Liga |Ligos požymiai, jos sukėlėjas |Apsaugos priemonės | |
|Lauko kultūrų ligos |
| Javų ligos |
|Miežių dulk. Kūlės |Iš miežio varpos likęs tik stagarėlis. |Sėti atsparios |
|(Ustilago nuda) |Vietoj žiedžvynių ir žiedų užuomazgų |veislės, sveiko |
| |juoda kuliasporių masė, kuri iš pradžių|sėklinio pasėlio, |
| |būna pridengta sidabriškai pilka |nedidelio daigumo |
| |plėvele, o šiai greit suirus, ima |beicuotą sėklą. |
| |delkėti. Kūliasporės šviesiai rudos, | |
| |rutuliškos. | |
|Kviečių dulkančios |Iš kviečio varpos likęs tik stagarėlis,|Laikytis agrotechnikos|
|kūlės |varpažvynių liekanos apveltos |reikalavimų. Sėti |
|(Ustilago tritici) |dulkančia, juoda, kuliasporių mase. |atsparių veislių, |
| |Kūliasporės šviesiai rusvos, rutuliškos|kokybišką, beicuotą |
| |arba kiek pailgos. |sėklą. |
|Kviečių kietosios |Sergančios kviečių varpos nežymiai |Laikytis agrotechnikos|
|kūlės |tamsesnės už sveikąsias. Vietoj |reikalavimų. Sėti |
|(Tilletia tritici) |normalių grūdų jose yra kuliagrūdžiai |atsparių veislių, |
| |(po grūdo luobele, vietoj endospermos |kokybišką, beicuotą |
| |masė juodų sporų). Kūliasporės turi |sėklą. |
| |specifinį silkių sūrymo kvapą | |
| |rutuliškos rudos, tinkliškai | |
| |kauburiuotu apvalkalėliu. | |
|Miežių kietosios |Sergančiuose miežių carpose grūdų |Gerai išvalyti iš |
|kūlės |luobelė sidabriškai pilkos slapvos, |sėklos sulipusius |
|(Ustilago hordei) |sutrūkinėjusi, po ja yra tampriai |kūlgrūdžių gumulėlius.|
| |suslipusi juoda kūliasporių masė. Tokių|Sėti beicuotą sėklą. |
| |varpų akuotai menkai išsivystę. |Svarbus pilnavertis jų|
| |Kūliasporės kaštono rudumo, rutuliškos,|tręšimas. |
| |lygiu paviršiumi. | |
|Avižų kietosios kūlės|Sergančių avižų šluotelėse |Sėti gerai |
|(Ustilago levis) |varpažvyniai, kartais ir žiedažvyniai |išsivysčiusią gero |
| |lieka nesunaikinti. Pro juos |daigumo beicuotą |
| |prasišviečia juoda, sulipusių |sėklą. Vengti avižų |
| |kūliasporių masė, kuri ima dulkėti |sėklinių pasėlių |
| |avižų brendimo metu. Kūliasporės |kaimynystės su kitos |
| |rutuliškos, rudos, lygiu paviršiumi. |paskirties avižomis. |
| | |Sėti gero daigumo |
| | |beicuotą sėklą. |
|Avižų Dulkančios |Ligos sunaikinta visa arba dalis avižos|Sėti gerai |
|kūlės – Ustilago |šluotelės. Varpažvynių likučiai |išsivysčiusią gero |
|avenae |apsivėlę juoda, dulkančia kūliasporių |daigumo beicuotą |
| |mase. Kūliasporės tamsiai rudos, |sėklą. Vengti avižų |
| |rutuliškos, nažymiai vagotos. |sėklinių pasėlių |
| | |kaimynystės su kitos |
| | |paskirties avižomis. |
| | |Sėti gero daigumo |
| | |beicuotą sėklą. |
|Kukurūzų pūslėtosios |Ant kukurūzų lapų išilgai gyslų viena |Laikytis sėjomainos |
|kūlės |arba keliomis eilėmis virtinėle |reikalavimų, sėti |
|(Ustilago zeae) |išsidėsčiusios pilkšvai žalsvos, vėliau|beicuotą sėklą. |
| |paruduojančios 10×5 mm dydžio pūslelės.|Naikinti pirmąsias |
| |Jose tamsiai ruda (beveik juoda) |išaugas. |
| |kūliasporių masė, kuri iš pradžių | |
| |šlapia, vėliau dulka. Kūliasporės | |
| |rutuliškos. Kukurūzų burbuolėse ir | |
| |šluotelėse įvairaus dydžio pūslių | |
| |formos išaugos. Iš pradžių jos žalsvai | |
| |pilkos, vėliau paruduoja. Plėvelei | |
| |praplyšus, iš išaugų dulka tamsiai ruda| |
|
|kūliasporių masė. | |
|Rugių rudosios rūdys |Rugių lapų viršutinėj pusėje rusvos |Neuždelsti ražienų |
|(Puccinia dispersa) |arba rudos, netvarkingai išsidėsčiusios|skutimo ir arimo. |
| |pūslelės (uredosorai), iš kurių vėliau |Naikinti godą ir |
| |dulka uredosporos. Jos vienaląstės, |godulį – nušienauti |
