Augmenisjo evoliucija
5 (100%) 1 vote

Augmenisjo evoliucija

Žemė yra trečioji iš devynių Saulės sistemos planetų.Be jų ,tai sistemai dar priklauso 43 planetu palydovai(neskaitant dirbtiniu),daugiau kaip 1700 mažųjų planetų – asteroidų (planetoidų),tūkstančiai kometų ir nesuskaitoma daugybė smulkių kiosminių kūnų,kurie,susidurdami ir tringdamiesi,nuolat papildo kosminių dulkių išteklius.Jų daugiausiai asteroidų žiede tarp Marso ir Jupiterio orbitų.Nepaisant tokios daugybės įvairiausių Saulės šemos narių ,net 95,35% sistemos masės sutelkta pačioje Saulėje.Visoms devynioms planetoms tenka tik 0,14%Saulės sistemos masės.

Saulės sistema ir kartu 200 milijardų kitų žvaigždžių priklauso Galaktikai,kurios skersmuo apie 100 000 šviesmečių,o jos storis branduolio viduryje – apie 18 000 šviesmečių .

Nuo Galaktikos branduolio,kuriame žvaigždžių tirščiausia,atsišakoja du spirališki didelio tankio žvaigždžių sambūrai,-Galaktikos vijos.Apsukusios porą kartų visą Galaktikos verpetą,tos vijos išsisklaido į daugybe mažesnių antrinių atšakų.Vienoje iš tokių atšakų,tarp Šaulio ir Persėjo vijų,yra Saulė,nutolusi nuo Galaktikos centro maždaug per 33 000 šviesmečių.

Sukantis visam žvaigždžių sūkuriui,kartu aplink Galaktikos centrą mždaug 250 km/s greičiu skrieja ir Saulė su savo planetomis,apeidama Galaktikos orbitą per 200-220 milijonų metų.Be šito judėjimo,Saulės dar savarankiškai skrieja – atsiduria čia arčiau,čia toliau nuo Galaktikos branduolio.Branduolyje žvaigždžių tirščiausia,jų gravitacinis poveikis didžiausias,dažnai sušvinta novos,vyksta supernovų sprogimai.priartėjusi prie mūsų Galaktikos branduolio,Saulės sistema gali būti praturtinama sunkiaisiais cheminiais elementais,išsviedžiama iš supernovų gelmių.Tuo metu taip pat susidaro palankios sąlygos Saulės ir jos planetų vidinėms įtampoms išsikrauti.Kai Saulė ir jos planetos nutolsta nuo mūsų Galaktikos branduolio,jų gyvenimo periodas pasidaro ramesnis.

Astronomai mano,kad pirmykštė Saulė,prieš milijardus metų darydama pirmuosius apsisukimus Galaktikos orbitoje,yra perkirtusi ir labai didelio tankio spiralės vijas.Ten ji patyrusi didesnį radijacinį ir gravitacinį poveikį,praturtėjusi sunkiausiais cheminiais elementais.

Aiškėja vis didesnė kosminės aplinkos reikšmė ne tik Saulei,bet ir jos sistemos nariams.Todėl Žemės aktualijų apžvalgą pradėsime problematiškiausiais kosmogeniniais klausimais:kokiu būdu ir kada atsirado mūsų gyvenamasis išk kosminis kūnas?

ŽEMĖS KILMĖ.Moksliniam šios problemos nagrinėjimui-daugiau kaip du šimtmečiai.

18 a. viduryje jau buvo žinomi spirališki kosminiai dulkiu ūkai.Karaliaučiaus spėjo,kad kitados kosminės dulkės buvo vienodai pasklidusios visoje Visatoje,bet dėl gravitacijos formavosi paskiri dulkių telkiniai,kurie buvo ūkų pradžia.Jie sukosi aplink centrinį telkinį.Ilgainiui iš ūko centrinio telkinio susidarė Saulė,o iš šalutinių-ją supančios planetos.1796 m.,praėjus 40 metų po Kanto hipotezės paskelbimo,prie panašių išvadų savarankiškai priėjo matematikas P.S.Laplasas,irgi teiges,kad Saulę kitados gaubė lėtai sukęsis kosminių dujų ūkas.Dėl Saulės traukos jis susislegė,pagreitėjo jo sukimasis.Pagaliau ūkas virto Saulę juosiančiais žiedais,kurie,toliau kondensuodamiesi,susitelkė į telkinius-planetas.

