Australija
5 (100%) 1 vote

Australija



1.Įvadas………………………………………………………………………………………2. Geografinė padėtis, reljefas, vidaus vandenys………………………………

3. Klimatas………………………………………………………………………………….

4. Gyvoji gamta: augalija ir gyvūnija………………………………………………

5. Istorija……………………………………………………………………………………..

6. Gyventojai ir ūkis……………………………………………………………………..

7. Santvarka…………………………………………………………………………………

8. Išvados…………………………………………………………………………………….

9. Naudota literatūra……………………………………………………………………..

………………………………………..Įvadas……………………………………….

Australija vadinamas mažiausias pasaulio žemynas ir jį užimanti valstybė Australijos Sandrauga. Australijos Sandrauga yra šešta pagal dydį (geografiškai) pasaulio šalis, užimanti Australijos žemyną ir aplinkines salas, iš kurių didžiausia Tasmanija. Pietryčiuose yra Naujoji Zelandija, šiaurėje – Indonezija, Papua Naujoji Gvinėja ir Rytų Timoras, šiaurės rytuose Saliamono salos ir Vanuatu. „Australijos“ pavadinimas kilęs iš lotynų kalbos ,,terra australis incognita‘‘ (nežinoma pietų žemė).

Valstybinė kalba

anglų

Sostinė

Kanbera (Canberra)

Didžiausias miestas

Sidnėjus (Sydney),

Melburnas (Melbourne)

Valstybės vadovai

Elžbieta II

Karalienė

Džonas Hovardas

Ministras Pirmininkas

Plotas

– Iš viso

– % vandens 7 686 850 km² (6)

1%

Gyventojų

– 2006 liepa (progn.)

– Tankis20 264 082 (51)

2,64 žm./km² (190)

BVP

– Iš viso

– BVP gyventojui 2006 (progn.)

666,30 mlrd. $ (16)

32 900 $ (15)

Valiuta

Australijos doleris

Laiko juosta

– Vasaros laikas

UTC nuo +8 iki +11

taikoma ne visur

Nepriklausomybė

Konstitucinis aktas

Westminterio statutas

Australijos aktas nuo Jungtinės Karalystės

1901 sausio 1

1931 gruodžio 11

1986 kovo 3

Valstybinis himnas

Australijos himnas

Interneto kodas .au

Šalies tel. kodas

61

Keli įdomūs faktai apie Australiją:

………………………………..Geografinė padėtis………………………………..

Australija yra žemynas Pietų ir Rytų pusrutuliuose, tarp Indijos ir Ramiojo vandenynų. Arčiausias žemynas yra Azija. Australijos plotas siekia 7,69 mln. km2. Didžiausias ilgis (iš vakarų į rytus) yra 4100 km, o didžiausias plotis (iš šiaurės į pietus) yra 3200 km. Tolimiausi Australijos sausumos taškai yra: šiaurėje Jorko kyšulys, pietuose Pietryčių kyšulys, vakaruose Stipo kyšulys ir rytuose Bairono kyšulys. Kranto linijos ilgis apie 18000 km. Žemyno šiaurėje išsikišę Keip Jorko ir Arnemo pusiasaliai. Tarp jų – Karpentarijos įlanka. Nuo Malajų salų žemyną skiria Arafuros ir Timoro jūros. Rytinį Australijos krantą skalauja Koralų ir Tasmano jūros. Koralų jūra sekli, joje išilgai žemyno kranto ~2300km tęsiasi koralų statinys – Didysis barjerinis rifas. Nuo Australijos jį skiria 50 – 100 km pločio lagūna. Pietuose- Didžioji Australijos įlanka, kuri priklauso Indijos vandenynui. Didžiausia sala – Tasmanijos. Nuo žemyno ją skiria 224 km pločio Baso sąsiauris. Australijos krantai nėra labai raižyti, tik šiaurinė dalis šiek tiek vingiuotesnė.

……………………………………..Reljefas………………………………………….

Australijos paviršių sudaro trys didelės sritys: Vakarų Australijos plokščiakalnis, Centrinė žemuma ir Didysis Vandenskyros kalnagūbris.

Vakarų Australijos plokščiakalnis plyti žemyno vakaruose ir centrinėje dalyje. Kai kurių kalnų viršūnės siekia 1 km. Aplink plokščiakalnį – dykumos ir pusdykumės.

Vidurio žemuma yra žemiausia ir plokščiausia Australijos dalis. Kai kur įdubos siekia –10 ir daugiau m.ž.j.l. Vienoje iš įdubų tyvuliuoja didžiausias Australijoje Eiro ežeras.

Didysis Vandenskyros kalnagūbris nusitęsia nuo Karpentarijos įl. iki Tasmanijos salos apjuosdamas rytinę Australijos dalį. Tai aukščiausia žemyno dalis. Šio kalnagūbrio šiaurinėje dalyje yra Australijos alpės, o jose Aukščiausia žemyno viršūnė – Kosciuškos kalnas (2230 m.v.j.l.).

……………………………………..Vidaus vandenys………………………………….

Apie 60% Australijos teritorijos užima nenuotakūs plotai. Juose teka laikinos upės – krykai, prisipildančios vandens tik po lietaus. Daugiausia krykų aplink Eiro ežerą. Daugiausia upių įteka į Indijos vandenyną,. Į vakarus nuo Didžiojo Vandenskyros kalnagūbrio teka vandeningiausia žemyno upė Maris (ilgis 2570 km) ir ilgiausia upė Darlingas (ilgis 2740 km). Šių upių ir jų intakų vandeniu drėkinami laukai. Jos patvinsta vasaros pradžioje. Sausuoju periodu vanduo teka tik Mariu, Darlingu ir Marambidžiu. Australijos šiaurėje ir vakaruose upės seklios, trumpos. Ilgiausia iš jų – Flindersas (ilgis 832 km) –
įteka į Karpentarijos įlanką. Nalarboro lygumoje upių visai nėra. Australijos vakaruose ir centre yra apie 800 druskingų ežerų. Didžiausias iš jų – Eiras. Jo plotas nepastovus (maksimalus – apie 15000 km2).

……………………………………….Klimatas………………………………………….

Australiją beveik per vidurį kerta pietų atogrąža, tai daugiausia ir lemia karštą ir sausą Australijos klimatą (ties p. atogrąža yra aukštas slėgis, todėl kritulių iškrenta labai mažai). Žemyno šiaurė yra subekvatorinio, vidurys – tropinio, o pietūs – subtropinio klimato juostoje. Reljefas mažai teiškreipia nuoseklia temperatūrų kaitą iš šiaurės į pietus, nes paviršiaus aukščiai nedideli. Šilčiausio mėnesio vidutinė temperatūra žemiau 20oC nukrinta tik prie pietinės pakrantės. Debesis, susidariusius dėl Rytų Australijos šiltosios vandenyno srovės, sulaiko Didysis Vandenskyros kalnagūbris. Jo rytiniuose šlaituose iškrinta 500 – 2000 mm kritulių per metus. Australijoje drėgnasis laikotarpis trunka 6 – 7 mėnesius. Šilčiausi mėnesiai – gruodis, sausis, vasaris. Šalčiausi – birželis, liepa, rugpjūtis.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 725 žodžiai iš 2311 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.