| |rutuliškos arba elipsiškos, rusvos, |palaukes, pagriovius |
| |dygliuotos. Apatinėje džiūstančių lapų |ir kitas vietas, kur |
| |pusėje juodos pakrikos pūslelės |auga šios piktžolės. |
| |(teleutosorai). Teleutosporos tamsiai |Išplaukėjusius rugius |
| |rudos, pailgos arba buožiškos, |purkšti fungicidu. |
| |dviląstės, su trumpu koteliu. Ligos | |
| |tarpininkai godas ir godulis. | |
|Kviečių rudosios |Kviečių lapų viršutinėje pusėje 1-2mm |Javus sėti optimaliu |
|rūdys |ilgio rudos, pakrikos pūslelės |laiku. Neuždelsti |
|(Puccinia triticina) |(uredosorai). Uredosporos viernaląstės,|ražienų skutimo, |
| |rutuliškos arba elipsiškos, dygliuotos,|vengti vasarinių ir |
| |gelsvos. Apatinėje lapų pusėje ir ant |žieminių kviečių |
| |lapamakščių pailgos, pakrikos, ilgai |kaimynystės. |
| |pridengtos epidermio juodos pūslelės |Išplaukėjusius rugius |
| |(teleutosorai).teleutosporos pailgos |purkšti fungicidu. |
| |aba buožiškos, dviląstės, ties | |
| |pertvarėle įsmaugtos, su trumpu | |
| |koteliu. Ligos tarpininkai vingiriai. | |
|Miežių smulkiosios |Miežių lapų abiejuose pusėse smulkios, |Laikytis agrotechnikos|
|rūdys |rusvos, tankiai išsidėsčiusios pūslelės|reikalavimų. |
|(Puccinia simplex) |(uredosorai). Uredosporos rutuliškos | |
| |arba kiaušiniškos. Džiūstančių lapų | |
| |apatinėje pusėje ir an lapamakščių | |
| |smulkios, pakrikos, ilgai pridengtos | |
| |epidermio juodos pūslepės | |
| |(teleutosorai). Teleutosoros | |
| |vienaląstės, rečiau dviląstės, plačiai | |
| |buožiškos, tamsiai rudos, su trumpu | |
| |koteliu. | |
|Avižų vainikuotosios |Avižų lapų abiejuose pusėse oranžinės, |Anksti sėti rajonuotų |
|rūdys |smulkios, pailgos pūslelės |veislių avižas. |
|(Puccinia coronifera)|(uredosorai). Uredosporos vienaląstės, |Naikinti netoli avižų |
| |rutuliškos arba kiaušiniškos, gelsvai |pasėlių augančias |
| |oranžinės, dygliuotos. Apatinėje lapų |šunobeles ir |
| |pusėje ir ant lapamakščių juodos |šaltekšnius. |
| |pūslelės (teleutosorai) ilgai | |
| |pridengtos epidermio. Teleutosporos | |
| |dviląstės, buožiškos, rusvos, viršūnėje| |
| |sukeliomis pirštiškomis išaugėlėmis, su| |
| |trumpu koteliu. Ligos tarpininkas | |
| |šunobelė. | |
|Juodosios rūdys |Rudos, pailgos pūslelės (uredosorai) |Laikytis agrotechnikos|
|(Puccinia graminis) |apatinėje lapo pusėje, paprastai tik |reikalavimų. Naikinti |
| |pagrindinėje lapo dalyje, pereinančios |raugerkšnius. |
| |ant lapamakščio. Susilieję uredosorai | |
| |būna iki 10mm ilgio. Uredosporos | |
| |vainaląstės, elipsiškos, rudos, | |
| |dygliuotos. Juodi dryželiai | |
| |(teleutosorai) formuojasi uredosorų | |
| |vietose, nepridengti epidermiu, tik su | |
| |epidermio atplaišomis pakraščiuose. | |
| |Teleutosporos, dviląstės, verpstiškos | |
| |arba buožiskos, ties patvarėle | |
| |įsmaugtos rudos, su koteliu. Serga | |
| |rugiai, kviečiai, miežiai, avižos. | |
| |Ligos tarpininkai- raugerškis ir |
|
| |mahonija. Vagelių pavidalo dryžiai apie| |
| |10mm ilgio, juodos spalvos | |
| |(teleutosorai). Pakraščiuose būna | |
| |epidarmio atplaišų. Pūslepės oranžinės | |
| |(uredosorai) arba juodos | |
| |(teleutosorai), išsidėsčiusios ant | |
| |žiedažvynių ir akuotų, pakrikos | |
|Geltonosios rūdys |Citrinos geltonumo pūslelės |Sėti gerai išvalytą, |
|(Puccinia glumarum) |(uredosorai) tvarkingomis eilėmis |beicuotą sėklą. |
| |išsidėsčiusios viršutinėje lapų pusėje.|Nesuvėluoti ražienų |
| |Lapamakštis uredosorų zonoje pageltęs |skutimo ir užarimo. |
| |dryžiais. Uredosporos rutuliškos arba |Jeigu javai purškiami |
