Aukštojo mokslo sistema jav
5 (100%) 1 vote

Aukštojo mokslo sistema jav

Turinys :

Įžanga 4

1. Švietimo sistema 5

2. Aukštojo mokslo sistema 7

2. 1 Valstybiniai universitetai 7

2. 2 Privačios aukštosios mokyklos 8

2.3. JAV universitetų problemos 9

3. Studentų vertinimo sistema 10

4. Magistratūros ir doktorantūros studijos 11

5. Stojimas į JAV aukštąsias mokyklas 12

6. Mokslo finansavimas 15

7. Suaugusiųjų švietimas 15

8. Švietimo JAV perspektyvos 18

Išvados 19

Literatūros sąrašas: 20

Įžanga

Jungtinėse Amerikos Valstijose 249 milijonai gyventojų gyvena 9171032 kv. km. plote, padalintame į 50 valstijų. JAV, be minėtųjų 50 valstijų, turi dar 5 teritorijas už šalies ribų. Šalies sostinė Vašingtonas, didžiausias miestas – Niujorkas, daugiau kaip 9 milijonai gyventojų.

Visuomenės gyvenimas JAV funkcionuoja pagal tris šalies Konstitucijoje minimus lygius – nacionalinį arba federacnį valstijos ir vietinį arba bendruomenės.

Amerikiečiai – nevienalytė tautiniu, rasiniu, kalbiniu, socialiniu, turto, išsilavinimo, kultūriniu požiūriu nacija.

1. Švietimo sistema

JAV švietimo sistema – tai senas tradicijas turinti, gerai organizuota, efektyviai funkcionuojanti sistema. Ji yra sukaupusi ir europinę ir pasaulio patirtį; antra vertus, – tai unikali sistema, susiformavusi maždaug per 150 metų.

„Švietimas Jungtinėse Amerikos Valstijose, o ypač aukštasis mokslas, yra svarbiausioji ekonomikos šaka,“-teigia Gregory A. Bames. Nė vienoje kitoje šakoje nedirba tiek žmonių, kiek švietimo srityje, niekam neišleidžiama tiek valstybės ir atskirų žmonių lėšų kaip švietimui. Švietimas JAV laikomas ir pagrindine „eksporto preke“, nes nė į vieną kitą pasaulio šalį neatvyksta studijų ir mokslo reikalais tiek užsienio šalių profesorių ir studentų. Apie 60 milijonų amerikiečių dirba vienoje ar kitoje švietimo įstaigoje, kurių priskaičiuojama daugiau kaip šimtas tūkstančių.

Iš visų bendrojo lavinimo mokyklą lankančių moksleivių 73 proc. ją baigia. Nemaža dalis jų įstoja į aukštąsias mokyklas. Pagal amerikiečių terminologiją, visas „povidurinis mokymas“ skirstomas į 5 kategorijas:

1. Dvimečiai koledžai (community colleges). Juos baigę, studentai gali dirbti, rinktis atitinkamą tolesnį profesinį kelią ar tęsti mokslus trečiame universiteto ar keturmečio koledžo kurse. Tokių koledžų – apie 1400. Jie plačiai išsidėstę visoje JAV.

2. Specializuotosios mokyklos. Tai – kunigų seminarijos, medicinos mokyklos, nedideli biznio koledžai, kurie specializuojasi vienoje srityje. Jų yra daugiau kaip 660.

3. Pagrindinės bakalauro laipsnio teikimo institucijos. Tai – nedideli keturmečiai koledžai, kurių programose dominuoja laisvieji menai.

4. Keturmečiai koledžai, suteikiantys bakalauro bei magistro laipsnius. Tai – platesni išsilavinimą teikiančios institucijos. Jų yra daugiau kaip 400.

5. Universitetai su stipriais mokslo bei studijų centrais. Čia yra visos galimybės įsigyti ne tik bakalauro bei magistro laipsnį, bet ir studijuoti, ir baigti doktorantūrą, įsigyti daktaro laipsnį. Tokių institucijų yra apie 150.

