Australija ir okeanija
5 (100%) 1 vote

Australija ir okeanija

Australazija ir Okeanija

Šis didžiulis salų rajonas užima didelį Ramiojo vandenyno plotą į pietus nuo Pietryčių Azijos. Į Australazija įeina Australija, Naujoji Zelandija, Papua ir Naujoji Gvinėja, keletas aplinkinių salų. Australija- vienintelė šalis, esanti ir žemynas, mažiausias iš septinių. Aust-ralazija dažnai siejama su trimis Ramiojo vandenyno salų grupėmis- Melanezija, Mikrone-zija ir Polinezija, kurios savo ruožtu sudaro Okeanija. Australazijos ir Okeanijos klimatas bei gamta nepaprastai skiriasi. Australijos šiaurėje auga drėgnieji atogrąžų miškai, o Ra-miojo vandenyno salos daugiausia yra koralų atolai arba ugnikalniai.

Papua ir Naujoji Gvinėja yra Naujosios Gvinėjos salos rytuose. Vakarinę dalį užima Irian Džaja, priklausanti Indonezijai. Papua aukštų kalnų ir tankių miškų šalis. Aukščiau-sias Vilhelmo kalnas turi 4300 m, jo viršūnę dažnai dengia sniegas, nors yra arti pusiaujo. Žemyn į pietus karšta ir drėgna, ten vešli atogrąžų miškai, jais apaugę du trečdaliai salos.

Australijoje yra keturios didelės dykumos: Simpsono, Gibsono, Didžioji smėlio ir di-džioji Viktorijos. Kartu jos apima didžiulius centrinės Australijos plotus.Ši sritis beveik ne-gyvenama, nors sausas klimatas tinka avims ir galvijams auginti.

Prie šiauritinių Australijos krantų yra didžiausias pasaulyje koralų rifas. Tiesą sakant, Didysis Barjerinis rifas susideda iš 2500 mažesnių rifų grandinės. Dauguma jų susidarė per pastaruosius 2 mln.metų, bet kai kurie net 25 mln.metų senumo. Nuogąstaujama, kad žmo-nių veikla (turizmas ir kasyba) kenkia trapiai rifų ir jų gyvūnijos terpei.

Australazijos ir Okeanijos Gyventojai

Atskirtos nuo viso pasaulio, kai kurios šio regiono dalys buvo apgyventos paskiausiai. Pirmieji gyventojai buvo iš Azijos, taip pat Australijos aborigenai ir Naujosios Zelandijos maoriai, Ramiojo vandenyno salų čiabuviai. XVIII a.pradėjo keltis europiečiai, ir Australija su Naująja Zelandija tapo Britanijos kolonijomis. Daugelį Ramiojo vandenyno salų koloni-zavo europiečiai. Dabar ryšiai su buvusiomis metropolijomis labai silpni. Pastaraisiais deš-imtmečiais į Australiją ir Naująja Zelandiją vyksta imigrantai iš Vidurinių Rytų ir Pietryčių Azijos, tad šios šalys tapo daugiakultūrės, su stipria šiuolaikiška ekonomika.

Australija yra rečiausiai apgyventas žemynas: jos gyventojų tankumas yra vos 2 žm./km. Dauguma australų gyvena vandenynų pakrantėse, toliau nuo atšiaurios šalies gilumos. Dau-gelis Ramiojo vandenyno salų gyvenamos tankiau: jų plotas mažas, o žmonių daug.

Pirmieji australai buvo aborigenai, atvykę prieš 50 000- 70 000 metų, kai žemyną sausu-mos ruožas jungė su Naująja Gvinėja. Ramiojo vandenyno salose žmonės pasirodė vėliau: maždaug prieš 7000 metų jose pradėjo kurtis atkilėliai iš Pietryčių Azijos. Kai kurios šio re-giono dalys spgyventos ne seniau kaip prieš tūkstantį metų- pvz., maoriai atvyko į Naująja Zelandija apie 950 m.

Daug metų Australijos aborigenų ir Naujosios Zelandijos maorių vaikai galėjo tik anglų kalba, savos kalbos nebuvo skatinamos. Dabar padėtis pasikeitė. Maorių kalba tapo valstybi-ne Naujosios Zelandijos kalba, o Australijoje mokiniai susipažįsta su aborigenų kultūra ir tradicijomis. Bet daugelis žmonių bijo, kad ateityje nereikėtų atiduoti čiabuviams pirmųjų europiečių atimtų žemių su visais gamtos turtais.

Australija, Papua ir Naujoji Gvinėja

Apsupta Indijos ir Ramiojo vandenynų, Australija yra mažiausias pasaulio žemynas. Jos dydis kaip JAV, klimatas labai sausas. Lyja retai, dykumos užima apie du trečdalius teritorijos. Dauguma australų gyvena pakrantės didmiesčiuose. Į šiaurę nuo Australijos, už Tereso sąsiaurio, yra Papua ir Naujoji Gvinėja. Iki 1975 m.ji buvo Australijos kolonija; ši šalis užima rytinę Naujosios Gvinėjos salos dalį ir per 600 aplinkinių salų salelių.

Didžioji dalis Australijos- tai lyguma be jokių kalnų, miškų ar upių. Didžiulė centrinė žemyno sritis yra viena iš sausiausių sausiausių pasaulio vietų. Smėlio ar akmenų dykumos dieną baisiausiai įkaista, o naktį smarkiai atšąla. Ten kur esama šiokios tokios augalijos ar-ba žemė drėkinama, žmonės augina galvijus ir avis.

Didysis barjerinis rifas, didžiausias žemėje gyvas darinys, nutįsęs 2000 km išilgai šiau-rytinės Australijos pakrantės. Tai didžiausias pasaulyje koralų rifas, jame veisiasi apie 2000 žuvų rūšių. Koralai susidarę iš daugelio sluoksnių mažulyčių gyvunėlių, vadinamų polipais ir panašių į aktinijas. Didysis barjerinis rifas pritraukia daugybę turistų, bet plaukiotojai ir nardytojai lengvai gali jį pažeisti ir užteržti, Norint jį apsaugoti, rifas buvo paskelbtas Pasa-ulio paveldo teritorija.

Šiuo metu Jūs matote 56% šio straipsnio.
Matomi 708 žodžiai iš 1270 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.