Auklėjimo proceso realizavimo galimybės
5 (100%) 1 vote

Auklėjimo proceso realizavimo galimybės

Artūro Bardzilausko

Empyrinis@centras.lt

Dalykas – Hodegetika (auklėjimo teorija)

Na čia darbas tai nelabai geras, bet gal panaudosit. Ypač dėstytojai nepatiko įvado pirma pastraipa. Panaikinkit pabraukimus.

Vilniaus Pedagoginis universitetas

Pedagogikos ir psichologijos fakultetas

Socialinės pedagogikos katedra

ARTŪRAS BARDZILAUSKAS

Socialinės pedagogikos specialybės

Neakivaizdinio skyriaus, Vilniaus grupės studentas

AUKLĖJIMO PROCESO

REALIZAVIMO GALIMYBĖS

Mokslinė argumentuota esė

Darbą tikrina: doc. dr. V. Indrašienė

Vilnius, 2003

ĮVADAS

Vaikų aųuklėjimas yra reikšmingas ir sudėtingas darbas. Jis nėra kažkoks atskiras tiesinis, nuo kitų ugdymo funkcijų izoliuotas vyksmas. Jis susilieja su mokymo, lavinimo, švietimo, prusinimo, globojimo, aprūpinimo bei auginimo procesais, jų turiniu, priemonėmis ir metodais, bet juose neištirpsta, išlaiko auklėjamąjį autentiškumą ir savo galią.

Yra du kertiniai auklėjimo pamatai: žmogus ir pasaulis. Iš abiejų kyla pamatiniai reikalavimai auklėjimui, siekiančiam išplėtoti adekvačius žmogaus santykius su pasauliu.

Sprendžiant ir vykdant auklėjimo uždavinius, svarbiausią vaidmenį turi auklėjimo veikėjai, bet jų vaidmuo sąlygojamas tinkamų ar netinkamų auklėjimo veiksnių, kuriuos sudaro šeima, gyvenamoji vieta (darželis, mokykla, bažnyčia) ir net darbovietė, masinės informavimo priemonės, organizacijos, kariuomenė, valstybė ir pagaliau pats asmuo.

Auklėjimas tęsiasi visą gyvenimą. Žmogus nuolat grįžta prie tų pačių vertybių, kurias įgijo jaunystėje, nes gyvenimo vėjai ir skersvėjai užpusto daug ką gera, kas glūdi jo sieloje. Tenka stabtelėti, grįžti į savo autentiškumą ir atgaivinti tai, kas prarasta, arba iš naujo kurti savyje žmogiškumo, darnos lobius.

Šių dienų dorovinė sumaištis apėmė visus gyvenimo sluoksnius, miestą ir kaimą, pavaldinius ir valdžią. Sutelktas visų auklėjimo veiksnių kryptingumas galėtų gerinti tautos dvasinę būklę. Tam reikia sumanaus telkėjo. Tokį matau šeimos, mokyklos, bažnyčios vieningame asmenyje. Tuo tarpu šie trys veiksniai veikia atskirai, todėl jų jėga dar per menka kurti tautą aukštesniam pašaukimui, negu tenkinti savo biologinius ar materialinius poreikius. Apie tą pašaukimą, kylantį iš tautos paskirties, kiekvieno jos nario prigimties, mano skaitytoje literatūroje norėta daug pasakyti.

Tegul tikėjimas pašaukimo kilnumu stiprina viltį, kad rūpestingas auklėjimas tobulins žmoniją ir jos tautas.

Iš žmonių išsiskiria prigimtiniai auklėtojai – tėvai. Jų sociokultūrinė atsakomybė – išauklėti dorą ir kultūringą savo tautos vaiką. Tai pasiekia tiktai išauklėti, dori ir kultūringi tėvai, susipratę tautiečiai. Tad tėvai lemia, kokia bus tauta, nors kartais gerų tėvų būna blogi vaikai, o blogų – geri. Tokiems atsitiktinumams įtakos turi gera ar bloga aplinka, paties vaiko susikurti santykiai su tikrove, su realia ir idealia esamybe. Labai svarbu sudaryti sąlygas pačiam vaikui isisąmoninti tikrąsias vertybes ir jomis tvarkyti savo elgesį.

Tėvų auklėjamąsias pareigas pratęsia kvalifikuoti auklėtojai: mokytojai, kunigai, dėstytojai, socialiniai pedagogai, vaikų darželių auklėtojai, nusikaltėlių auklėtojai, kultūrininkai (animatoriai), karininkai, policininkai. Šių auklėjimo veikėjų sąrašas nepilnas, bet jis įtikina, kad visuomenė susirūpinusi turėti vienokių ar kitokių auklėtojų, kurie pagelbėtų žmogui visą gyvenimąvykdyti socialines priedermes. Jam gali padėti tik tokie turintys specialią kvalifikaciją auklėtojai, kurie myli ir gerbia savo auklėtinius, kokie jie bebūtų skirtingi savo amžiumi, patirtimi, charakteriu, socialine būkle, elgesiu.

