Auklėjimo metodai
5 (100%) 1 vote

Auklėjimo metodai

ĮŽANGA

Šiandien būtina sudaryti mokiniui sąlygas auklėtis, išgyventi vertybių reikšmę sau ir pasaulio tobulėjimui, padėti adekvačiai susivokti savyje ir pasaulyje, skatinti realizuoti naujas vertybes gyvenime, nes tik taip išsiskleidžia asmenybės branda.

Auklėjimą nereikėtų suprasti ir kaip mokymą ir auklėjimą. Šiandieninėje mokykloje auklėjimas įsilieja į visą ugdymo vyksmą – augimą, lavinimą, tobulėjimą ir kt. Auklėjime svarbu atsižvelgti į vaiko prigimtines galias. Auklėjimas suprantamas kaip permanentinio ugdymo funkcija.

Siekiant auklėjimo tikslų svarbu apmąstyti ir metodus, t.y. veikimo būdus ir kelius. Klasės auklėtojas praktikas dažniausiai auklėjimo metodus grindžia auklėjimo teoriniais pamatais ir principais. O kai kurie ieško jau gatavų receptų. Geriausiai, kai auklėtojas sugeba pasirinkti darbo metodus, iškeltiems auklėjimo uždaviniams spręsti. O tam reikia orientuotis metodų visumoje, būti kūrybingu ir išmoningu. Pasirinkimas taip pat turėtų remtis auklėtinio asmenybės ir klasės bendruomenės pažinimo metodika.

AUKLĖJIMO METODAI

Auklėjimo principų taikymas pedagoginėje praktikoje padeda suvokti, ką ir kodėl reikia daryti, kad būtų pasiektas auklėjimo proceso efektyvumas.

Lemtingas auklėjimo vyksmo struktūros komponentas yra auklėjimo metodai. Jie tiesiog susiję su auklėjimo priemonėmis ir turiniu.

Auklėjimas yra žmogaus santykių su aplinka, su jo paties veikla ir savimi ugdymas. (L.Jovaiša, 2001)

Auklėjimas – skatinimas pageidaujame linkme formuotis žmogaus pažiūroms ir elgsenai. (V.Jakavičius, 1996)

Auklėjimo metodas – tai priemonių ir turinio taikymo būdų sistema auklėjimo tikslams pasiekti. Nuo turinio sudėtingumo, nuo auklėtinių patirties priklauso metodų pasirinkimas ir jų taikymas.

V.Jakavičius knygoje „Mokyklos pedagogika“ išskiria tokius auklėjimo metodus:

1. Įtikinėjimo metodas

2. Įpratinimo

3. Pavyzdžio

4. Skatinimo

5. Draudimai ir bausmės

L. Jovaiša knygoje „Edukologijos pradmenys“ išskyrė metodus taip:

1. Rodomieji

2. Sakytiniai

3. Veikdinamieji

4. Veiklos ir santykių organizavimas

5. Stimuliaciniai

V. Jakavičius ir L. Jovaiša auklėjimo metodus klasifikuoja labai panašiai:

 įtikinėjimo metodas atitinka sakytinį,

 rodomasis atitinka pavyzdžio,

 stimuliacinis apima skatinimo, draudimų ir bausmės,

 veikdinamieji atitinka įpratinimo.

Rodomieji (Pavyzdžio) auklėjimo metodai turi tikslą formuoti auklėtinių dvasines vertybes ir dorinį elgesį teigiamais pavyzdžiais. Šio metodo psichologinis pagrindas yra tai, kad vaikai iš prigimties mokosi mąstyti ir veikti nesąmoningai imituodami kitų kalbą, gestus ir kitokius judesius, identifikuodami save su suaugusiais.

Asmeninio pavyzdžio kaip auklėjimo metodo taikymas reikalauja iš pedagogo mokamai naudoti savo asmenybės saviraiškos priemones: kalbą, valią, jausmus, temperamentą, charakterį, sugebėjimus, žinias. Vadinasi, asmeninis pavyzdys nėra statiškas asmenybės savybių derinys; jis greičiau dinamiškas, valdomas, kuriamas savęs vaizdas kitiems ir sau.

