Auklėjamasis šeimos gyvenimas
5 (100%) 1 vote

Auklėjamasis šeimos gyvenimas

Auklėjamasis šeimos gyvenimas

• Šeima kaip socialinė institucija

Žmonių šeima sukuriama, kai gimsta vaikas. Pilną šeimą sudaro abu tėvai, vaikas arba vaikai. Joje dažnai būna senelių, kitų giminių. Nepilnoje šeimoje esti tik vienas tėvų. Struktūrinis šeimos paaiškinimas neapibūdina jos esmės. Kokia šeimos paskirtis?

Žmonijos egzistavimo sąlyga – jos atsinaujinimas gimus vaikui. Jau pirmykštėje bendruomenėje šis atsinaujinimas vyko šeimoje, kurią sudarė tėvas, motina, vaikas arba vaikai. Tik matriarchato šeimoje tėvas neįėjo į jos sudėtį. Be to, nei šeima, nei bendruomenė arba visa visuomenė negali egzistuoti neauklėdama vaikų darbui ir socialiniams santykiams. Todėl esminė šeimos paskirtis – vaikų gimdymas, jų auginimas ir auklėjimas.

Šeimos gyvenimas ir vystimasis įmanomas tenkinant kiekvieno jos nario materialinius ir dvasinius poreikius. Todėl svarbiausia jos pilnutinio gyvenimo sąlyga – ūkinė ir kultūrinė bazė, bendra ekonominė ir dvasinė veikla, atitinkanti tautos teikiamas galimybes. Šioji šeimos egzistencijos sąlyga priskiriama prie šeimos esminių požymių. Šeimą ir galima apibrėžti kaip mažiausią žmonijos regeneracijos grupę, siejamą ekonominės ir dvasinės veiklos bendrumu.

Toks apibrėžimas atskleidžia šeimos prigimtį, paskirtį pagal pagrindines funkcijas ir jos vieningumo sąlygas. Kartu šeima yra ir žmonijos istorijos padarinys. Paveldėdama geriausias praeities tradicijas, šeima kuriama ne kokiais nors išskaičiavimais, bet abipuse meile ir santuoka, registruojama nustatytose įstaigose. Šeimos registracija daro ja juridiniu asmeniu, saugojamu įstatymais ir formalia socialine institucija. Jos, kaip socialinės institucijos, pagrindiniai uždaviniai yra šie:

1. Saugoti ir puoselėti šeimosnarių ištikimybę ir vieningumą(darną).

2. Auginti ir auklėti vaikus. Sudaryti palankias jų brendimo ir vystimosi sąlygas.

3. Stiprinti šeimos ūkį ir racionaliai tvarkyti jos ekonomiką.

4. Rūpintis vaikų bendruoju ir profesiniu išsilavinimu, pasirengimu padėti mokyklai mokyti ir auklėti vaikus.

5. Rengti vaikus savarnkiškam gyvenimui jų būsimojoje šeimoje.

Šių uždavinių vygdymas reikalauja iš šeimos atitinkamo kultūrinio ir pedagoginio

pasirengomo, didelio atsidavimo šeimos interesams, ištvermės veikloje ir meilės visiems šeimos nariams.

Santuoka bendram gyvenimui sujungia vyrą ir moterį-skirtingas ne tik lyties, bet ir visais kitais požymiais individualybes. Nors jas jungia draugystės ir meilės ryšiai, bet bendrame gyvenime išryškėjantys požiūrių, skonių, vertinimų ir charakterių skirtumai sudaro prieštaravimų situaciją, keliančia įvairias tarpasmenines ir asmenines problemas, kurios turi būti vienaip ar kitaip sprendžiamos. Ši aplinkybėšeimos pedagogikai kelia uždavinį tirti šeiminių prieštaravimų sprendimų klausimą, ypač todėl, kad kylantys prieštaravimai dažnai sukelia nereikalingus konfliktus, dėl kurių šeimos nariai susvetimėja. O šeimos narių gyvavimui reikia darnos, vienybės, nuoširdumo, artumo. Vadinasi, prieštaravimų sprendimo tikslas turi būti darna.





Prieštaravimai pirmiausia kyla, kai vyras ir žmona neįsisąmonina,jog jie yra skirtingos individualybės, kurias reikia gerbti ir kurioms reikia leisti laisvai reikštis. Nėra dviejų tokių pat individualybių. Laisvas individualybės vystymasis plėtoja jos orginalumą. Šias tiesas nesunku suprasti, bet sunku jų laikytis vertinant kiekvieną žmogų.

Prieštaravimai intencivėja, kai šeimos narys turi neigiamų charakterio bruožų ar įpročių: nerūpestingas, nesilaiko susitarimo, apgaudinėja, meluoja, tinginiauja, girtauja ir pan. Šiuo atveju svarbu suformuoti savyje nusistatymą be konflikto, ramiai ir protingai siekti šeiminės darnos tikslo, laukti, sudaryti sąlygas, kad pastebėtų savo trūkumus ir klaidas, įveiktų ydas.

Trūkumai, klaidos, blogi įpročiai turi priežastis. Jas pastebėjus, lengviau suprasti ir taisyti elgesio trūkumus. Tačiau kartais neįmanoma pastebėti. Visais atvejais šeimoje reikia sudaryti sąlygas, kad vystytųsi ir stiprėtų darna, vengti prieštaravimų, kitaip nukenčia auklėjamoji šeimos galia. Kaip tai daryti?