Iš viso koledžuose ir universitetuose studijuoja apie 14 mln. studentų. Ketvirtadalis jų mokosi universitetuose, kurie turi stiprius mokslinius centrus. Vidutiniškai viename universitete mokosi apie 18000 studentų, nors pačiuose didžiausiuose, pavyzdžiui, Minesotos universitete, Mineapolyje – 6500, Ohajo valstybiniame universitete 53000, Teksaso universitete Austine – 48000. Kiekviena valstija išlaiko bent vieną universitetą. Daugiausiai universitetų net 23 yra Kalifornijos valstijoje. (žr. 1 )priedas

Amerikos universitetai labiau panašūs į miestelius, negu į mokymo įstaigą. Didžiausią teritorijos dalį užima sporto aikštynai, parkai, poilsio zonos. Be mokomųjų korpusų, čia yra ir administraciniai pastatai, bibliotekos, muziejai, teatras, neretai – spaustuvė. O universiteto studentų bendrabučiai sudaro ištisus kvartalus; pakraštyje dirbami laukai, stovi fermos, kur, sakykime, agronomijos studentai dirba, augina derlių, taip pat ir studijuoja bei atlieka tiriamąjį darbą. Kai kurių universitetų istorija prasideda nuo to, kad jiems valstybė dovanojo didelį žemės sklypą (land-grant colleges). Pirmieji JAV universitetai įsteigti XIX a. pradžioje (University of Virginia – 1819, Harvard University – 1825 metais).

1. 1 Šiuolaikinio universiteto tikslai

Pagrindiniai šiuolaikinio universiteto tikslai yra:

· Mokslinė veikla.

· Mokymas.

· Teikti patarnavimus visuomenei.

Pagal šiuos tikslus ir sudaromos universitetų programos. Pirmaisiais, antraisiais studijų metais labiau akcentuojamas bazinis išsilavinimas, vėlesniuose kursuose ryškėja specializacija. Vyrauja kreditinė atsiskaitymo sistema. Studentai studijuoja pagrindines bei šalutines disciplinas, taip pat turi plačią akademinę laisvę rinktis, tai yra studijuoti pasirenkamuosius dalykus.

Norint apibendrintai pasakyti, kas yra JAV aukštosios mokyklos, tenka pasiremti profesoriaus Robert Poormano, viešėjusio ir dirbusio Lietuvoje, nusakytais aukštųjų mokyklų bruožais:

1. Nepaprastai platus aukštųjų mokyklų tinklas visoje JAV teritorijoje. Programų, mokymo stilių ir metodų įvairovė.

2. Visiškas universitetų savarankiškumas ir nepriklausomybė, sprendžiant mokslo, mokymo, pagalbos visuomenei
problemas.

3. Akademinės bendruomenės internacionalumas.

4. Geras ir labai geras materialinis universitetų aprūpinimas, sąlygojamas didelio mokesčio už mokslą (nuo 13000 USD iki 30000 USD per metus).

5. Nuolatinė kaita, ieškojimas, taikymasis prie naujų gyvenimo realijų.

6. Galimybė studentui rinktis mokyklą, profesorių, dalykus ir t.t.

7. Mokslo ir dalykų akcentavimas ir orientavimas į praktinę veiklą.

Visa Aukštųjų mokyklų veikla remiasi statutu bei šalies įstatymais.

