Auklėjimo metodai
5 (100%) 1 vote

Auklėjimo metodai

11

Auklėjimo metodai. Auklėjimo metodų samprata. Tiesioginiai ir netiesioginiai metodai. Auklėjimas, kaip būdas padėti suvokti žmogaus paskirtį gyvenime, teikti žinių apie žmonių elgesio taisykles, tarpusavio santykius, vertybines orientacijas, kaupti dorinę patirtį ir mokyti, kaip žmogus turi elgtis įvairiose gyvenimo situacijose.

Auklėjimo metodas — veiksmų būdų visuma kokiam nors auklėjimo tikslui pasiekti. Skiriami šie auklėjimo metodai: 1) rodomieji (asmeninis pavyzdys, auklėjamojo vadovavimo stilius, aplinkos pavyzdžių demonstravimas); 2) žodiniai (pamokymas, patarimas, auklėjamasis pasakojimas, pokalbis, garsinis ir tylusis skaitymas, nurodymas, įtaigavimas, elgesio padarinių numatymas — anticipacija, konsultacija, įtikinėjimas); 3) veikdinamieji (pratinimas, įpareigojimų vykdymas, vykdymo kontrolė ir vertinimas, auklėjamųjų situacijų sudarymas, elgesio keitimas, socio-drama); 4) stimuliuojamieji: skatinimas (pritarimas, pagyrimas, socialinis palaikymas, padėka, pasitikėjimo pareiškimas, norų patenkinimas, sėkmingos veiklos organizavimas, įtraukimas į įdomią veiklą, apdovanojimas); 5) bausmės (nepritarimas, pastaba, įspėjimas, papeikimas, elgesio svarstymas, nepatenkinamas elgesio vertinimas, „natūralių pasekmių“ metodas ir kt.). Žr. bausmių metodai. (Pedagogikos žodynas. 1993 m. Vilnius.)

1.Įtikinėjimo (sakytinis) metodas ir jo formos

Įtikinėjimas — populiariausias, lengviausiai or¬ganizuojamas auklėjimo būdas. Žodžiais atskleidžiamas mo¬ralinių normų turinys, aiškinamos elgesio taisyklės, diskutuo¬jama. Auklėtojo argumentai, faktai turi būti įtikinami, svarūs, pokalbis veda¬mas taktiškai, pačiam giliai tikint tuo, ką aiškini kitiems.

Plačiai mokyklose vartojami etiniai pokalbiai. Jie turėtų būti iš anksto planuojami, apimti svar¬biausius kultūringo elgesio, moralės aspektus, logiškai išdės¬tyti. Šis įtikinėjimo metodas reikalauja pokalbius organizuoti moralės normoms diegti.

Kita įtikinėjimo metodo forma — disputas. Jį galima or¬ganizuoti literatūros, meno, mokslo, politikos, moralės ir kitais klausimais. Rengiamas paprastai visos mokyklos mastu. Kiek¬vienas čia gali pasakyti savo nuomonę, įsiklausyti į kitų tei¬ginius, įvertinti vienos ar kitos pozicijos pagrįstumą.

Retsykiais mokykloje galėtų būti organizuoti knygų ap¬tarimai, mokslinės konferencijos, literatūriniai teismai.

Tai veiksmingos auklėjimo formos, visapusiškai lavinančios moksleivius, formuojančios jų moralines nuostatas.Dar kelios įtikinėjimo metodo formos — liaudiškos vaka¬ronės, viktorinos, kalendorinės šventės — skirtos ir moksleivių auklėjimui, ir poilsiui, ir pramogai.

2.Įpratinimo metodas

Pratinimo būdu formuojamos, įtvirtinamos reikšmingos mo¬ralinės nuostatos.

Vaikams pradėjus lankyti mokyklą, pozityvūs įpročiai ug¬domi per pamokas bei užklasinėje veikloje.

Mokymo procese, svarbiausia su¬formuoti įprotį dirbti sistemingai, kiekvieną užduotį atlikti iki galo. Pažintinė veikla teikia ir daugiau galimybių pozityvioms asmenybės savybėms ugdyti. Ieškodami atsako į pedagogo pa¬teikiamus probleminius klausimus, moksleiviai įgunda kolek¬tyviai dirbti, spręsti intelektines užduotis. Įpranta bendradarbiauti, pasiremti grupės nuomone.

Pradedama nuo paprasčiausių įpareigojimų: moksleiviai bu¬di per pertraukas, rūpinasi klasės švara, organizuoja tarpklasines sporto varžybas, išvykas bei ekskursijas, poilsio vakarus, renka pinigus vienodai aprangai kūno kultūros užsiėmimams, mokykliniams priešpiečiams apmokėti ir t.t. Šitaip įprantama dirbti neapmokamą visuomeninį darbą.

3.Rodomieji( pavyzdžio) auklėjimo metodai turi tikslą formuoti auklėtinių dvasines vertybes ir dorinį elgesį teigiamais pavyzdžiais. Šio metodo psichologinis pagrindas yra tai, kad vaikai iš prigimties mokosi mastyti ir veikti nesąmoningai imituodami kitų kalbą, gestus ir kitokius judesius, identifikuodami save su suaugusiais. Šis nesąmoningo išmoki¬mo procesas sukaupia turtingą mąstymo ir elgesio patirtį, aplinkos ir įvykių vertinimo galias.

Teigiamų pavyzdžių demonstravimas ir stebėjimas yra dvejopas: asmeninis pavyzdys ir kitų (vienmečių ir vyresniųjų) elgesio stebėjimas.

Ypač reikšmingi vaikams artimiausių jiems asmenų — tėvų, draugų, mokytojų — poelgiai. Tai suprantama: neturėdami gy¬venimo patirties, savų siekių, turi mėgdžioti kitus.

Didžiausią įtaką vaikams daro tėvai. Jų požiūrį į gyvenimą, darbą, į kitus žmones visada perima vaikai.

Asmeninio pavyzdžio kaip auklėjimo metodo taikymas reikalauja iš pedagogo mokamai naudoti savo asmenybės saviraiškos priemones: kalbą, valią, jausmus, temperamentą, charakterį, sugebėjimus, žinias. Senas posakis sako: „Žodžiai moko, pavyzdžiai patraukia“.

4. Veikdinamaisiais metodais siekiama kaupti operacinę patirtį įtraukiant auklėtinius į praktinę veiklą, ugdančią jų pažiūras, įsitikinimus ir elgesį. Psichologinis šių metodų pagrindas yra asmenybės veikla ir santykiai. Asmenybės veiklos psichologiją sudaro tokie klausimai, kaip suvokimas, atmintis ir išmokimas; mąstymas ir intelektas; motyvacija, emocijos ir valia.

5. Skatinimo metodas

Moksleivius gerai elgtis skatina pagyrimas, jų elgesio, atlikto darbo teigiamas įvertinimas. Pagirtasis maloniai jaučiasi. Noras sulaukti pritarimo
veiksmingai skatina gerai elgtis, suteikia jėgų nugalėti kliūtis, pagundas.

Žmogų dirbti stimuliuoja tam tikra teigiamų ir neigiamų vertinimų kaita, bet teigiamieji vi¬sada turi dominuoti.

Reikia mokėti skatinti moksleivius. Įsidėmėtini šie reikalavimai:

1. Skatinti vaiką galima tik už tikrus nuopelnus ar laimėjimus. Nepelnyti pagyrimai neauklėja.

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 778 žodžiai iš 1541 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.