| |elipsiškos, vienaląstės, šviesiai |fungicidais nuo kitų |
| |geltonos, dygliuotos. Juodos pūslelės |žalingesnių ligų, |
| |(teleutosorai) apatinėje lapų pusėje |naikinamas ir šios |
| |išsidėsčiusios netvarkingai, o ant |ligos sukėlėjas. |
| |lapamakščių – tvarkingomis eilėmis. | |
| |Teleutosporos rudos, dviląstės, su | |
| |trumpu koteliu, buožiškos arba | |
| |nesimetriškos, buka, susmailėjusia arba| |
| |lyg nukirsta viršūne. Serga kviečiai, | |
| |rečiau rugiai, avižos, miežiai. | |
| |Geltonos (uredosorai) arba juodos | |
| |(teleutosorai) pūslelės išsidėsčiusios | |
| |išilgai stiebo tvarkingomis eilėmis. | |
| |Pūslelės žiedažvynių viginėje pusėje,a | |
| |nt akuotų, kartais ir ant grūdų, | |
| |ovalios, smulkios, geltonos, vėliau | |
| |juodos, išsidėsčiusios tvarkingomis | |
| |eilėmis. | |
|Miltligė |Valktis baltas, pilkas arba rudas, |Vengti varpinių javų |
|(Erysiphe graminis) |dėmelėmis išsidėstęs, sudarytas iš |kaimynystės, tręšti |
| |papurusių grybienos hifų. Jame smulkūs,|padidintomis fosforo |
| |juodi, rutuliški kūneliai – |ir kalio trąšų |
| |kleistokarpiai, su rusvomis, trumpomis,|dozėmis. Anksti sėti |
| |gausiomis fulkromis. Viename aukšlyje 8|vasarinius javus ir |
| |arba 4 vienaląstės, bespalvės, |optimaliu laiku |
| |elipsiškos arba kiaušiniškos |žiemkenčius. |
| |aukšliasporės. Konidijos bespalvės, |Neuždelsti ražienų |
| |vienaląstės, pailgai ovalios, |skutimo ir rudeninio |
| |sukibusios grandinėlėmis. |arimo. |
|Fuzariozė |Aukšlių stadijoje: Ant žiemkenčių daigų|Neuždelsti derliaus |
|(Fusarium nivale) |lapų pavasarį balzganos arba rausvos |nuėmimo, sėti geros |
| |apnašos. Jose bespalvės, daugialąstės. |kokybės beicuotą |
| |Lenktos, nusmailėjančiais galais |sėklą. |
| |konidijos. Sergantys lapai sulipę, | |
| |pūva. | |
| |Atskiri žiedažvyniai aptraukti | |
| |rausvomis arba ryškiai raudonomis | |
| |apnašomis. Grūdai tarp tų žiedažvynių | |
| |arba visai neišsivysto, arba būna | |
| |smulkūs, taip pat padengti rasuvomis | |
| |apnašomis. Gali būti tuščiai visa | |
| |varpa. Konidijos piautuviškos, | |
| |bespalvės, su 3-5 skersmens | |
| |petvarėlėmis. Apatinė sporų ląstelė su | |
| |kojele. | |
|Juodligė |Ant pageltusių lapų juodos, purios |Neuždelsti derliaus |
|(Cladosporium |apnašos. Jos išsidėsčiusios mažytėmis, |nuėmimo, nes |
|herbarum) |lyg taškeliais, grupelėmis. Konidijos |subrendusius javus |
| |rusvos, cilindriškos arba
kiaušiniškos,|labiau puola juodligė.|
| |dviląstės, sukibusios grandinėmis ant |Gerai išdžiovinti |
| |ilgų, puokštėmis išaugusių, rusvų, |grūdus, užarti augalų |
| |daugialąsčių konidijakočių. Ant stiebų |liekanas. |
| |juodos, purios, mažomis į taškelius | |
| |panašiomis grupelėmis išsidėščiusios | |
| |apnašos. Visa varpa ir kito saugalo | |
| |dalys aptrauktos juodomis apnašomis. | |
| |Konidijakočiai puokštėmis išlenda pro | |
| |žioteles, todėl apnašos atrodo lyg | |
| |maži, purūs taškeliai. | |
|Septoriozės |Dėmės šviesiai rusvos arba gelsvos, |Laikytis agrotechnikos|
|(Septoria nodorum) |neryškiais, lyg išsiliejančiais, |reikalavimų. Per |
| |tamsesniais kraštais, kartais su |gausiai netręšti azoto|
| |temsesnėmis zonomis. Dėmėse juodi |trąšomis. Litingu oru |
| |taškeliai – piknidžiai. |išplaukėjusius |
| | |kviečius apipurkšti |
| | |fungicidu. |
|Skalsės |Rugių (rečiau kitų javų) varpose |Sėti išvalytą, be |
|(Claviceps purpurea) |atskirų grūdų vietose ištįsę, |skalsia grūdžių sėklą.|
| |violetiškai pilki, vėliau |Šalia rugių sėklinių |
| |pajuoduojantys, ragelių pavidalo |pasėlių dažniau |
