Australija1
5 (100%) 1 vote

Australija1

AUSTRALIJA

Geografinė padėtis

Australija yra žemynas Pietų ir Rytų pusrutuliuose, tarp Indijos ir Ramiojo vandenynų. Arčiausias žemynas yra Azija. Australijos plotas siekia 7,69 mln. km2. Didžiausias ilgis (iš vakarų į rytus) yra 4100 km, o didžiausias plotis (iš šiaurės į pietus) yra 3200 km. Tolimiausi Australijos sausumos taškai yra: šiaurėje Jorko kyš., pietuose Pietryčių kyš., vakaruose Stipo kyš. ir rytuose Bairono kyš. Kranto linijos ilgis apie 18000 km. Žemyno šiaurėje išsikišę Jorko ir Arnhemlando pusiasaliai. Tarp jų – Karpentarijos įlanka. Nuo Malajų salų žemyną skiria Arafūros ir Timoro jūros. Rytinį Australijos krantą skalauja Koralų ir Tasmano jūros. Koralų jūra sekli, joje išilgai žemyno kranto ~2300km tęsiasi koralų statinys – Didysis barjerinis rifas. Nuo Australijos jį skiria 50 – 100 km pločio lagūna. Pietuose- Didžioji Australijos įlanka, kuri priklauso Indijos vandenynui. Didžiausia sala – Tasmanijos. Nuo žemyno ją skiria 224 km pločio Baso sąsiauris. Australijos krantai nėra labai raižyti, tik šiaurinė dalis šiek tiek vingiuotesnė.

Reljefas

Australijos paviršių sudaro trys didelės sritys: Vakarų Australijos plokščiakal-nis, Centrinė žemuma ir Didysis Vandenskyros kalnagūbris.

Vakarų Australijos plokščiakalnis plyti žemyno vakaruose ir centrinėje dalyje. Kai kurių kalnų viršūnės siekia 1 km. Aplink plokščiakalnį – dykumos ir pusdykumės.

Vidurio žemuma yra žemiausia ir plokščiausia Australijos dalis. Kai kur įdubos siekia –10 ir daugiau m.ž.j.l. Vienoje iš įdubų tyvuliuoja didžiausias Australijoje Eiro ežeras.

Didysis Vandenskyros kalnagūbris nusitęsia nuo Karpentarijos įl. iki Tasmanijos salos apjuosdamas rytinę Australijos dalį. Tai aukščiausia žemyno dalis. Šio kalnagūbrio šiaurinėje dalyje yra Australijos alpės, o jose Aukščiausia žemyno viršūnė – Kosciuškos kalnas (2230 m.v.j.l.).

Australijos gyvoji gamta

Augalija

Apie 85% visų Australijos augalų rūšių nesutinkama jokioje kitoje pasaulio dalyje. Tai daugiausia eukaliptai, filoidinės akacijos, grevilėjos ir t.t. Labai gausios ankštinių ir mirtinių augalų šeimos. Daugumos medžių (akacijų, eukaliptų) lapai atsikišę statmenai savo viršūnėmis į saulės pusę, kad tuo būdu mažiau juos kaitintų spinduliai ir sukliudytų garavimą. Dėl to Australijos miškai nesuteikia pavėsio. Australijos ir Tasmanijos augalija sudaro savitą Australijos floristinę sritį, kuri nuo kreidos periodo vystėsi savarankiškai. Žemyno pakraščiuose (išskyrus vakarinius) auga drėgni miškai, šiaurėje ir šiaurės rytuose visžaliai tropiniai miškai, pietryčiuose ir pietvakariuose – eukaliptų miškai. Australijoje miškai užima tik 4,5% ploto. Didesniojoje žemyno dalyje – savanos, tropinės ir subtropinės dykumos, dažnai apaugusios eukaliptų ir akacijų krūmais (skrebais), varpinėmis žolėmis.

Eukaliptai. Pasaulyje yra apie 500 skirtingų eukaliptų rūšių. Beveik visos jos yra kilusios iš Australijos. Eukaliptas yra labiausiai paplitęs medis Australijoje. Jis yra pagrindinis koalų maistas.

Dykuma. Sausi krūmynai ir dykumos užima daugiau kaip pusę Australijos teritorijos. Labiausiai paplitęs medis šioje vietovėje – krūminė akacija, iš kurios gali tikėtis šiek tiek maisto ir pavėsį svilinančiame karštyje.

Figa smaugikė. Atogrąžų miškų medžių šakas apsiviję daugybė visokiausių vi- joklių. Figa smaugikė apsiveja medžio kamieną, kuris jai yra tarsi ramstis. Stiprus figos stiebas gali mirtinai užsmaugti medį.

Orchidėja. Australijoje auga daugiau kaip 600 orchidėjų rūšių. Kai kurios or-chidėjos auga aukštai, įsikibusios į medžių šakas. Jos vadinamos oro augalais, nes reikalingą maistą gauna iš oro.

Drėgnieji miškai. Drėgnuosiuose atogrąžų miškuose, nusidriekusiuose šiaurės ir šiaurės rytų pakrantės ruožu, auga vešlios palmės, visžaliai spygliuočiai, mediniai paparčiai ir spalvingos orchidėjos. Be drėgnųjų atogrąžų, Australijoje esama ir kitokių miškų. Netoli vidurio rytų pakrantės veša drėgnieji subtropiniai spygliuočių miškai, pri-augę įvairių krūmokšnių. Pietryčių Australijoje ir Tasmanijoje, vėsesnio klimato zono-je, žaliuoja drėgnieji antarktinių bukų miškai.

Gyvūnija

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 646 žodžiai iš 2120 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.