Kanto ir Lapleso nebuliarinė hipotezė,padėjusi pagrindus dialektiniam pasaulėvaizdžiui,ištvėrė beveik šimtmetį.Per tą laiką didele pažangą padarė fizika,chemija,astronomija ir kiti mokslai,kurių duomenys prisidėjo prie Žemės kilmės aiškinimosi.Kantas ir Laplasas manė,kad Žemės vidinis karštis yra reliktinis,išlikęs nuo tų laikų,kai planetos formavosi iš žvaigždės.Bet ilgainiui apskaičiuota,kad planeta iki dabartinės būsenos turėjusi atvėsti per 40 milijonų metų,tuo tarpu jau tais laikais žinoma geologinė Žemės praeitis buvo daug kartų ilgesnė.Vėsdamas Žemės rutulys turėtų nurimti,tuo tarpu vidinio Žemės gyvenimo reiškiniai,kartais katastrofiški,akivaizdžiai rodo,kad planeta tebegyvena audringą gyvenimą.Apskaičiuota,kad 98% visos Saulės sistemos sukimosi momento,tenka planetoms,o tik 2% Sauliai,nors planetos sudaro tik 0,14% visos sistemos masės.Jei Saulės sistema būtų susidariusi taip,kaip aiškino Kantas ir Laplasas,tai Saulė turėtų suktis septynis kartus greičiau negu dabar.Fizikai suabėjojo,ar materijos žiedai iš viso gali susikondensuoti į planetas.

Toliau nagrinėti Žemės kilmės problemą labai padėjo tai,kad 19 a.ir 20 a. sandūroje buvo atskleistas radioktyvusis elementų skilimas.Atrastas naujas Žemės vidinio karščio šaltinis.Deja,šis epochinis fizikos laimėjimas labai lėtai skynėsi kelią į žemės mokslus.19 a. pirmoje pusėje Žemės ir kitų planetų kilmė vis dar buvo aiškinama modifikuotomis senomis pažiūromis.K.T.Čamberlinas ir F.R.Moultonas 1902m. iškėlė hipotezę,kad planetos susidarė iš Saulės materijos telkinio,kurį išplėšė,susidurusis su Saule,kita žvaigždė.1919m.šią mintį modifikavo Dž.H.Džynsas,teigęs,kad planetos susidarė iš medžiagos “cigaro”,kurį iš Saulės išplėšė,skriesdama pro šalį,kita žvaigždė.

1943m.visiškai kitokią planetų kilmės hipotezę paskelbė moksklininkas O.Šmitas,aiškinęs,kad planeyos užsimezgė,susitelkus į gniužulus tarpžvaigždiniam
dujų ir dulkių debesiui,kurį pagavo Saulė,skriesdama Galaktikos orbita.Pagal šią hipotezę,tarpžvaigždinės medžiagos gniužulai-būsimosios planetos-šalti kūnai,didėjo nuo pritraukiamų dalelių.Tik jiems pakankamai padidėjus,pradėjo kauptis,radioakyyviojo skilimo,taip pat meteoritų smūgių energijos karštis,ir planetos įkaito.

Ši hipotezė jau geriau paaiškino,kodėl arčiau Saulės,kur centrinio šviesulio gravitacinis poveikis didesnis,susiformavo mažos ir sunkios planetos,nedaug nutolusios viena nuo kitos,o toliau-didelės,lengvos,bet retai išsidėsčiusios.

Planetų akrecijos hipotezė,aiškinanti planetų didėjimą išsklaidytos protoplanetinės medžiagos susitelkimu,buvo toliau plėtojama ir tobulinama.Pastebėta,kad Saulės pusiaujo ir planetų sistemos centrinės plokštumos yra labai artimos.Buvo iškelta mintis,kad Saulė yra tarpžvaigždinis ūkas sukosi ta pačia kryptimi,taigi tikriausiai atsirado iš tos pačios masės.Praturtinus ta įdėja naujausiais branduolinės fizikos ir cheminių elementų kosmogoninės evoliuicijos duomenimis,reikėjo pakoreguoti O.Šmito mintį ir sugrįžti prie Kanto ir Laplaso idėjos apie bendra Saulės ir planetų kilmę.

Aptikus radioaktyvumą,rastas geologinis laikrodis,pagal kurį gaima tiksliai datuoti Žemės plutos sluoksnius.Pasirodė,kad radioktyvieji elementai(uranas,toris,kalis ir kt.) spontaniškai skyla,virsdami antriniais lengvesniais elementais ir kartu išskirdami daug energijos.Vieni radioaktyviųjų elementų izotopai skyla greitai,kiti lėtai,skaičiuojant iš atsiradusių elementų kiekio suirimo pusperiodį,šį geologinį laikrodį galima pritaikyti netolimai,tolimesniai ir labai tolimai geologiniai praeičiai nustatyti.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1097 žodžiai iš 3596 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.