| |skleročiai. Prieš susidarant |nušienauti varpines |
| |skleročiams, tose vietose sunkiasi |žoles. |
| |skysčio lašeliai, kuriuose daug | |
| |bespalvių, elipsiškų konidijų. | |
|Javaklūpė |Šaknies kaklelis ir šaknys pajuodę, |Sėti gerai |
|(Ophiobolus graminis)|pūva. Ant šaknies kaklelio iš pradžių |išsivysčiusią beicuotą|
| |būna tamsios apnašos, o vėliau ant |sėklą. Laikytis |
| |ražienų susiformuoja juodų taškelių |sėjomainos |
| |pavidalo periteciai. Aukšliasporės |reikalavimų. |
| |juose ilgos, šviesiai pilkšvos, su 2-8 | |
| |pertvarėlėmis, varpos būna tuščios. | |
|Cerkosporeliozė |Didžiausią žalą padaro žieminiams |Laikytis agrotechnikos|
|(Cerkosporella |kviečiams. Ant sergančių augalų stiebų,|reikalavimų, ypač |
|herpotrichoides) |dažniausiai tarp apatinių tarpubamblių,|tinkamos sėjomainos, |
| |atsiranda šviesių pailgų, apjuostų |jaigu kviečiai |
| |tamsesniu apvadu dėmių.dėmės gali būti |purškaimi nuo kitų, |
| |ir lapamakštyje. Dėmėse išauga vos |žalingesnių ligų, |
| |įžiūrimos pilkšvos apnašos – grybo |naikinamas ir šios |
| |konidijakočiai su konidijomis. |ligos sukėlėjas. |
| |Konidijos bespalvės, į vieną galą | |
| |plonėjančios, padarytos 5-7 skersinės | |
| |pertvarėlės. Ligo sukėlėjas sudaro | |
| |vidinę ir išorinę grybieną. Kiek vėliau| |
| |iš išorinės grybienos susiformuoja | |
| |juodi smulkūs kūneliai- grybo | |
| |mikroskleročiai. Stiebo viduje ligos | |
| |pažeistose vietose priauga daugybė | |
| |šviesiai pilkšvos, senstant | |
| |paruduojančios grybienos. Tokie stiebai| |
| |per pažeistą vietą išlinksta, suklumpa | |
| |arba nulūžta. | |
|Miežių Dryžligė |Ant miežių lapų iš pradžių vienas, |Laikytis agrotechnikos|
|(Helmintosporium |vėliau 6-7 gelsvi arba rudi išilginiai |reikalavimų, auginti |
|graminearum) |dryžiai. Lapai nuo viršūnės išilgai |atsparių veislių |
| |suplyšta. Vėliau dryžiai pasidaro |miežius, beicuoti |
| |pilki, pasidengia apnašomis. Konidijos |sėklą. Plaukėjančius |
| |tiesios arba truputį kreivos, |miežius purkšti |
| |cilindriškos, bukais galais, gelsvai |fungicidu, sumažėja |
| |rusvos , su 1-7 pertvarėlėmis.
|
| | |liga. |
|Miežių tinkliškoji |Dėmės tik viršutinėje lapo dalyje, |Laikytis agrotechnikos|
|dryžligė |rudos, susidariusios iš skersinių ir |reikalavimų, auginti |
|(Helmintosporiums |išilginių dryželių, susiliejusios, |atsparių veislių |
|teres) |ovalios, lapamakštis nuo viršūnės |miežius, beicuoti |
| |gelsta. Dėmėse negausios apnašos. |sėklą. Plaukėjančius |
| |Konidijos stambios, gelsvai rudos, |miežius purkšti |
| |cilindriškos, su 1-10 skersinių |fungicidu, sumažėja |
| |pertvarėlių. |sergamumas ir šia |
| | |liga. |
|Ankštinių augalų ligos |
|23. Žirnių miltligė |Ant lapų baltas, pilkas arba rausvas |Vengti per tankių, |
|(Erysiphe communis) |valktis. Pradžioje jis lyg miltuotas, |vešlių pasėlių. Rudenį|
| |vėliau lygus, su juodais, smulkiais, |giliai užarti augalų |
| |rutuliškais kūneliais – |liekanas. |
| |kleistokarpiais. Konidijos bespalvės, | |
| |elipsiškos, bukais galais, | |
| |grandinėlėmis sukibusios, aukšliasporės| |
| |po 4-6 viename aukšlyje, bespalvės, | |
| |plačiai elipsiškos. Ankštys aptrauktos | |
| |baltu, pilku arba rusvu grybienos | |
| |valkčiu, kuris iš pradžių lyg | |
| |miltuotas, o vėliau su juodais, | |
| |smulkiais rutuliškais kūneliais – | |
| |kleistokarpiais. | |
|Ž. Askochitozė |Dėmės stambokos, apskritos arba pailgai|Sėti sveiko pasėlio, |
|(Ascochyta pisi) |apskritos, gelsvos, su rudu apvadu. |beicuotą sėklą. Rudenį|
| |Dėmių centras šviesesnis, su tamsiai |giliai užarti augalų |
