Australija
5 (100%) 1 vote

Australija

Istorija

Kada Australijoje pirmą kartą pasirodė žmonės yra mokslinių ginčų objektas. Dažniausiai teigiama, kad maždaug 45 000 m. pr.m.e. į Australiją atvyko tolimi dabartinių aborigenų protėviai iš Pietryčių Azijos. Kai kurie mokslininkai daro prielaidas, kad pirmieji žmonės čia galėjo pasirodyti net 100 000 m.pr.m.e.

Iš europiečių pirmasis žemyną atrado portugalų tyrinėtojas Cristóvão de Mendonça 1522 m. Pirmieji Australijos tyrinėtojai olandai ir portugalai manė, kad šis žemynas dėl savo geografinių ir klimatinių ypatumų nėra tinkamas apgyvendinimui. Europiečių tyrinėtojai Australiją intensyviau pradėjo tirti tik XVII a. kai ją pastebėjo ir aplankė keletas ekspedicijų: olandų tyrinėtojas Willem Jansz (1606), portugalų tyrinėtojas Luis Vaez de Torres tuo metu tarnavęs Ispanijai (1607), olandų keliautojai Jan Carstensz (1623), Dirk Hartog ir Abelis Tasmanas (1642).

Didžioji Britanija 1788 metais Naujajame Pietų Velse įsteigė pirmąją katorgininkų koloniją. Van Diemeno Žemės kolonija (dabartinėje Tasmanijoje) įsteigta 1803 m.

1901 metais Australija tapo federacija ir pasivadino sandrauga arba dominija, kuri įėjo į Britanijos imperiją. Formaliai nepriklausoma tapo tik žymiai vėliau.

Politinė sistema

Australija yra konstitucinė monarchija, kurią formaliai valdo Australijos karalienė, kurią atstovauja generalinis gubernatorius. Pagal Australijos įstatymus Didžiosios Britanijos monarchas yra kartu ir Australijos monarchas. Generalinį gubernatorių pagal Australijos ministro pirminko pageidavimą formaliai skiria karalienė. Praktiškai karalienės vaidmuo yra tik simboliškas.

1999 metais surengtas referendumas, kuriuo siekta Australiją padaryti respublika, pralaimėjo.

Vykdomąją valdžią įgyvendina ministrų kabinetas vadovaujamas premjerministro. Premjerministras praktiškai visada yra ir daugumą žemutiniuose parlamento rūmuose – Atstovų rūmuose – daugumą turinčios partijos vadovas. Įstatymų leidžiamąją valdžią įgyvendina dviejų rūmų parlamentas, susidedantis iš Atstovų rūmų (150 narių) ir Senato (76 nariai), kuriame visas valstijas atstovauja po 12 atstovų, o teritorijas – po du atstovus, nepriklausomai nuo gyventojų skaičiaus. Abiejų rūmų rinkimai vyksta kas trys metai.

Administracinis suskirstymas

Valstijose yra daugiau gyventojų; teritorijos yra arba labai mažos (kokios nors salos), arba labai retai apgyvendintos (Šiaurės teritorijos), arba turi specialų statusą dėl savo įpatingos reikšmės federacijai (Australijos sostinės teritorija, Džervio įlanka). Valstijos turi didesnę savivaldą nei teritorijos; pastarosios traktuojamos daugiau kaip kolonijos, t.y. jos yra valdomos labiau iš centro. Dalis teritorijų yra išvis negyvenamos.

Valstijos

· Vakarų Australija, WA (Pertas)

· Kvinslendas (Karalienės žemė), QLD (Brisbenas)

· Naujasis Pietų Velsas, NSW (Sidnėjus)

· Viktorija, VIC (Melburnas)

· Pietų Australija, SA (Adelaidė)

· Tasmanija, TAS (Hobartas)

Teritorijos

· Šiaurinė teritorija, NT (Darvinas)

· Australijos sostinės teritorija, ACT (Kanbera)

· Džervio įlanka (tam tikrais atvejais traktuojama kaip Australijos sostinės teritorijos dalis)

· Ešmoro ir Kartjė salos (negyvenamos)

· Norfolkas

· Kalėdų sala

· Kokosų salos

· Koralų jūros salos (gyvena tik meteorologijos stoties darbuotojai)

· Herdo ir Makdonaldo salos (negyvenama)

· Australijos antarktinė teritorija (kitų šalių nepripažįstama Australijos dalimi, gyvena tik mokslinių stočių darbuotojai) .

Geografija

Australijos žemynas yra į šiaurės vakarus nuo Naujosios Zelandijos ir į pietus nuo Indonezijos, Rytų Timoro ir Papua – Naujosios Gvinėjos. Australija – pats sausringiausias iš apgyvendintų kontinentų. Didžiąją dalį vakarų ir centrinės Australijos yra negyvenama, ją užima dykumos ir pusdykumės – apie 40% teritorijos užima smėlio kopos. Tik pietryčių ir pietvakarių pakraščiai turi nuosaikų klimatą ir vidutiniškai derlingas žemes. Šiaurinėje šalies dalyje yra tropinis klimatas: dalis tropiniai miškai, dalis savaninio tipo, dalis dykuminio tipo.

Kranto linijos ilgis – 36 735 km. Palei visą šiaurės rytų pakrantę driekiasi Didysis koralinis rifas – didžiausias pasaulio koralinis rifas.

Aukščiausias kalnas – Kosciuškos viršukalnė (2230 metrai).

Didžiausi miestai:

· Melburnas

· Pertas

· Sidnis

· Kanbera

Flora ir fauna

Australijai būdinga išskirtinė augalija ir gyvūnija, nes ji viena iš pirmųjų atsiskyrė nuo Gondvanos žemyno. Jai būdingi 80% gyvūnų ir augalų, kurių nerasi kituose žemynuose, tai: sterbliniai gyvūnai, voverė skraiduolė, strutis Emu ir kt. Augalai: eukaliptai, sumedėję paparčiai ir kt.

Didelę žalą žemynui padarė įvežtininiai gyvūnai ir augalai: kaktusai, rūpužės, kiaulės, ožkos, stručiai ir kt.

Australijoje yra 3 pagrindinės gamtinės zonos. Nuo pusiaujo į pietus eina:

1. Drėgnieji atogražų miškai. Auga: eukaliptai (600 rūšių, užauga iki 150 m., šaknys iki 30 m.), palmės, bambukai, figos smaugikės, medinis papartis, araukrijos.

2. Savanos. Auga: aukštos žolės, eukaliptai, akacijos (500 rūšių), buteliniai medžiai, kazuarinai (užauga iki 30 m).

3. Dykumos ir pusdykumės. Sudaro didžiąją dalį Australijos. Auga įvairios žolės, pavyzdžiui spinifeksas. Auga skrebai
– eukaliptų, kazuarinų ir akacijų sažalynai. Yra ir efemerų – trumpos vegetacijos augalų.

Australijos floroje ir faunoje labai dazni yra endemikai – rušys, gyvuojančios tik tam tikroje teritorijoje.

Gyventojai

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 760 žodžiai iš 2524 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.