Vaiko teisių konvencijoje parašyta: „Valstybės dalyvės deda visas pastangas, kad būtų pripažintos bendros ir vienodos abiejų tėvų atsakomybės už vaiko auklėjimą ir vystymąsi principas. Tėvams, arba atitinkamais atvejais, teisėtiems globėjams tenka pagrindinė atsakomybė už vaiko auklėjimą ir vystymąsi. Pagrindimis jų rūpestis turi būti vaiko interesai.“ [11]

Šio darbo tikslas – aptarti ką gali ir ko negali vaikus auklėjantys tėvai ir socialiniai pedagogai. Dabar Lietuvoje yra geros galimybės auklėti vaikus. Naudodamas mokslinę ir populistinę literatūrą tai ir bandysiu įrodyti.

AUKLĖJIMO PROCESO REALIZAVIMO GALIMYBĖS

Galimybę būti patriotu turi kiekvienas pedagogas ir kiekviena šeima.

Be to šeimos gali būti darnios. O darnioje šeimoje vaikas gali stebėti ir perimti „šeimos gyvenimo būdą, jos narių dorovinę ir dvasinę kultūrą, elgesį, vertybines orientacijas. Šeima jam gali padėti įveikti vienišumą, nepasitikėjimą savimi, nerimą, atstatyti emocinę pusiausvyrą, niveliuoti stresus. Šeimoje labai individualiai gali būti tenkinami vaiko materialiniai ir dvasiniai poreikiai. Joje vaikai, perimdami vyresniųjų gyvenimo ir auklėjimo patyrimą, formuojasi kaip būsimieji tėvai. Kartu su tėvais tvarkydami šeimos ūkį, jie gali išmokti šeimyniškai ūkininkauti. Šeimoje vaikas mokosi vykdyti ir visuomenines užduotis. Jis gali išbandyti savo jėgas ir galimybes. Šeima saugo jį nuo klaidingų poelgių, padeda įveikti gyvenimo sunkumus.

Šeima palankiausiai veikia vaiko psichiką, skatina jo protinį ir dorovinį
vystymąsi. Čia visapusiškai gali būti tenkinami jo emociniai poreikiai (prieraišumas artimiesiems, tėvų dėmesys vaikams ir kt.). <…>

Savo vaikams gali teikti tinkamą. nuolatinį ir normalų auklėjimą; stiprinti morališkumą ir visuomeniškumą; tautai ir valstybei pateikia stiprius ir gilius pagrindus.“ [1:31-33]

Džiugu, kad įvairėja kultūrinis gyvenimas. Z. Bajoriūnas (1997) sako: „Šeimų kultūrinis gyvenimas įvairėja. Žmonės pasidarė reiklesni įvairioms radijo ir televizijos programoms, dalyvauja miesto pramogose (kino teatrų, klubų, kavinių lankymas), lanko šeimos draugus, išradingai juos priima pas save. Vis daugiau šeimų savo santaupas panaudoja kultūriniam, estetiniam, doroviniam lygiui kelti. Daug jų nemažai laiko praleidžia gamtoje, rūpinasi jos apsauga.“ [1:49]

Tėvai su vaikais gali išvykti į gamtą. Jau minėtas autorius rašo: „Gamtoje žmogaus jausmai švelnėja. Gerėja tėvų ir vaikų tarpusavio santykiai. Gamta skatina doras šeimos narių emocijas ir palankumą.

Gamta budina moralę, sąžinę. Kai žmogus identifikuoja save su gamta, jis konstruktyviai puoselėja dvasingumą, atgimsta kartu su ja. <…>

Pirmiausia vaikai šeimoje pratinami gerbti lietuvių liaudies folklorą, etnografiją, papročius ir apeigas, mitologiją ir tradicijas, susijusias su gamtos dosnumu, jos išaukštinimu, dievinimu.

Šeima ugdo sveikas emocines vertybines orientacijas, palankias jai. Į gamtą šeima žiūri kaip į didžią vertybę – doros šaltinį, atramą ugdant vaikų estetinį skonį.

Pirmiausia šeimoje ugdoma dora pažiūra į gyvulius, mūsų ošiančius miškus ir žvėrelius, žaliuojančius laukus, duoną. Tausojamas sodžiaus mentalitetas (būdinga mąstysena, suvokimo būdas). Tam tikslui tėvai sumaniai panaudoja A. Baranausko, S. Daukanto, Žemaitės, Vaižganto, Maironio, V. Krėvės, V. Dautarto, R. Granausko, Just. Marcinkevičiaus ir kt. kūrinius. Juos skaito kartu su vaikais, seka pasakas, klausosi prosenelių ir senelių išminties apie gamtą. Vaikai mokosi elgtis joje atsakingai, tausoti ją. <…>

Šeima, atsigręžusi į gamtą, natūraliau priima civilizacijos vertybes ir pati jas kuria.“ Ten pat, p. 95-96

Šeimos gali grįžti prie aukščiausių bendražmogiškų vertybių. Tevai gali nevaržomi grįžti prie Gėrio, Grožio, Tiesos.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1156 žodžiai iš 3790 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.