| |rudais, smulkiais taškeliais – |liekanas. |
| |piknidžiais. Piknosporos bespalvės, | |
| |cilindriškos, bukais galais, dažnai | |
| |nelygiašonės, šiek tiek lenktos, | |
| |dviląstės, tiek pertvarėle kirk | |
| |įsmaugtos, su aliejaus lašeliais. | |
|Ž. Rūdys |Apatinėje, kartais ir viršutinėje lapo |Vengti šių rūdžių |
|(Technini pisi) |pusėje stambios, apskritos, rusvos, |paratuojamų augalų |
| |dulkingos pūslelės – uredosorai, o |kaimynystės. Naikinti |
| |vėliau – juodi dulkingi, lyg aksominiai|karpažoles, rudenį |
| |teleutosorai. Uredosporos apskritos, |giliai užarti augalų |
| |vienalątės, rusvos, retai dygliuotu |liekanas. |
| |apvalkalėliu. Teleutosporos tamsiai | |
| |rudos, elipsiškos arba kiaušiniškos, su| |
| |mažyčiu speneliu viršūnėje, su | |
| |neryškiu, trumpu, besparlviu koteliu, | |
| |tankai dygliuotu apvalkalėliu. Ligos | |
| |tarpininkas karpažolės. | |
|Pupų cerkosporiozė |Dėmės stambios, apskritos, pilkos, su |Rudenį giliai užarti |
|(Cercospora fabae) |tamsiai raudonu apvadu, susiliejančios.|augalų liekanas. |
| |Abiejuose lapo pusėse dėmes dengia | |
| |rudos, kauburėliais susitelkiančios | |
| |apnašos. Konidijos atvirkščiai | |
| |buožiškos, su 7-9 skersmens | |
| |pertvarėlėmis, bespalvės. | |
|P. Askochitozė |Dėmės apskritos arba pailgai apskritos,|Sėti geros kokybės |
|(Ascochyta fabae) |rusvos, koncentriškai reivėtos, su |beicuotą sėklą. |
| |šviesesniu centru ir tamsiai raudonu |Sėklinius pasėlius |
| |apvadu. Centre daug smulkių, juodų |sėti kuo toliau nuo |
| |taškelių – piknidžių. Piknosporos |kitų pupų pasėlių. Iš |
| |cilindriškos, tiesios arba kiek |mažų sėklinių pasėlių |
| |lenktos, bespalvės, su 1-2 |šalinti vos sudygusius|
| |pertvarėlėmis. Dėmės dtambios, |ir
jau sergančiu |
| |įdubusios, apskritos, rusvos, |augalus. |
| |koncentriškai rievėtos, su tamsiai | |
| |raudonu apvadu ir juodais taškeliais – | |
| |piknidžiais centre. | |
|P. Rudoji dėmėtligė |Dėmės smulkios, apskritos, iš pradžių |Laikytis agrotechnikos|
|(Botrytis fabae) |rudos, vėliau pilkšvai rusvos su |reikalavimų, tręšti |
| |raudonai rudu, iškilusiu apvadu. |padidinta kalio trąšų |
| |Apnašos aksomiškos, pilkšvos, abiejuose|doze. |
| |lapo pusėse. Konidijos apskritos arba | |
| |kiaušiniškos, sutelktos kekėse, | |
| |bespalvės arba dūmų spalvos. | |
|P. Rūdys |Abiejuose lapų pusėse smulkios geltonos|Laikytis agrotechnikos|
|(Uromyces fabae) |arba rusvos, dulkingos (uredosorai), |reikalavimų. |
| |vėliau juodo, nedulkingos | |
| |(teleutosorai) pūslelės. Uredosporos | |
| |rusvos, rutuliškos, dygliuotu | |
| |apvalkalėliu. Teleutosporos rudos, | |
| |lygiu, storu apvalkalėliu, su ilgu | |
| |koteliu ir bespalviu speneliu | |
| |viršūnėje, vienaląstė. | |
|Lubinų miltligė |Lapai ištisai arba atskiromis salelėmis|Vengti kultūrinių ir |
|(Erysiphe communis) |aptraukti baltu, lyg miltuotu valkčiu. |laukinių lubinų |
| |Jame juodi, rutuliški vaisiakūniai – |kaimynystės. |
| |klistokarpiai. Aukšlisporės po 2-6 |Nesuvėlinti sėjos, |
| |viename aukšlyje, gelsvos, elipsiškos. |sėti platesniais |
| | |tarpueiliais. Nuėmus |
| | |derlių, giliai užarti |
| | |augalų liekanas. |
|L. Septoriozė |Dėmės apskritos arba netaisyklingos, iš|Beicuoti sėklą. Nuėmus|
|(Septoria lupini) |pradžių rudos, vėliau rusvos, su |derlių giliai aparti |
| |tamsiai rudu apvadu, kartais rievėtos, |liekanas. Plintant |
| |su daugybe juodų taškelių – piknidžių. |ligoms, sėklinius |
| |Piknosporos bespalvės, siūliškos, |lubinus purkšti |
| |tiesios arba kiek lenktos, bukais |fungicidais. |
