Australija
5 (100%) 2 votes

Australija

Įvadas

Paprastai Australija asocijuojasi su Sidnėjaus opera ar Ajero uola. Iš tikrųjų šie simboliais tapę vaizdiniais puikia atskleidžia Australijos gamtos ir kultūros pilnatvę.

Australija vadinama sausiausiu žemynu. Didumą šalies teritorijos sudaro dykumų ir pusiau dykumų plotai. Dauguma Australijos gyventojų įsikūrę miestuose rytų, pietų ir pietvakarių pakrantėse. Jiems patiems sausringasis Australijos vidurys yra tolimas užsienis, kurį galima aplankyti porą kartų gyvenime.

Australija nėra brangi šalis. Protingai maitinantis ir pasirinkus ne brangiausią būstą galima nesunkiai išsiversti su 70-80Lt per dieną. Tačiau gerokai daugiau gali kainuoti kelionės. Atstumai čia nemaži, o degalai brangūs.

Australijoje nėra gigantiškų kultūros ar istorijos paminklų. Ši šalis kaip valstybė yra labai jauna. Tačiau ji traukia unikalia gamta, puikiais pliažais ir koralų rifais, ir netgi fantastiško grožio dykumomis. Viskas čia yra unikalu ir archaiška. Australijoje gausu kaučiukmedžių ir eukaliptų (net 700 rūšių). Kiti įprasti augalai yra australinės akacijos nepaprastai lanksčiomis šaknelėmis, banksijos dideliais raudonais žiedais, įvairūs spygliuoti krūmokšniai, dažniausiai žydintys raudonai bei arbatmedžiai. Prigimtiniai Australijos gyvūnai – kengūros, koalos, stručiai emu, ančiasnapiai, echidnos, oposumai, vombatai ir šunys dingo. Dauguma kitų atkeliavo kartu su europiečiais. Yra čia daug paukščių, papūgų, pelikanų. Šią gyvūnijos įvairovę papildo įvairūs vorai (dažnai nuodingi), gyvatės bei jūriniai ir gėlavandeniai krokodilai.

Nereikia pamiršti, kad Australijoje viskas atvirkščiai. Vasara čia prasideda gruodį, ruduo kovą, žiema birželį, o pavasaris – rugsėjį. Tačiau temperatūrų svyravimai nėra dideli ir šalčio beveik nebūna, nebent kalnuose. Geriausias metas lankytis Australijoje yra ruduo ir pavasaris, nes orai švelnūs, o laukines vietoves pavasaris numargina įvairiaspalviais žiedais.

Administratiškai Australija suskirstyta į šešias valstijas ir dvi teritorijas. Penkių valstijų sostinės – Brisbenas, Sidnėjus, Melburnas, Adelaidė ir Pertas bei Darvinas.

Didžiausias ir seniausias Australijos miestas – Sidnėjus. Tikra valstybės sostinė, išskyrus vardą. Turbūt nerasite nė danguje tokios nuostabios įlankos kaip Port Džeksonas, ant kurios stovi šis miestas. Miesto architektūroje pinasi modernūs high-tech pastatai su XX a. pradžios ir Viktorijos laikų smiltiniais fasadais.

Melburnas – antras dydžiu Australijos miestas. Patys melburniečiai tiki, kad gyvena pačiame civilizuočiausiame pasaulio mieste.

Šiaurinės dalies turizmo sostinė – Kernsas (Cairns). Šis miestas yra patogus pradėti keliones po Kvynslando žemes. Iš Kernso rengiamos išvykos į Didįjį Barjerinį rifą, keletą nuostabaus grožio salų ir išvaizdžias Kvynslando pakrantes.

Iš esmės Australijos miestai yra jauni, todėl kažko stebinančio nerasite. Miestai jus sužavės gyvumu, kosmopolitiškumu, naktiniu gyvenimu ir puikia šiuolaikinia architektūra.

Vienas didžiausių Australijos turtų yra milžiniškas koralų rifas, einantis vos ne palei visą Kvynslando pakrantę apie 2000 kilometrų. Šis pasaulio stebuklas kartu yra ir didžiausia struktūra, pastatyta gyvų organizmų žemėje. Šiaurinis rifas daugiau mažiau vientisas ir nuo kranto nutolęs vos 50 km. Rifo teritorijoje kyšo šimtai salų. Apie dvidešimtyje iš jų įrengti kurortai.

Geografinė padėtis

Australija – žemynas pietų pusrutulyje, tarp Indijos ir Ramiojo vandenynų. Plotas – 7,6 milijonų kvadratinių kilometrų (maždaug 5,1 procentų viso pasaulio sausumos ploto).

Gyvena 19,5 milijono gyventojų. Didžiausias ilgis iš vakarų į rytus – 3983 kilometrai. Didžiausias plotis iš šiaurės į pietus – 3138 kilometrai.

Toliausiai nutolę sausumos taškai: šiaurėje – Yorko kyšulys, pietuose Pietryčių kyšulys , vakaruose Steep kyšulys. Rytuose krantus skalauja Ramusis vandenynas, Koralų jūra, Tasmanų jūra, pietuose ir vakaruose Indijos vandenynas, šiaurėje Timoro jūra ir Arafo jūra. Nuo Naujosios Gvinėjos Australijos žemyną skiria Trrero sąsiauris.

