Aukštaitijos nacionalinis parkas1
5 (100%) 1 vote

Aukštaitijos nacionalinis parkas1

[pic]Aukštaitijos Nacionalinis Parkas įkurtas 1974 metais. Dabartinę jo

teritoriją sudaro 40570 ha. Šis parkas yra apie 100 km atstumu į šiaurę nuo

Vilniaus, apie 170 km į šiaurės rytus nuo Kauno.

    Geležinkelis Sankt Peterburgas – Vilnius –Varšuva – Berlynas eina

pietrytiniu parko pakraščiu. Ignalinos rajonui priklauso 50 procentų Parko

teritorijos, Utenos rajonui – 25 proc., Švenčionių rajonui – 25 proc.

ANP teritorijos reljefas yra labai įvairus. Vidutinis aukštis virš jūros

lygio – 150-155 m. Aukščiausios kalvos iškyla daugiau kaip 200 m virš jūros

lygio. Žemiausios įdubos siekia 40-60 m, užlietos vandens. Paviršiaus

nelygumų amplitudė  beveik 100 m.

Reljefą suformavo ledynai, kurie ne vieną kartą dengė Lietuvą.

Paskutiniojo apledėjimo metu susidarė ežeringos moreninės aukštumos.

Labai įdomus Šiliniškių kalvagūbris, kurio tąsoje yra Ginučių ir

Papiliakalnės piliakalniai, Ladakalnis. Iš abiejų pusių jį supa dvi gilios

ežerų rinos.

Klimatas yra jūrinis – žemyninis. Per metus vidutiniškai 1707

valandas šviečia saulė. Metinė temperatūra yra +5,5 laipsniai C.

Šilčiausias yra liepos mėnuo (vidut. temperatūra +18,5 laipsnių C).

Pirmosios šalnos prasideda antroje rugsėjo pusėje, paskutinės trunka iki

gegužės 20 d. Pastovi sniego danga susidaro gruodžio antroje pusėje.

Metinis kritulių kiekis 600 –650 mm. Aukščiausia oro temperatūra —  +33

laipsnių C — buvo 1992 metų vasarą.

Labai įvairi Aukštaitijos nacionalinio parko flora sudaro svarbią Parko

saugotinų vertybių dalį. Taigi augaliją sudaro apie 1000 rūšių aukštesniųjų

augalų ir samanų. Mūsų rūpestis – išsaugoti nuo išnykimo retuosius augalus,

pirmiausia tuos, kurie įrašyti į Lietuvos raudonąją knygą (LRK). Tokių 

Parke net 64 rūšys. Čia aptinkame ir apie 150 rūšių labai  retų augalų,

neįtrauktų į LRK.Tokia įvairovė liudija, kad ANP yra tikra retųjų augalų

saugykla. Kiekvienas jums nematytas augalas , ypač jeigu jis yra

dekoratyvus, gali būti iš retųjų kategorijos.

Be įdomios augalijos Parke randama apie 630 rūšių grybų. Iš jų  8

rūšys įtrauktos į LRK, 112 rūšių yra valgomieji grybai. Be to, yra 85 rūšys

kerpių. Išsamiau apie  augalus ir grybus galima sužinoti Parko Mokslo

skyriuje.

Didžiąją ANP dalį užima miškai – 28190 ha, t. y. 69 procentai viso

ploto. Miškų medynų tūris – apie 4,7 milijonai kietmetrių medienos. Metinis

prieaugis – apie 95000 kietmetrių. Pušynai sudaro apie 80 procentų, eglynai

– 7 proc., kita dalis yra lapuočių ir mišrūs miškai. Didžiausią miškų dalį

sudaro pusamžiai ir jauni medynai. Vidutinis medynų amžius – 60 metų.

Ažvinčių girioje yra pušynų, sulaukusių 200 ir daugiau metų. Apie 1500 ha

užima šimtamečiai pušynai, daugiau kaip 200 ha – eglynai. Baluošo ežero

šiaurės rytų pakrantėje, ties Šuminų kaimu, auga savitas 4 ha kadagynas.

Tarp Linkmeno ir Aseko ežerų – Ginučių ąžuolynas (19 ha) – vienintelis ir

unikalus parke. Didžiausios girios yra: Ažvinčių – 4603 ha, Linkmenų –2621

ha, Minčios – 2964. Rezervatinės zonos miškai užima 700 ha. Tai sudaro 1,8

proc. viso Parko teritorijos. Čia galima lankytis tik su Parko

administracijos atstovu. Remiantis miškotvarkos medžiaga, miškuose

leidžiami įvairūs kirtimai. Plynai kertami tik pažeisti ir perbrendę

medynai.

Ūkiniu požiūriu miškai suskirstyti į 4 girininkijas, girininkijos – į 23

eiguvas. Visi miškai suskirstyti į 660 kvartalų. Be valstybinių miškų dar

yra daugiau kaip 4500 ha privačių, kuriuose ūkininkaujama laikantis saugomų

teritorijų reikalavimų.Parke gyvena dauguma gyvūnų, aptinkamų visoje Lietuvoje. Yra žinoma apie

60 rūšių žinduolių. Iš retųjų (LRK) yra baltieji kiškiai, ūdros, sicistos,

bet jie pas mus nėra reti, kadangi miškai tebėra seni ir užima didelį

plotą, o upeliai – švarūs. 1991 metais vasarą Ažvinčių girioje gyveno

meška. 2001 metais suskaičiuota apie 50 briedžių, 80 elnių, 160 stirnų,

100  šernų, 60 lapių, 200 pilkųjų kiškių ir 5 vilkai. Čia gyvena daug

bebrų, kiaunių, audinių. Parke žinoma apie 200 paukščių rūšių, iš kurių 48

įrašytos į LRK. Įdomiausios jų  putpelė, juodkaklis naras, startsakalis,

erelis žuvininkas, lututė, žvirblinė pelėda, juodasis gandras, kuolinga ir

t. t. Kasmet per migraciją pasirodo jūrinių ir kilniųjų  erelių, daug retų

tilvikų. Peri apie 130 rūšių paukščiai. Parke randame apie 60 proc. šalies

ornitofaunos, o retųjų paukščių perėjimas rodo, kad jiems gyvenimo sąlygos

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 703 žodžiai iš 2300 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.