais. Dobilų žiedų galvutės | |

| |darosi mėlynai violetinės, staiga | |

| |paruduoja ir nulinksta. | |

|Lapų rudosios |Dėmės smulkios, 0,5-3mm skersmens, |Gerai išvalyti ir |

|dėmėtligės |apskritos, rudos, vėliau iškrintančios.|išbeicuoti sėklą. |

|(Pseudopeziza |Apatinėje lapų pusėje dėmėse vienas, |Palankiais ligai |

|trifolii) |rečiau 2-3 kauburėliai – apoteciai. |plisti metais anksčiau|

| |Ant dobilų lapų apoteciuose |nušienauti dobilus. |

| |aukšliasporės kiaušiniškos, bespalvės, |Sudžiūvusį šieną |

| |vianaląstės, tiesios arba kiek lenktos.|švariai išgrėbti, kad |

| | |nuo lapų liekanų |

| | |neapsikrėstų atolas. |

|Lapų juodosios |Apatinėje dobilų lapų pusėje juodos, |Gerai išvalyti sėklą. |

|dėmėtligės |netaisyklingos, lyg išsiliejančios, |Laikytis sėjomainos |

|(Dothidella trifolli)|aksomiškos dėmelės. Konidijos kriaušės |reikalavimų. Juodosios|

| |formos, rusvos, iš pradžių vienaląstės,|dėmėtligės smarkiai |

| |vėliau dviląstės. |apniktus pasėlius |

| | |ankščiau nušienauti. |

|37. D Miltligė |Lapai aptraukti baltu, vėliau rusvu |Gerai išvalyti sėklą, |

|(Erysiphe communis) |grybienos valkčiu, kuris ryškesnis |kad neliktų jokių |

| |viršutinėje pusėje. Valktyje juodi, |priemaišų. Sėklos |

| |rutuliški kleistokarpiai. |beicavimas nuo |

| |Ant dobilų lapų aukšliasporės |miltligės neapsaugo, |

| |bespalvės, ovalios, vienaląstės. |bet beicuoti reikia |

| | |apsaugai nuo kitų |

| | |ligų, kurios gali |

| | |plisti su sėkla. Kad |

| | |liga smarkiai |

| | |neišplistų , ankščiau |

| | |pradėti šienapjūtę. |

|D. Netikroji miltligė|Viršutinėje lapų pusėje netaisyklingos,|Laikytis sėjomainos |

|(Peronospora |gelsvos dėmės, kurios, apatinėje lapų |reikalavimų. Beicuoti |

|pratensis) |pusėje, padengtos violetiškai pilkomis,|dobilų sėklą. Ligai |

| |vėliau paruduojančiomis apnašomis. |plintant, anksčiau |

| |Ant dobilų lapų konidijos ovalios, |pradėti šienauti |

| |vienaląstės, gelsvos. |dobilus, nes kuo |

| | |labiau dėmėti lapai, |

| | |tuo prastesnis šienas.|

|D. Askochitozė |Ant dobilų ir liucernos lapų stambios, |Beicuoti sėklą. |

|(Ascochyta trifolii) |išsiliejančios, rusvos, vėliau |Apsikrėtusias |

| |tamsėjančios, kartais koncentriškai |dobilienas anksčiau |

| |rievėtos dėmės su gelsvu apvadu |nušienauti. |

| |kraštuose ir rudais taškeliais – | |

| |piknidžiais centre. | |

| |Ant dobilų lapų piknosporos bespalvės, | |

| |išsiveržia iš piknidžių juostele, | |

| |vienaląstės arba su 1-2 skersinėmis | |

| |pertvarėlėmis, cilindriškos, bukais | |

| |galais. | |

|D. Rūdys |Ant lapų dažniausiai apatinėje pusėje, |Rūdėtas dobilienas |

|(Uromyces trifolli) |rudos, smulkios, dulkingos pūslelės – |anksti ir žemai |

| |uredosorai, vėliau juodos pūslelės – |nušienauti |

| |teleutosorai. | |

| |Ant dobilų lapų uredosporos rutuliškos | |

| |arba ovalios, gelsvai rudos, dygliuotu | |

| |apvalkalėliu. Teleutosporos pailgos, | |

| |lygiu, rusvu apvalkalėliu, su trumpu | |

| |bespalviu koteliu. Tarpininko neturi. | |

|Dobilinis brantas |Brantas- vidaus karantininis objektas, |Laikytis sėjomainos |