| |galais, dažniausiai su 2-4 neryškiomis | |
| |pertvarėlėmis, kartais vienaląstės. | |
|L. Cerotoforozė |Ant jaunų lapų dėmės rudų taškelių |Sėti kuo ankščiau |
|(Ceratophorum |pavidalo, apjuostos gelsvai žalsvu |išvalytą ir išbeicuotą|
|setosum) |apvadu. Ant suaugusių lapų dėmės pilkai|sėklą. Plintant |
| |arba raudonai rudos, netaisyklingos, |rudmargei, sėklinius |
| |susiliejančios, padengtos juodomis |pasėlius purkšti |
| |apnašomis. Konidijos cilindriškos, |fungicidais. Rudenį |
| |smailiais galais, su 2-7 skersinėmis |giliai užarti |
| |pertvarėlėmis, ties jomis įsmaugtos, |liekanas. |
| |rudos, viršūnėje su 3-5siūliškomis | |
| |ataugėlėmis, su šviesesnėmis galinėmis | |
| |ląstelėmis. | |
|Pašarinių žolių ligos |
|Dobilių sklerotinis |Dobilo stiebas prie žemės ir šaknies |Laikytis sėjomainos |
|puvinys (Vėžys) |kaklelis pūva. Pūvančio augalo dalys |reikalavimų. Gerai |
|(Sklerotinia |padengtos balta lyg vata grybiena, iš |išvalyti sėklą. |
|trifoliorum) |kurios vėliau susidaro juodi |Auginti atsparias |
| |skleročiai. Lapai paruduoja, sudžiūva, |veislias. Sunaikinti |
| |augalas žūva. |sergančių augalų |
| | |židinius. |
|D. Deguliai |Ant dobilų stiebų dėmės tamsiai rudos, |Išvalyti ir išbeicuoti|
|(Gloeosporium |vėliau rusvos, elipsiškos, įdubusios, |sėklą. Apsikrėtusius |
|caulivorum) |tamsesniais kraštais, su rausvais |pasėlius ankščiau |
| |kauburėliais – acervuliais – centre. |nušienauti. |
| |Konidijos bespalvės, vienaląstės, | |
| |tiesios arba pjautuviškai
lenktos, | |
| |bukais galais. Dobilų žiedų galvutės | |
| |darosi mėlynai violetinės, staiga | |
| |paruduoja ir nulinksta. | |
|Lapų rudosios |Dėmės smulkios, 0,5-3mm skersmens, |Gerai išvalyti ir |
|dėmėtligės |apskritos, rudos, vėliau iškrintančios.|išbeicuoti sėklą. |
|(Pseudopeziza |Apatinėje lapų pusėje dėmėse vienas, |Palankiais ligai |
|trifolii) |rečiau 2-3 kauburėliai – apoteciai. |plisti metais anksčiau|
| |Ant dobilų lapų apoteciuose |nušienauti dobilus. |
| |aukšliasporės kiaušiniškos, bespalvės, |Sudžiūvusį šieną |
| |vianaląstės, tiesios arba kiek lenktos.|švariai išgrėbti, kad |
| | |nuo lapų liekanų |
| | |neapsikrėstų atolas. |
|Lapų juodosios |Apatinėje dobilų lapų pusėje juodos, |Gerai išvalyti sėklą. |
|dėmėtligės |netaisyklingos, lyg išsiliejančios, |Laikytis sėjomainos |
|(Dothidella trifolli)|aksomiškos dėmelės. Konidijos kriaušės |reikalavimų. Juodosios|
| |formos, rusvos, iš pradžių vienaląstės,|dėmėtligės smarkiai |
| |vėliau dviląstės. |apniktus pasėlius |
| | |ankščiau nušienauti. |
|37. D Miltligė |Lapai aptraukti baltu, vėliau rusvu |Gerai išvalyti sėklą, |
|(Erysiphe communis) |grybienos valkčiu, kuris ryškesnis |kad neliktų jokių |
| |viršutinėje pusėje. Valktyje juodi, |priemaišų. Sėklos |
| |rutuliški kleistokarpiai. |beicavimas nuo |
| |Ant dobilų lapų aukšliasporės |miltligės neapsaugo, |
| |bespalvės, ovalios, vienaląstės. |bet beicuoti reikia |
| | |apsaugai nuo kitų |
| | |ligų, kurios gali |
| | |plisti su sėkla. Kad |
| | |liga smarkiai |
| | |neišplistų , ankščiau |
| | |pradėti šienapjūtę. |
|D. Netikroji miltligė|Viršutinėje lapų pusėje netaisyklingos,|Laikytis sėjomainos |
|(Peronospora |gelsvos dėmės, kurios, apatinėje lapų |reikalavimų. Beicuoti |
|pratensis) |pusėje, padengtos violetiškai pilkomis,|dobilų sėklą. Ligai |
| |vėliau paruduojančiomis apnašomis. |plintant, anksčiau |
| |Ant dobilų lapų konidijos ovalios, |pradėti šienauti |
| |vienaląstės, gelsvos. |dobilus, nes kuo |
| | |labiau dėmėti lapai, |
| | |tuo prastesnis šienas.|