• Darnos ugdymo priemonės

1. Šeimos higiena turi garantuoti sveikos fizinės ir psichinės veiklos sąlygas. Švara, ventiliacija, šiluma, pakankama šviesa, asmeninės higienos reikmenys, patogūs baldai ir tinkamas jų išdėstymas, moderni įranga – šiuolaikinės buities atributai, atitinkantys žmogaus poreikius.

Psichinės higienos reikalavimų nepaisymas sukelia nuovargį, irzlumą nepasitenkinimą. Garsi muzika, kitokie stiprūs nervų sistemos dirgikliai, nuolatiniai priekaištai ir konfliktai, emocinės audros, įtemtas laukimas išsekina, sukelia apatiją ar isteriją, nusivylimą. Erotinis agresyvumas ar frigidiškumas, neištikimybė pažeidžia psichinio gyvenimo harmoniją. Ugdant šeimos darną, šių antihigieninių dalykų vengiama.

2. Šeima yra jos narių relaksacijos ir rekreacijos vieta. Čia atsipalaiduojama grįžus iš darbo, čia atnaujinamos jėgos tolesniam darbui. Abu sutuoktiniai turi rūpintis, kad buto
aplinka, psichologinis klimatas, veiklos organizacija, mityba garantuotų poilsį, atstatantį darbingumą, gerą nuotaiką. Vaikų mokymasis namie turi vykti relaksacijos sąlygomis, palaikant jų pasitikėjimą savo jėgomis, darant pertraukėles. Šeimoje įdomiai, kultūringai ir prasmingai tvarkomas laisvalaikis (telelaidų žiūrėjimas, iškylos ir išvykos ir kt.) stiprina tarpasmeninius santykius ir jėgas.

3. Labai svarbus šeimos darnos ugdymo veiksnys – įvairios priemonės, tenkinančios jos narių biologinius, materialinius, kultūrinius, socialinius ir dvasinius poreikius. Kadangi poreikiai išreiškia būtiną žmogaus santykį su tam tikrais objektais, reikia jais pasirūpinti. Besaikis jų gausinimas kuria vartotojišką psichologiją, svetimą adekvataus gyvenimo būdui. Ugdant sveiką asmenybę, svarbu tenkinti tikruosius šiuolaikinio žmogaus gyvenimo poreikius, o ne besaikį apetitą, nepagrįstus įgeidžius.

Šeimos narių darną pirmiausia garantuoja pasitenkinimas tuo, kad visiems pakanka jų biologinės egzistencijos ir materialinio, kultūrinio aprūpinimo priemonių. Ypač svarbu patenkinti savisaugos, saugaus gyvenimo poreikį, t.y. garantuoti, kad bus ginami asmens gyvybiniai interesai. Gynimosi suo grubumo reakcijos kaip tik ir kyla iš savisaugos poreikio. Jis gimdo ir švelnumo poreikį, kurio tenkinimas ugdo gražius humaniškus santykius šeimoje.



Iš socialinių įsidėmėtini bendravimo, savarankiškumo bei laisvės, pripažinimo, palaikymo poreikiai. Vaikų prigimtis skatina bendauti su tėvais. Tėvai negali spresti šeimos uždavinių nebendarudami. Menas gražiai bendaruti. Jo reikia mokytis iš mažens, bet to neužtenka. Darnūs santykiai nuolat kuriami. Jų kūryba – proto ir meilės žmogui padarinys.

Bendraujant pirmaiausia įsikalusoma į kitą, stengiamasi jį suprasti, gerbti jo nuomonę, mintį, savarankišką jo elgesį, o tik po to kaip galima tiksliau, atsargiau ir adekvačiau reaguoti. Saviraiškos laisvės šeimoje neturi užgožti kategoriška konfrontacija. Šeimos narys turi būti palaikomas, pripažįstamas ne tik lygiateisiu bendarvimo dalyviu, bet ir vertinga, oria asmenybe. Kai kyla principiniai prieštaravimai, sąmoningai organizuojama diskusija ar disputas problemai spręsti.

Diskusijos dažnai kyla ne tik dėl materialinių, kultūrinių interesų skirtingumo, bet ir dėl dvasinių vertybių, dėl tų ar kitų charakterio bruožų, elgesio, darbo individualaus vertinimo. Šeimos nariai skirtingai suvokia save ir aplinką, turi asmeninių požiūrių, įvairių skirtingų emocinių išgyvenimų. Tai ir sudaro konfrontacines situacijas. Jos mažės, jeigu bus tenkinami individualūs dvasiniai poreikiai (tiesos, gėrio, grožio, laimės, meilės). Vis dėlto esama situacijų, kai reikia keisti šeimos nario pažiūras, vertinimus, charakterio bruožus arba su jais susigyventi.

4. Tais atvejais kai reikia ka nors keisti, moralai, priekaištai, grasinimas ir kitok skategoriškas elgesys nieko nepadeda. Šeimos darnos kūrimo tikslu reikia naudotis psichologinio (vadovavimo psichiniam gyvenimui) pokalbio taisyklėmis. 1. Mąstyti, jausti ir vertinti taip, kaip pašnekovas, suprasti jį taip, kaip jis save supranta. 2. Išsiaiškinti priežastis, kurios suformulavo jo klaidingas pažiūras, vertinimus, blogus įpročius ar netinkamą elgesį, kalaidingą savęs supratimą. 3. Organizuoti pokalbį taip, kad pašnekovas pats rastu būdus, kaip keisti savo mąstyseną ir elgesį, kad pats numatytų sprendimus elgesiui koreguoti. 5. Padėti , kad laikytųsi savo sprendimų.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1243 žodžiai iš 3983 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.