|(Cuscuta trifolli) |parazituojantis dobilus ir liucernas. |reikalavimų. Neauginti|

|
neturi nei šaknų nei lapų. |greta dobilų ir |

| |Dobilinio branto siūliški stiebai būna |liucernų. Sėklą |

| |rausvos spalvos, iki 1mm storio, lygūs,|išvalyti |

| |pliki, labai šakoti. Apsivyniojęs |elektromagnetine |

| |aplink dobilo stiebus, brantas įleidžia|mašina. Naikinti |

| |į juos haustorijas ir siurbia jomis iš |branto židinius |

| |augalo maitintojo vandenį bei organines|dobilienose. Nepalikti|

| |maisto medžiagas. Ant branto stiebų |sėklai branto užpultų |

| |išsidėsčiusios rausvos purios žiedų |dobilų pasėlių. |

| |galvutes. Sėklos apskritos, kartasi | |

| |elipsiškos, rudos, jos gali išlikti | |

| |daigios iki 10 m. bet dirvoje išlieka | |

| |gyvybingos 3 metus. Sudygsta pavasarį, | |

| |tada branto stiebeliai, spirališkai | |

| |raitydamiesi, apsivynioja apie dobilų | |

| |stiebus. Vegetacijos metus brantas gali| |

| |daugintis ir stiebų ir atplaišomis. | |

| |Dobilienose brantas plinta židiniais. | |

| |Smarkiau išplitęs jis labai sumažina | |

| |dobilų žolės bei šieno derlių. Jei | |

| |dobiluose būna daug brantų, žole | |

| |apsinuodija gyvuliai. | |

|Liucernų lap |Dėmės smulkios, 0,5-3mm skersmens, |Sėti gerai išvalytą |

|rud.dėmėtligė |apskritos, rudos, vėliau iškrintančios.|sėkla. Sėkliniuose |

|(Pseudopeziza |Apatinėje lapų pusėje dėmėse vienas, |pasėliuose palikti |

|medicaginis) |rečiau 2-3 kauburėliai – apoteciai. |platesnius |

| |Ant liucernos lapų aukšliasporės |tarpueilius. Užkrėstą |

| |bespalvės, kiaušiniškos arba ovalios, |lauką anksčiau |

| |bukais galais, tiesios arba kiek |nušienauti. Tręšti |

| |lenktos. |fosforo ir kalio |

| | |trąšomis. Sėkliniuose |

| | |pasėliuose pastebėjus |

| | |sergančių augalų |

| | |purkšti fungicidais. |

|L. Netikroji miltligė|Viršutinėje lapų pusėje netaisyklingos,|Sėti optimaliu laiku |