|D. Askochitozė |Ant dobilų ir liucernos lapų stambios, |Beicuoti sėklą. |
|(Ascochyta trifolii) |išsiliejančios, rusvos, vėliau |Apsikrėtusias |
| |tamsėjančios, kartais koncentriškai |dobilienas anksčiau |
| |rievėtos dėmės su gelsvu apvadu |nušienauti. |
| |kraštuose ir rudais taškeliais – | |
| |piknidžiais centre. | |
| |Ant dobilų lapų piknosporos bespalvės, | |
| |išsiveržia iš piknidžių juostele, | |
| |vienaląstės arba su 1-2 skersinėmis | |
| |pertvarėlėmis, cilindriškos, bukais | |
| |galais. | |
|D. Rūdys |Ant lapų dažniausiai apatinėje pusėje, |Rūdėtas dobilienas |
|(Uromyces trifolli) |rudos, smulkios, dulkingos pūslelės – |anksti ir žemai |
| |uredosorai, vėliau juodos pūslelės – |nušienauti |
| |teleutosorai. | |
| |Ant dobilų lapų uredosporos rutuliškos | |
| |arba ovalios, gelsvai rudos, dygliuotu | |
| |apvalkalėliu. Teleutosporos pailgos, | |
| |lygiu, rusvu apvalkalėliu, su trumpu | |
| |bespalviu koteliu. Tarpininko neturi. | |
|Dobilinis brantas |Brantas- vidaus karantininis objektas, |Laikytis sėjomainos |
|(Cuscuta trifolli) |parazituojantis dobilus ir liucernas. |reikalavimų. Neauginti|
|
neturi nei šaknų nei lapų. |greta dobilų ir |
| |Dobilinio branto siūliški stiebai būna |liucernų. Sėklą |
| |rausvos spalvos, iki 1mm storio, lygūs,|išvalyti |
| |pliki, labai šakoti. Apsivyniojęs |elektromagnetine |
| |aplink dobilo stiebus, brantas įleidžia|mašina. Naikinti |
| |į juos haustorijas ir siurbia jomis iš |branto židinius |
| |augalo maitintojo vandenį bei organines|dobilienose. Nepalikti|
| |maisto medžiagas. Ant branto stiebų |sėklai branto užpultų |
| |išsidėsčiusios rausvos purios žiedų |dobilų pasėlių. |
| |galvutes. Sėklos apskritos, kartasi | |
| |elipsiškos, rudos, jos gali išlikti | |
| |daigios iki 10 m. bet dirvoje išlieka | |
| |gyvybingos 3 metus. Sudygsta pavasarį, | |
| |tada branto stiebeliai, spirališkai | |
| |raitydamiesi, apsivynioja apie dobilų | |
| |stiebus. Vegetacijos metus brantas gali| |
| |daugintis ir stiebų ir atplaišomis. | |
| |Dobilienose brantas plinta židiniais. | |
| |Smarkiau išplitęs jis labai sumažina | |
| |dobilų žolės bei šieno derlių. Jei | |
| |dobiluose būna daug brantų, žole | |
| |apsinuodija gyvuliai. | |
|Liucernų lap |Dėmės smulkios, 0,5-3mm skersmens, |Sėti gerai išvalytą |
|rud.dėmėtligė |apskritos, rudos, vėliau iškrintančios.|sėkla. Sėkliniuose |
|(Pseudopeziza |Apatinėje lapų pusėje dėmėse vienas, |pasėliuose palikti |
|medicaginis) |rečiau 2-3 kauburėliai – apoteciai. |platesnius |
| |Ant liucernos lapų aukšliasporės |tarpueilius. Užkrėstą |
| |bespalvės, kiaušiniškos arba ovalios, |lauką anksčiau |
| |bukais galais, tiesios arba kiek |nušienauti. Tręšti |
| |lenktos. |fosforo ir kalio |
| | |trąšomis. Sėkliniuose |
| | |pasėliuose pastebėjus |
| | |sergančių augalų |
| | |purkšti fungicidais. |
|L. Netikroji miltligė|Viršutinėje lapų pusėje netaisyklingos,|Sėti optimaliu laiku |
|(Peronospora |gelsvos dėmės, kurios, apatinėje lapų |ir beicuotą sėklą. |
|Aestivalis) |pusėje, padengtos violetiškai pilkomis,|Sergančias liucernas |
| |vėliau paruduojančiomis apnašomis. |anksčiau nušienauti. |
| |Ant liucernos lapų konidijos rusvos, |Sėkliniuose pasėliuose|
| |plačiai elipsiškos, vienaląstės. |palikti platesnius |
| | |tarpeilius, purkšti |
| | |juos fungicidais. |
|L. Askochitozė |Ant dobilų ir liucernos lapų stambios, |Sėti beicuotą sėklą. |
|(Ascochyta |išsiliejančios, rusvos, vėliau |Maišyti su kitų |
|imperfecta) |tamsėjančios, kartais koncentriškai |ankštinių arba |
