Australija – okeanija
5 (100%) 1 vote

Australija – okeanija

Kazlu Rudos pagrindines mokyklos pagrindines mokyklos

7b klases mokines

Sandros Navikaites:





 FAKTAI APIE AUSTRALIJOS-OKEANIJOS GAMTA,

 CENTRINES AUSTRALIJOS DYKUMOSE,

AUSTRALIJOS-OKEANIJOS:

 CIABUVIAI,

 STERBLINIAI GYVUNAI

 PLESRUNAI


Tikrino:V.Matulaitiene

Australija-maziausias Zemes rutulio zemynas-beveik visa ieina i pietu pusrutulio atograzu ir subtropiku zona.Jos plotas sudaro ¾.Europos teritorijos. Vidutiniu pavirsiaus auksciu 350m Australija pralenkia tik Europa.Australijos krantai mazai vingiuoti ,ypac vakariniai ir pietiniai .Pakrantes saloms ir pusiasaliams tenka maziau kaip1/10 Zemyno pavirsiaus,tuo tarpuEuropoje jie uzima daugiau kaip 1/3viso ploto.Ramiajame vandenyne palei rytinius Australijos krantus beveik 2tukst.km tesiasi Didysis Barjerinis rifas.Jo plotis vietomis siekia 150 km,ji skiria 15-45 km plocio laguna.Jame daugu koraliniu rifu ir salu.

Priplaukti prie rytiniu Australijos krantu del rifu labai pavojinga.Kol nebuvo gerai istirtos ir pazymetos navigaciniuose zemelapiuose Barjerinio rifo perejos,cia zudavo daug laivu.Tik priesais upiu ziotis ,is kuriu plusta gelas vanduo ar dumblo dalelytes,nemegstamos koralu,isliko siauri vingiuoti kanalai:Jais ir plaukia laivai prie Australijos krantu.Beveik 90% zemyno –plokscia lyguma siek tiek pakilusiais krastais;labiausiai iskile rytai,kur tesiasi auksciausia Australijos kalnu grandine-Didysis Vandenskyros kalnagubris.Vidurine zemyno dali uzima zemuma su iduba,uzlieta Eiro ezero.Pietu atograza dalija Australija i dvi beveik lygias dalis,todel cia klimatas daugiausia atograzinis ir subtropinis.Kadangi zemyno krantai mazai vingiuoti,o pakrantes pakilusio,ypac rytuose,tad aplinkines juros ir vandenynaividiniams Australijos rajonams daro labai nedidele itaka,ir klimatas cia grynai zemyninis.

Pavyzdziui prie Eiro ezero per metus iskrinta 110 mm krituliu,o kai kuriuose Vakaru ir Siaures vakaru Australijos rajonuose krituliu buna dar maziau.Zeme cia kartais istisus 5-6 sausojo sezono menesius negauna ne laso vandens.Nuo Didziojo Vandenskyros kalnagubrio i vakarus tekancios upes nesa vandeni tik lietinguoju sezonu;kitu laiku jos arba isdziusta,arba virsta nutrukstancia druskingu balu ir pelkiu grandine.Toks rezimas budingas net ilgiausiai Australijos upei Darlingui,desiniajam Murejaus intakui.Isdziusta ir ezerai giliuose nenuotakiuose duburiuose.

Vakarineje zemyno dalyje nera jokiu vandenu-nei pastoviu,nei laikinu.Tai didziuju dykumu krastas (Didzioji Viktorijos dykuma,Didzioji smelio dykuma).Tik palei vakarine ir pietine pakrante dykuma pakeicia sausosios stepes ir pusdykumes,drekinamos trumpu sekliu upiu.Paciuose pietuose ,palei Didziaja Australijos ilanka ,irgi driekiasi pusdykumes,kuriose visai neauga medziai.Tik rytiniai Didziojo Vandebnskyros kalnagubrio slaitai gauna daug dregmes.Tai dregnuju atograzu rajonas.

Australijos augalija visiskai priklauso nuo krituliu kiekio.Zemyno siaures rytu pakrastyje paplite dregnieji atograzu miskai.Juose auga ivairus medziai.Atograzu miskai ispinti daugybes lianu,kurios kaip griliandos karo tarp medziu.Zemos siaurinies Australijos pakrantes ,ypac Karpentarijos ilankoje ,apaugusios mangrove.I pietus krituliu vis mazeja.Kitokie ir miskai.Medziai auga reciau ,jau nera palmiu ir padanu.Juos pakeicia sviesus eukaliptu miskai su zaliu tankios zoles kilimu.Daug kur po medziais matyti masyvus termitu statiniai,kartais keliu metru aukscio.

Eukaliptas-Australijos medis.Eukaliptu yra keli simtai rusiu su skirtingais ziedais,vaisias,lapais ,skirtingos kamieno formos ir apimties.Buna eukaliptu krumu,kiti uzauga didziuliai daugiau kaip 100 m aukscio ir apie 10 m skersmens medziai.Eukaliptu mediena kieta,lapuose ir zieveje daug eteriniu alieju,placiai naudojamu medicinoje ir technikoje.Ilgos medziu saknys issiurbia is dirvozemio labai daug vandens,isdziovina ji.Tuo daro zala zemes ukiui.Todel ganyklose eukaliptus stengiamasi naikinti:aplink kamiena ipjaunama zieve,ir medis nunyksta.

Subtropiniu eukaliptu misku sritys uzleidzia vieta Australijos savanoms. Cia medziai auga pavieniui .Tarp eukaliptu yra isimaisiusiu visokiu rusiu akaciju,belapiu,siulinem sakom kazuarinu, o Australijos savanu vakaruose pasitaiko savotisku buteliniu medziu.Jie turi stora kamiena,kurio audinyje kaupiasi vanduo.Dabar didziaja savanu dali uzima kvieciu laukai ir ganyklos.

Arciau zemyno centro savanos virstapusdykumemis.Jose auga skrebo sazalynai,kuriuos sudaro dygliuoti ,tankiai susipyne,tarpais visiskai neizengiami amzinai zaliuojantys krumai.Australijos pietuose ir pietvakariuose svarbiausias skrebo augalas-zemaugiai eukaliptai .Tiems bruzgynams budinga numireliska pilksvai zalia spalva.Lapai kieti krastu pasisuke i saule.Skrebo dirvozemis apauges retais sausamegiu varpiniu augalu kuokstais.Australijos pusdykumiu sritys pasitaiko vadinamuju mulgo skrebu,kuriuose auga dygliuotosios akacijos,siekiancios 4 m aukscio.Australijos augalija labai pasikeite ,atsikelus europieciams .Jie atveze cia javus,azuolus,tuopas,vaismedzius ir kitus augalus.Kai kurie atveztiniai augalai saliai tapo tikra rykste.Pavyzdziui kaktusams (opuncijoms) taip „patiko“ Kvinslendo ir
Naujojo Pietu Velso valstiju salygos,kad jie uzzeleir isdziovino 20 mln. Ha derlingu zemiu.Ilga laika nezinota,kaip su jais kovoti,kol pagaliau 1925 m. i ju sazalynus buvo paleista daugiau kaip 3 mlrd.Pietu Amerikos drugelio kastoblastuso viksru.

Šiuo metu Jūs matote 32% šio straipsnio.
Matomi 698 žodžiai iš 2205 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.