[pic]Aukštaitijos Nacionalinis Parkas įkurtas 1974 metais. Dabartinę jo
teritoriją sudaro 40570 ha. Šis parkas yra apie 100 km atstumu į šiaurę nuo
Vilniaus, apie 170 km į šiaurės rytus nuo Kauno.
Geležinkelis Sankt Peterburgas – Vilnius –Varšuva – Berlynas eina
pietrytiniu parko pakraščiu. Ignalinos rajonui priklauso 50 procentų Parko
teritorijos, Utenos rajonui – 25 proc., Švenčionių rajonui – 25 proc.
ANP teritorijos reljefas yra labai įvairus. Vidutinis aukštis virš jūros
lygio – 150-155 m. Aukščiausios kalvos iškyla daugiau kaip 200 m virš jūros
lygio. Žemiausios įdubos siekia 40-60 m, užlietos vandens. Paviršiaus
nelygumų amplitudė beveik 100 m.
Reljefą suformavo ledynai, kurie ne vieną kartą dengė Lietuvą.
Paskutiniojo apledėjimo metu susidarė ežeringos moreninės aukštumos.
Labai įdomus Šiliniškių kalvagūbris, kurio tąsoje yra Ginučių ir
Papiliakalnės piliakalniai, Ladakalnis. Iš abiejų pusių jį supa dvi gilios
ežerų rinos.
Klimatas yra jūrinis – žemyninis. Per metus vidutiniškai 1707
valandas šviečia saulė. Metinė temperatūra yra +5,5 laipsniai C.
Šilčiausias yra liepos mėnuo (vidut. temperatūra +18,5 laipsnių C).
Pirmosios šalnos prasideda antroje rugsėjo pusėje, paskutinės trunka iki
gegužės 20 d. Pastovi sniego danga susidaro gruodžio antroje pusėje.
Metinis kritulių kiekis 600 –650 mm. Aukščiausia oro temperatūra — +33
laipsnių C — buvo 1992 metų vasarą.
Labai įvairi Aukštaitijos nacionalinio parko flora sudaro svarbią Parko
saugotinų vertybių dalį. Taigi augaliją sudaro apie 1000 rūšių aukštesniųjų
augalų ir samanų. Mūsų rūpestis – išsaugoti nuo išnykimo retuosius augalus,
pirmiausia tuos, kurie įrašyti į Lietuvos raudonąją knygą (LRK). Tokių
Parke net 64 rūšys. Čia aptinkame ir apie 150 rūšių labai retų augalų,
neįtrauktų į LRK.Tokia įvairovė liudija, kad ANP yra tikra retųjų augalų
saugykla. Kiekvienas jums nematytas augalas , ypač jeigu jis yra
dekoratyvus, gali būti iš retųjų kategorijos.
Be įdomios augalijos Parke randama apie 630 rūšių grybų. Iš jų 8
rūšys įtrauktos į LRK, 112 rūšių yra valgomieji grybai. Be to, yra 85 rūšys
kerpių. Išsamiau apie augalus ir grybus galima sužinoti Parko Mokslo
skyriuje.
Didžiąją ANP dalį užima miškai – 28190 ha, t. y. 69 procentai viso
ploto. Miškų medynų tūris – apie 4,7 milijonai kietmetrių medienos. Metinis
prieaugis – apie 95000 kietmetrių. Pušynai sudaro apie 80 procentų, eglynai
– 7 proc., kita dalis yra lapuočių ir mišrūs miškai. Didžiausią miškų dalį
sudaro pusamžiai ir jauni medynai. Vidutinis medynų amžius – 60 metų.
Ažvinčių girioje yra pušynų, sulaukusių 200 ir daugiau metų. Apie 1500 ha
užima šimtamečiai pušynai, daugiau kaip 200 ha – eglynai. Baluošo ežero
šiaurės rytų pakrantėje, ties Šuminų kaimu, auga savitas 4 ha kadagynas.
Tarp Linkmeno ir Aseko ežerų – Ginučių ąžuolynas (19 ha) – vienintelis ir
unikalus parke. Didžiausios girios yra: Ažvinčių – 4603 ha, Linkmenų –2621
ha, Minčios – 2964. Rezervatinės zonos miškai užima 700 ha. Tai sudaro 1,8
proc. viso Parko teritorijos. Čia galima lankytis tik su Parko
administracijos atstovu. Remiantis miškotvarkos medžiaga, miškuose
leidžiami įvairūs kirtimai. Plynai kertami tik pažeisti ir perbrendę
medynai.
Ūkiniu požiūriu miškai suskirstyti į 4 girininkijas, girininkijos – į 23
eiguvas. Visi miškai suskirstyti į 660 kvartalų. Be valstybinių miškų dar
yra daugiau kaip 4500 ha privačių, kuriuose ūkininkaujama laikantis saugomų
teritorijų reikalavimų.Parke gyvena dauguma gyvūnų, aptinkamų visoje Lietuvoje. Yra žinoma apie
60 rūšių žinduolių. Iš retųjų (LRK) yra baltieji kiškiai, ūdros, sicistos,
bet jie pas mus nėra reti, kadangi miškai tebėra seni ir užima didelį
plotą, o upeliai – švarūs. 1991 metais vasarą Ažvinčių girioje gyveno
meška. 2001 metais suskaičiuota apie 50 briedžių, 80 elnių, 160 stirnų,
100 šernų, 60 lapių, 200 pilkųjų kiškių ir 5 vilkai. Čia gyvena daug
bebrų, kiaunių, audinių. Parke žinoma apie 200 paukščių rūšių, iš kurių 48
įrašytos į LRK. Įdomiausios jų putpelė, juodkaklis naras, startsakalis,
erelis žuvininkas, lututė, žvirblinė pelėda, juodasis gandras, kuolinga ir
t. t. Kasmet per migraciją pasirodo jūrinių ir kilniųjų erelių, daug retų
tilvikų. Peri apie 130 rūšių paukščiai. Parke randame apie 60 proc. šalies
ornitofaunos, o retųjų paukščių perėjimas rodo, kad jiems gyvenimo sąlygos