| |rievėtos dėmės su gelsvu apvadu |varpinių žolių |
| |kraštuose ir rudais taškeliais – |sėklomis. Sergančias |
| |piknidžiais centre. |liucernas anksčiau ir |
| |Ant liucernos lapų piknosporos |dažniau šienauti. |
| |bespalvės, cilindriškos arba pailgai | |
| |ovalios, tiesios arba kiek lenktos, | |
| |vienaląstės arba dviląstės, ties | |
| |pertvarėle įsmaugtos. | |
|Varpinių žolių |Ant stiebų 2-8sm pločio makštis |Nelaikyti varpinių |
|smauglys |(stroma), apjuosianti stiebą aplink. Iš|žolių nusenusių |
|(Epicholoe typhina) |pradžių ji balta, vėliu paruduoja. |pasėlių. |
| |Makštis iš pradžių atrodo lyg | |
| |miltuota, jos paviršiuje yra bespalvių,| |
| |kiaušiniškų, vienaląsčių konidijų. | |
| |Vėliau makštyje susiformuoja juodų | |
| |taškelių pavidalo periteciai. | |
|
|Aukšliasporės bespalvės, siūliškos, su | |
| |daugeliu aliejaus lašelių, vienaląstės | |
|Skalsės |Varpose arba šluotelėse vienas arba |Sėti išvalytą, be |
|(Claviceps purpurea) |keli violetiškai juodi, ragelio |skalsiagrūdžių sėklą. |
| |pavidalo, smulkūs arba stambūs |Šalia rugių sėklinių |
| |skelročiai (skalsiagrūdžiai). |pasėlių dažniau |
| | |nušienauti varpines |
| | |žoles. |
|Juodosios rūdys |Ant stiebų pailgos, rudos, dulkingos |Laikytis agrotechnikos|
|(Puccinia graminis) |pūslės – uredosorai, vėliau juodos |reikalavimų. Naikinti |
| |pūslelės – teleutosorai. Uredosporos |raugerškius |
| |elipsiškos, gelsvai rusvos, dygliuotos.| |
| |Teleutosporos pailgos, lygiu | |
| |paviršiumi, dviląstės, ties pertvarėle | |
| |įsmaugtis, viršūnėje sustorėjusiu | |
| |apvalkalėliu, rudos, su ilgu rusvu | |
| |koteliu. | |
|Techninių augalų ligos |
|Bulvių ligos |
|48. Vėžys |Tai vidaus karantininis objektas. Puola|Auginti vėžiui |
|(Synchytrium |bulves bulvinis rauplis. Vėžiu serga |atsparių veislių |
|endobioticum) |bulvių gumbai, stolonai, stiebai ir |bulves. Laikytis |
| |lapai. Ant visų apsikrėtusių organų |augalų karantino |
| |susidaro įvairaus dydžio išaugos. Ant |reikalavimų. |
| |stiebų ir lapų jos būna žalios spalvos,| |
| |nedidelės. Liga aptinka per bulviakasį.| |
| |Vėžinės išaugos iš pradžių šviesios, | |
| |lygiu paviršiumi, vėliau paruduoja, | |
| |pajuosta, susiraukšlėja. Ant išaugų | |
| |nebūna kamštinio audinio, todėl | |
| |drėgnoje dirvoje jos greitai supūva. | |
| |Bulves apkrečia zoosporos, kurios gali | |
| |įsiskverbti į gumbo vidų per sveiką | |
| |peridermą. Jos yra bespalvės, apskritos| |
| |arba kiaušiniškos, su 1 žiūželiu. Per | |
| |vasarą gali išsivystyti 12-14 zoosporų | |
| |generacijų. Gumbams apsikrėtus ir | |
| |susiformavus išaugoms, jose vystosi | |
| |aukso geltonumo spalvos sus toru | |
| |trisluoksniu tamsiai rudu apvalkalėliu | |
| |apskritos žiemojančios ilgalaikės | |
| |sporos (cistos). | |
|Maras |Dėmės stambios, apskritos arba pusiau |Auginti marui atsparių|
|(Phytophtora |apskritos, rudos, lapų pakraščiuose. |veislių bulves, |
|infestans) |Drėgname ore apatinėje lapų pusėje |sodinti sveikus |
| |dėmės apjuosia baltų, purių apnašų |beicuotus gumbus. |
| |ratas. Konidijos vitrinos formos, |Purkšti fungicidais. |
| |vienaląstės, bespalvės. Gumbai dėmėti | |
| |lygiomis arba kiek įdubusiomis, | |
| |stambiomis netaisyklingos formos, be | |
| |jokios fruktifikacijos, švino pilkumo | |
| |dėmėmis. Po dėmelėmis bulvės audiniai | |
| |būna parudavę. | |
|Paprastosios rauplės |Ant gumbų nedidelės, apskritos, kiek |Laikytis sėjomainos |
|(Actinomyces scabies)|iškilusios, rudos, spinduliškai |reikalavimų. Netrešti |
| |sutrūkinėjančios, sukamštėjusio audinio|šviežiu mėšlu. Prieš |