Asmeninis pavyzdys turi įtaigos jėgą. Įtaiga – tokia vienos asmenybės kuriama santykių būdų sistema, kuri sukelia kitos asmenybės ar žmonių grupės efektyvių minčių, jausmų ir veiksmų rezonansą. Viena įtaigos priemonių – pedagogo asmenybė.

V. Jakavičius mini, kad reikšmingą poveikį vaikams, paaugliams, jaunimui daro ir literatūra. Perskaitę gerą knygą, jie nori būti dori, nekenčia blogio, neteisybės, stipriai išgyvena patirtus įspūdžius, lygina save su knygos herojais. Tokiais atvejais pamėgto literatūros kūrinio veikėjo patarimas, nurodymas daug veiksmingesnis nei analogiškas tėvų raginimas, pedagogų įtikinėjimas.

Sakytiniais (Įtikinėjimo) metodais siekiama įtikinėti. Psichologinis jų pagrindas yra akustinių, verbalinių įspūdžių įgyvendinimas, formuojantis vertybinius nusiteikimus.

Žodis ne tiktai naudojamas informacijai perteikti, bet ir nurodymams, koks turi būti konkrečioje situacijoje elgesys, pamokoma padarius klaidą, patariama, kai nepajėgiama ko nors pasirinkti, paaiškinama, kai kas nors nesuprantama žmonių santykiuose ir pan. Žodis taip pat naudojamas, kai auklėtojas moko, kaip numatyti savo elgesio bei veiklos rezultatus, iš anksto suvokti ir numatyti (anticipuoti) savo elgesį, ateitį, jeigu atitinkamai tvarkys savo darbą ir elgesį šiandien.

Anticipacija – būtinas bendravimo su mokiniais metodas, nes vaikai ir jaunimas ne visada pajėgūs prieš pradėdami veiklą ar pasirinkdami elgesio būdus suvokti, numatyti jų rezultatus. Todėl pedagogams tenka sužadinti auklėtinių veiklos ir elgesio anticipaciją, mokyti numatyti padarinius, sudaryti tokį planą, kuris garantuotų gerus elgesio bei veiklos rezultatus.

Anticipacija svarbi ir sunkiai auklėjamų mokinių parauklėjimui, elgesio korekcijai. Pradedama nuo elgesio sutrikimų diagnozės – pokalbio apie blogų įpročių, dorinio nepatvarumo, emocinio netolygumo kilmę ir plėtrą. Visą tai žinant sužadinami vertybiniai motyvai elgtis taip, kaip buvo elgiamasi iki socialinio, dorinio sutrikimo, padedama numatyti saviauklos tikslus ir uždavinius, sudaryti saviauklos priemonių planą ir kt. Visa tai padeda savikorekcijai, be kurios neįmanomas
ji konsultacija – pokalbis, turint tikslą įveikti dorinio ar kultūrinio brendimo sunkumus, formuoti tinkamas santykių su aplinka nuostatas. Ji turėtų pakeisti moralizavimą – įkyrų ir žalingą žinomų reikalavimų kartojimą.

Auklėjamoji konsultacija bus vaisinga tuo atveju, kai pedagogui pavyks pasiekti savimonės gelmes bei padėti auklėtiniui adekvačiai suvokti save, tinkamai vertinti savo santykius su aplinka.

Pastoviam doriniam elgesiui lemiamą vaidmenį vaidina asmenybės pasaulėžiūriniai ir doroviniai įsitikinimai. Įsitikinimams formuoti taikomas – įtikinimo metodas.

Įtikinėjimas – populiariausias, lengviausiai organizuojamas auklėji būdas.

V. Jakavičius išskiria įtikinėjimo metodo formas:

 Etiniai pokalbiai,

 Disputas,

 Liaudiškos vakaronės,

 Viktorinos,

 Kalendorinės šventės.

Etiniai pokalbiai. Šis įtikinėjimo metodas reikalauja pokalbius organizuoti ne įvykusiems klasėje konfliktams spręsti, prastam kurio nors mokinio elgesiui smerkti, o moralės normoms diegti.

Disputas. Rengiamas paprastai visos mokyklos mastu. Kiekvienas čia gali pasakyti savo nuomonę, įsiklausyti į kitų teiginius, įvertinti vienos ar kitos pozicijos pagrįstumą.

Įpratinimo metodas

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 922 žodžiai iš 1840 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.