2. Aukštojo mokslo sistema

JAV yra milžiniška šalis, todėl jos aukštojo mokslo sistema, taip pat sudėtinga ir paini, o aukštosios mokyklos, kurių skaičius viršija 6000, yra itin skirtingos ir įvairios. Jas galima skirstyti daugybe būdų: į valstybines ir privačias, prestižines ir eilines, koledžus ir universitetus. Taip pat svarbūs tokie kriterijai kaip mokymo įstaigos dydis ir studijų kaina. Mokslas vienose aukštosiose kainuoja kelis, kitose – keliasdešimt tūkstančių dolerių per metus. Vienose mokosi pora, kitose kelios dešimtys tūkstančių studentų. Vienų diplomai labai vertinami visame pasaulyje, kitos suteikia tik simbolinį aukštąjį išsilavinimą, kuris vertinamas nebent vietiniame miestelyje. Pačios didžiausios JAV aukštosios mokyklos – valstybiniai universitetai (4000) ir koledžai (2000). Koledžuose pagrinde rengiama vien bakalaurai, valstybiniame koledže mokslo kaina dažniausiai nesiekia 10 tūkstančių dolerių per metus kartu su pragyvenimu. Kaip ir mūsų kolegijos, koledžai suteikia tik žemesnio lygio aukštąjį išsilavinimą. Pusė šių koledžų yra dvimečiai. Tai vadinamieji visuomeniniai (community) arba profesiniai (technical) koledžai. Jų kaina paprastai būna mažiausia, net nuo kelių tūkstančių dolerių kartu su pragyvenimu. Siūlomos programos maždaug atitinka pirmus dvejus bakalauro studijų metus kituose koledžuose ir universitetuose, pagrindinė dvimečių koledžų paskirtis yra suteikti konkrečios srities žinių (fotografija, informatika it kt.) jaunimui, nemėgstančiam papildomų akademinių dalykų. Tai žemiausias aukštesniojo išsilavinimo laiptelis. Keletas gana aukšto lygio dvimečių koledžų – tik išimtis iš taisyklės.

2. 1 Valstybiniai universitetai

Dauguma JAV universitetų valstybiniai. Daugumos jų lygis palyginti žemas, kai kurių žemesnis už Lietuvos. Universitetai rengia bakalaurus, magistrus, doktorantus. Juose mokosi nuo 5 iki 40 tūkstančių studentų; jie turi bent keletą fakultetų ir daugiau specialybių nei koledžai. Daugumoje valstybinių universitetų ir koledžų mokytis nesunku, klasės didžiulės, studentai neapkrauti, dėstytojai irgi ne patys geriausi, todėl ir parengimo kokybė neypatinga. Valstybiniai koledžai bei universitetai paprastai nelabai vertinami, tačiau kai kurie iš jų garsūs visame pasaulyje, tai prestižiniai Prinstono ar Stenfordo universitetai, Kalifornijos technologijos institutas. JAV yra bent 20 tokių universitetų, ne žemesnio lygio nei Oksfordas ar Kembridžas (Anglija). Mokslas kainuoja nuo 20 iki 40 tūkstančių dolerių per metus. Įstoti į juos gana sunku, gauti stipendijas dar sunkiau. Prestižiniuos universitetuose mokosi geriausi studentai ir dirba geriausi dėstytojai. Tad pabaigus tokį universitetą atsiveria plačios perspektyvos renkantis karjerą visame pasaulyje.

Prestižiniai valstybiniai universitetai neprieinami studentui užsieniečiui, norinčiam įgyti bakalauro diplomą. Kadangi JAV neremia užsienio studentų, finansuojamų vietų šiuose universitetuose tėra labai mažai. O ir šios būna skirtos jau spėjusiems pasižymėti – įvairių pasaulinių konkursų laimėtojams, ar kitokiems genijams.

2. 2 Privačios aukštosios mokyklos

JAV yra keli šimtai alternatyvių aukštųjų mokyklų. Tai jau nebe valstybinės, o privačios mokyklos. Dauguma jų irgi vadinasi koledžais, tačiau šie koledžai nelygiaverčiai prieš tai aptartiesiems. JAV žodžiai „koledžas“ ir „universitetas“ yra beveik sinonimai ( ne taip kaip Lietuvoje). Dažniausiai pavadinimas priklauso nuo įkūrėjų arba savininkų užgaidos. Daugelyje jų dirba geriausi dėstytojai, mokosi geriausi studentai ir jų diplomai gerai vertinami visur. Tačiau šie koledžai turi ir kitų privalumų. Visų pirma, čia daug geresnės finansavimo sąlygos studentams užsieniečiams. Antra, jie gilinasi tik į bakalauro studijas, todėl šiuo lygiu studentus dažnai paruošia net geriau nei universitetai. Be to, dėl nedidelio studentų skaičiaus (1000-2000) kiekvienam asmeniui skiriama daugiau dėmesio, klasės mažesnės kartais jose mokosi tik dešimt studentų, todėl garantuotas artimesnis kontaktas su dėstytojais. Lietuvos moksleivis, norintis baigti bakalauro studijas prestižinėje JAV aukštojoje mokykloje, daugiau galimybių turi patekti būtent i privačius koledžus. (Liberal Arts Colleges).

