Auksas2
5 (100%) 1 vote

Auksas2

Turinys

1. Chemine periodinė elementų lentelė ………………………………………1

2. Aukso istorija …………………………………………………………….2

3. Savybės : …………………………………………………………………2

3.1 Sąveika su kitais elementais …………………………………………….2

3.2 Kitos savybės ……………………………………………………………3

4. Randamos atmainos ………………………………………………………3

5. Išgavimas …………………………………………………………………3

6. Naudojimas ……………………………………………………………4,5,6

7. Naudota literatura …………………………………………………………7

Chemine periodinė elementų lentelė:

Auksas – cheminis periodinės elementų lentelės elementas, žymimas Au (lot. aurum), eilės numeris 79, brangusis metalas

Šis metalas suteikia energijos, neša sėkmę brandiems žmonėms. Jis gali būti kenksmingas dar bręstančiam, jaunam organizmui. Vaikai ir paaugliai dėl šio metalo gali jausti nuovargį ir įtampą. Šis metalas padeda atsipalaiduoti nuo pervargimo, depresijos; suteikia protui aiškumo, padeda priimti sprendimus. Manoma, kad iš kartos į kartą perduodami auksiniai papuošalai turi didelę energijos galią. Su jais nevertėtų skirtis. Visai kas kita, jei auksas buvo vogtas. Tuomet jis neša nelaimę. Manoma, kad auksiniai žiedai, mūvimi ant dešinės rankos.Auksas (Au)

Periodinė grupė : Metalas

Atomo numeris : 79

Išvaizda : Minkštas, gelsvas metalas

Atomo savybės:

Atominė masė:

(Molinė masė) : 196,96655 а.m.v. (g/molis)

Atomo spindulys : 135 (174) pm

Jonizacijos energija:

(pirmas elektronas): 890,1 kJ/molis (eV)

Elektronų konfigūracija: [Xe] 4f14 5d10 6s1

Cheminės savybės :

Kovalentinis spindulys: 144 pm

Jono spindulys ?: pm

Elektroneigiamumas: 2,54 (pagal Paulingą)

Elektrodo potencialas ?:

Oksidacijos laipsniai: 3, 1

Termodinaminės savybės:

Tankis: 19,3 g/cm³

Šiluminė talpa: 128 J/(K•molis)

Šiluminis laidumas: 317 W/(m•K)

Lydymosi temperatūra: 1337,33 K

Lydymosi šiluma: 12,55 kJ/molis

Virimo temperatūra: 3129 K

Garavimo šiluma: 334,4 kJ/molis

Molinis tūris: 10,21 cm³/molis

Kristalinė gardelė:

Kristalinė gardelė: kubinė, tūriškai, centruota

Gardelės periodas ?: Å



1

Aukso istorija:

Žmonija žino auksą jau apie 6000 metų, šis taurusis metalas yra naudojamas kaip vienokia ar kitokia atsiskaitymo priemonė jau apie penkis tūkstantmečius. Jau senovės Egipto turtas rėmėsi auksu. Vergai dirbo ir mirdavo Egipto aukso kasyklose, o faraonai pasiimdavo su savimi į kapus aukso sostus ir aukso statulas.

Po Romos imperijos žlugimo Europoje auksas buvo gana retas, jo vėl atsirado tik tuomet, kai konkistadoriai apiplėšė actekų ir inkų civilizacijas. 18 a. auksas pradėtas kasti Rusijoje, o 19 a. aukso karštligės krėtė vieną žemyną po kito. Metams bėgant aukso išgavimo iš rūdos technologija labai patobulėjo ir atpigo. Nuo 1981 m. iki šių dienų pasaulinė aukso gamyba padvigubėjo iki 2600 tonų per metus. Įvertinus infliaciją aiškėja, jog per pastaruosius 20 metų vienos aukso uncijos (28 g) kaina nukrito beveik penkis kartus, nuo 1216 dolerių 1980 m. iki 261 dolerio šiemet. Bet apie 260 dolerių dabar vidutiniškai kainuoja ir vienos uncijos aukso išgavimas iš uolienos.

Visa tai sąlygojo tai, jog vyriausybės jau nebekaupia savo bankų seifuose aukso atsargų. Pastaraisias metais aukso atsargas išpardavė Belgija, Australija, Olandija, Kanada ir kitos šalys. Liepos pradžioje apie pusės savo aukso atsargų (apie 400 tonų) pardavimą paskelbė ir Anglijos Bankas. Tačiau neaišku, ar jį dar kas bepirks

Savybės:

Auksas yra ryškiai geltonas taurusis metalas, dėl priemaišų gali būti įvairių atspalvių (lydiniuose – nuo vario raudonumo iki sidabriškai balto). Yra minkštas, tąsus ir kalus: lengvai ištempiama aukso viela, išplojami plonyčiai (peršviečiami) lakštai (folija). Elektrinis ir šilumos laidumas ~30% mažesnis negu sidabro.

Sąveika su kitais elementais:

Kaip ir visi taurieji metalai, auksas atsparus oro, rūgščių ir šarmų veikimui. Jį tirpina tik karališkasis vanduo (koncentruotų azoto ir druskos rūgščių mišinys 1:3). Kambario temperatūroje auksas tirpsta vandeniniuose cianidų tirpaluose – susidaro kompleksinė druska, pakaitintas auksas reaguoja su chloru ir sudaro aukso (III) chloridą, su bromu jungiasi kambario temperatūroje. Žinomi 2 aukso oksidai (Au2O ir Au2O3), kurie susidaro kaitinant aukso hidroksidus, gautus iš šarmais veikiamų aukso druskų. Su kai kuriais junginiais sudaro koloidinius tirpalus. Aurato rūgšties HAuO3 druskos (auratai) nepatvarūs. Metalai ir kiti reduktoriai išskiria auksą iš jo druskų tirpalų. Lydiniai su sidabru, variu, platina ir kitais metalais (aukso lydiniai) labai atsparūs korozijai, plastiški. Su gyvsidabriu auksas sudaro Amalgamą.

2

Kitos savybės:


Aukso kristalai kubinės singonijos, oktaedrų, kubų formos. Blizgesys metalo. Kietumas pagal Moso skalę 2,5-3, lydymosi temperatūra 1046,5 °C, virimo temperatūra 2947 °C, tankis 19 320 kg/m³. Žemės plutoje aukso yra 4,3∙10-7 % masės.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 679 žodžiai iš 2258 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.