|(Peronospora |gelsvos dėmės, kurios, apatinėje lapų |ir beicuotą sėklą. |

|Aestivalis) |pusėje, padengtos violetiškai pilkomis,|Sergančias liucernas |

| |vėliau paruduojančiomis apnašomis. |anksčiau nušienauti. |

| |Ant liucernos lapų konidijos rusvos, |Sėkliniuose pasėliuose|

| |plačiai elipsiškos, vienaląstės. |palikti platesnius |

| | |tarpeilius, purkšti |

| | |juos fungicidais. |

|L. Askochitozė |Ant dobilų ir liucernos lapų stambios, |Sėti beicuotą sėklą. |

|(Ascochyta |išsiliejančios, rusvos, vėliau |Maišyti su kitų |

|imperfecta) |tamsėjančios, kartais koncentriškai |ankštinių arba |

| |rievėtos dėmės su gelsvu apvadu |varpinių žolių |

| |kraštuose ir rudais taškeliais – |sėklomis. Sergančias |

| |piknidžiais centre. |liucernas anksčiau ir |

| |Ant liucernos lapų piknosporos |dažniau šienauti. |

| |bespalvės, cilindriškos arba pailgai | |

| |ovalios, tiesios arba kiek lenktos, | |

| |vienaląstės arba dviląstės, ties | |

| |pertvarėle įsmaugtos. | |

|Varpinių žolių |Ant stiebų 2-8sm pločio makštis |Nelaikyti varpinių |

|smauglys |(stroma), apjuosianti stiebą aplink. Iš|žolių nusenusių |

|(Epicholoe typhina) |pradžių ji balta, vėliu paruduoja. |pasėlių. |

| |Makštis iš pradžių atrodo lyg | |

| |miltuota, jos paviršiuje yra bespalvių,| |

| |kiaušiniškų, vienaląsčių konidijų. | |

| |Vėliau makštyje susiformuoja juodų | |

| |taškelių pavidalo periteciai. | |

|
|Aukšliasporės bespalvės, siūliškos, su | |

| |daugeliu aliejaus lašelių, vienaląstės | |

|Skalsės |Varpose arba šluotelėse vienas arba |Sėti išvalytą, be |

|(Claviceps purpurea) |keli violetiškai juodi, ragelio |skalsiagrūdžių sėklą. |

| |pavidalo, smulkūs arba stambūs |Šalia rugių sėklinių |

| |skelročiai (skalsiagrūdžiai). |pasėlių dažniau |

| | |nušienauti varpines |

| | |žoles. |

|Juodosios rūdys |Ant stiebų pailgos, rudos, dulkingos |Laikytis agrotechnikos|

|(Puccinia graminis) |pūslės – uredosorai, vėliau juodos |reikalavimų. Naikinti |

| |pūslelės – teleutosorai. Uredosporos |raugerškius |

| |elipsiškos, gelsvai rusvos, dygliuotos.| |

| |Teleutosporos pailgos, lygiu | |

| |paviršiumi, dviląstės, ties pertvarėle | |

| |įsmaugtis, viršūnėje sustorėjusiu | |

| |apvalkalėliu, rudos, su ilgu rusvu | |

| |koteliu. | |

|Techninių augalų ligos |

|Bulvių ligos |

|48. Vėžys |Tai vidaus karantininis objektas. Puola|Auginti vėžiui |

|(Synchytrium |bulves bulvinis rauplis. Vėžiu serga |atsparių veislių |

|endobioticum) |bulvių gumbai, stolonai, stiebai ir |bulves. Laikytis |

| |lapai. Ant visų apsikrėtusių organų |augalų karantino |

| |susidaro įvairaus dydžio išaugos. Ant |reikalavimų. |

| |stiebų ir lapų jos būna žalios spalvos,| |

| |nedidelės. Liga aptinka per bulviakasį.| |

| |Vėžinės išaugos iš pradžių šviesios, | |

| |lygiu paviršiumi, vėliau paruduoja, | |

| |pajuosta, susiraukšlėja. Ant išaugų | |

| |nebūna kamštinio audinio, todėl | |

| |drėgnoje dirvoje jos greitai supūva. | |

| |Bulves apkrečia zoosporos, kurios gali | |

| |įsiskverbti į gumbo vidų per sveiką | |

| |peridermą. Jos yra bespalvės, apskritos| |

| |arba kiaušiniškos, su 1 žiūželiu. Per | |

| |vasarą gali išsivystyti 12-14 zoosporų | |

| |generacijų. Gumbams apsikrėtus ir | |

| |susiformavus išaugoms, jose vystosi | |

| |aukso geltonumo spalvos sus toru | |

| |trisluoksniu tamsiai rudu apvalkalėliu | |

| |apskritos žiemojančios ilgalaikės | |

| |sporos (cistos). | |

|Maras |Dėmės stambios, apskritos arba pusiau |Auginti marui atsparių|

|(Phytophtora |apskritos, rudos, lapų pakraščiuose. |veislių bulves, |

|infestans) |Drėgname ore apatinėje lapų pusėje |sodinti sveikus |

| |dėmės apjuosia baltų, purių apnašų |beicuotus gumbus. |

| |ratas. Konidijos vitrinos formos, |Purkšti fungicidais. |

| |vienaląstės, bespalvės. Gumbai dėmėti | |

| |lygiomis arba kiek įdubusiomis, | |

| |stambiomis netaisyklingos formos, be | |

| |jokios fruktifikacijos, švino pilkumo | |

| |dėmėmis. Po dėmelėmis bulvės audiniai | |

| |būna parudavę. | |

|Paprastosios rauplės |Ant gumbų nedidelės, apskritos, kiek |Laikytis sėjomainos |

|(Actinomyces scabies)|iškilusios, rudos, spinduliškai |reikalavimų. Netrešti |

| |sutrūkinėjančios, sukamštėjusio audinio|šviežiu mėšlu. Prieš |

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 4213 žodžiai iš 8417 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.