2. 2. 1 Liberal Arts modelis

Prestižiniuose JAV koledžuose bakalauro studijos dažniausiai vyksta pagal vadinamąjį Liberal Arts modelį, šitaip vadinama tam tikra švietimo sistema. Ji siekia ugdyti laisvai mąstančius, plačios erudicijos ir atsakingus specialistus. Jau iš pradžių studentui aišku, kad niekas už jį nepagalvos, nepasirinks. Reikia pačiam ieškotis, domėtis, galvoti apie savo perspektyvas, bei norus, ir derinti visa tai su esamomis galimybėmis. Reikia pačiam suprasti, ką nori ir ką gali.
mokantis vyrauja konkurencija – visi žino, jog studijos nulemia tolesnį jų gyvenimą. Įdėtas darbas nenueis veltui. Tačiau norint patekti į prestižinį koledžą ar universitetą reikia pereiti didelę atranką, kuri iš anksto apdraudžia atitinkamus individus nuo galimų problemų.

Ji studentui suteikia gana didelę laisvę renkantis dalykus, tačiau iš jo tikisi ir didelio sąmoningumo. Pirmame kurse didelę tvarkaraščio dalį, padedamas konsultantų, studentas renkasi pats pagal savo pomėgius, gabumus ir siekius. Paskaitų gali turėti tiek, kiek sveikata ir stipendija leidžia, ir labai įvairialypių. Pavyzdžiui, galima suderinti antikinę dramą ir uolienų erozijos paskaitas. Tačiau tokį pasirinkimą reikia motyvuoti. Koledžas stengiasi suteikti kuo daugiau galimybių, o kaip jomis pasinaudoti – jau reikia nuspręsti pačiam.

Savo specialybę galima pasirinkti iki antro kurso pabaigos. Iki apsisprendimo, tam tikros paskaitos ir išlaikyti egzaminai suteikia kreditų, kurių vėliau prireikia. Egzaminų sesijos dažniausiai būna kas semestrą, panašiai kaip ir Lietuvoje.

Pasirinkus pagrindinę specialybę, jos paskaitų turėsi daugiausia, bet taip pat bus ir šalutinių, jeigu pats to nori. Baigus bakalauro studijas, toliau gali studijuoti magistrantūroje. Magistro studijų pasirinkimas gana laisvas. Baigęs ekonomiką, toliau gali studijuoti teisę, o informatikos bakalauras tęsti studijas ekonomikos srityje.

Labai norintys ir nebijantys krūvių gali rinktis studijuoti dvi dažnai mažai susijusias specialybes. Pastaruoju metu tokių studijuojančiųjų JAV koledžuose itin daugėja. Tai atitinka dinamišką darbo rinką, kurioje reikalavimai darbuotojams nuolat didėja, nes norima, kad darbuotojas turėtų pakankamai platų išsilavinimą, bet keletą siaurų sričių išmanytų iki mažiausios smulkmenos. Bijantiems krūvių, bet norintiems gauti dvigubą bakalauro diplomą, siūloma vieną dalyką rinktis kaip pagrindinį, o antrą kaip šalutinį. Atitinkamai privalomų paskaitų bus mažiau nei mokantis dvigubą specialybę, bet stojant į magistratūrą ar ieškant darbo, tai gerokai praplės galimybes jį gauti. JAV iš esmės yra tik dviejų tipų bakalauro diplomai: Bachelor of Arts ir Bachelor of Science. Atitinkamai – humanitarinių bei socialinių mokslų bakalauras ir tiksliųjų bei gamtos mokslų bakalauras.

Šiuo metu Jūs matote 32% šio straipsnio.
Matomi 1791 žodžiai iš 5561 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.