Kranto linijos ilgis (be salų) 27948 kilometrai.

Didžiausi pusiasaliai: Yorko kyšulio p-lis, Arnhemo p-lis, Eyre p-lis.

Didžiausios įlankos: Didžioji Australijos įlanka, Karpentijos įlanka, Juozapo Bonaparto įlanka, Kingo įlanka, Ryklių, Spanierio įlankos.

Palei šiaurės rytų Australijos pakrantę yra didžiausias pasaulyje koralų rifas – Didysis Barjerinis rifas, kurio ilgis siekia net 2019 kilometrus. Tai viena iš žymiausių Australijos vietų, pritraukiančių didelius būrius turistų.

Australijos vandenyse yra daug didesnių ir mažesnių salų bei salelių. Keletas pačių didžiausių salų: Tasmanija, Melvilla, Kengūrų sala, Groote sala, Eylandtas, Flinderso sala, Bathuso sala, Freserio.

Klimatas: Australija yra trijose skirtingo klimato juostose: subekvatorinėje, tropinėje ir subtropinėje.

Klimato tipas Vid. t sausio mėn. Vid. t liepos mėn

Subekvatorinis +28 +25

Tropinis +31 +18

Subtropinis +22 +12

Mediteraninis +23 +13

1 lentelė vidutinė temperatūra

Krituliai: per metus Australijoje iškrinta vidutiniškai apie 250 milimetrų kritulių. Išsiskiria du ryškūs metų laikai: karšta bei drėgna vasara ir sausa , tačiau nešalta žiema.

Vidaus
vandenys: upės:

Upė Ilgis kilometrais

Darlingas 3070

Marray 2575

Morrimbidgee 2541

Lachlanas 1480

Cooper Crekas 960

Diamartina 896

Flindersas 832

Gascoyne 760

Marchisonas 705

Fitzrog 550

2 lentelė Australijos didžiausios upės

Yra 763 druskingi ežerai , kurie retai būna vandeningi. Didžiausias jų – Eyre ežeras. Jo plotas nepastovus (maksimalus 15 000 kvadratinių kilometrų). Nenuotakiose vietose gausu požeminio vandens. Australijoje yra didžiausias pasaulyje artezinis baseinas, užima beveik vieną ketvirtadalį žemyno teritorijos.

Ekonomika

Ūkio plėtra stabili. 1999 metais BVP sudarė 392,6 milijardus JAV dolerių. BVP dalis vienam gyventojui – 20700 JAV dolerių (19 vieta pasaulyje).

Sparčiai plėtojama kasyba ir apdirbamoji pramonė. 2000 metais kasybos pramonėje sukurta 4 procentai BVP (75 procentai gaunamų žaliavų eksportuojama). 65 procentai kasybos pramonės priklauso užsienio kapitalui. Gaunama 65 rūšių mineralinių ir energetinių žaliavų. Metalų rūdos sudaro 40 procentų , nafta ir gamtinės dujos – 30 procentų , akmens anglys ir durpės – 25 procentus visų gaunamų žaliavų. Akmens anglys kasamos Boweno , Sidnėjaus ir Clarence`o baseinuose. (3 vieta pasaulyje pagal gavybą ir pirma pagal eksportą). Rusvosios anglys kasamos Latrobe`o slėnyje. Nafta ir gamtinės dujos gaunamos Basso sąsiauryje prie vakarų Australijos pakrantės, Timoro jūroje. Geležies rūda kasama Pilabaros baseine, Iron Knobo telkinyje (3 vieta pasaulyje po Kinios ir Brazilijos pagal gavybą ir antra vieta po Brazilijos pagal eksportą). Boksitai kasami Weipos, Gove, Jarrahdale telkiniuose (pirma vieta pasaulyje pagal gavybą ir antra vieta po Gvinėjos pagal eksportą). Švino, cinko, vario, sidabro rūdos kasamos Naujajame Pietų Velse, Kvynslande, Tasmanijoje. Vidutiniškai per metus iškasama apie 300 tonas aukso (3 vieta po PAR ir JAV). Deimantai kasami Argelye`o , Merlino telkiniuose (pirma vieta pasaulyje pahgal gavybą), opalai – Coober Ridge telkiniuose (pirma vieta pasaulyje pagal gavybą). 1997-99 gauta apie 90 procentų pasaulyje gaunamų opalų, apie 60 procentų cirkonio, ir apie 50 procentų tantalo ir torio rūdų, bei safyrų, 35 procentai boksitų, deimantų 33 procentai, 30 procentų titano rūdų (ilmenito, rutilo), 22 procentai švino rūdos; pagal jų gavybą pirmauja pasaulyje. Elektros energija gamina daugiausiai (88 procentus) šiluminės elektrinės. Veikia vėjo elektrinės, nuo 1986 metų geoterminė elektrinė.

Šiuo metu Jūs matote 32% šio straipsnio.
Matomi 1102 žodžiai iš 3455 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.