Australija2
5 (100%) 1 vote

Australija2

Turinys

1. Turinys………………………………………………..……… 2 psl.

2. Trumpa Australijos charakteristika………………………… 3 psl.

3. Gyventojai……………………………………………………. 4 psl.

4. Šalies ekonominiai rajonai………………………………….. 5 psl.

5. Šalies gamtiniai ištekliai……………………………………… 5 psl.

6. Australijos pramonė………………………………………….. 6 psl.

7. Australijos žemės ūkis………………………………………… 6 psl.

8. Australijos transporto išsivystymas…………………………. 8 psl.

9. Šiuolaikinis Australijos vystymasis………………………….. 9 psl.

10. Šalies užsienio santykiaiEksportas ir importas…………………………………………. 10 psl.

TRUMPA AUSTRALIJOS CHARAKTERISTIKA

Australija – vienintelė valstybė pasaulyje užimanti visą žemyną. Jai taip pat priklauso Tasmanijos sala ir daugelis smulkių salų. Valstybės teritoriją sudaro 7,7 mln.km². Pagal savo teritorijos plotą, Australija įeina į šalių – gigančių skaičių, ji yra šeštoje vietoje pagal savo plotą (po Rusijos, Kanados, Kinijos, JAV ir Brazilijos). Jos krantus skalauja Ramusis ir Indijos vandenynai. Valstybės sostinė – Kanbera. Australijos piniginis vienetas – Australijos doleris (AUD).

Administraciškai Australija suskirstyta į šešias valstijas ir dvi teritorijas. Šešių valstijų sostinės – Brisbenas, Sidnėjus, Melburnas, Kvinslendas, Adelaidė ir Pertas bei Darvinas.Didžiausias ir seniausias Australijos miestas – Sidnėjus. Šis miestas stovi ant nuostabios Port Džeksono įlankos.

Australija – pats mažiausias ir pats sausiausias kontinentas pasaulyje, taip pat ir pats plokščiausias iš visų žinomų pasaulyje. Supančios jūros ir vandenynai mažai įtakoja vidinių rajonų klimatą, todėl kritulių ten iškrenta mažai. Apie puse valstybės teritorijos užima dykumos ir pusdykumės, tačiau palei šiaurės-rytų pakrantę, kur dažniau lyja, auga drėgni tropikų miškai. Nuo šių tropikų miškų judant giliau į žemyno gilumą, juos keičia šviesūs eukalipto miškai. Australijoje daug upių. Pati ilgiausia iš jų- Darlingo upė, plačiausia- Murėjaus. Didžioji dalis upių periodiškai išdžiūsta. Dykumų rajonuose yra ir druskingų ežerų: Eiro, Torenso, Gardnerio.

Savotiška penktojo pasaulio kontinento gyvūnija. Tik Australijoje gyvena sterbliniai žinduoliai: kengūros, koalos, sterblinės voveraitės.

Šalis labai turtinga mineralinių medžiagų resursais: čia slūgso trečdalis pasaulio boksitų atsargų, daugybė geležies rūdos, spalvotųjų metalų rūdos, anglies, taip pat randama naftos bei dujų, aukso. Itin turtingi dirvožemiai išsidėstę Australijos stepių rajonuose.

Australija priklauso labiausiai išsivysčiusioms šalims.

Didžiulę reikšmę šios šalies ekonomikai turi užsienio kapitalas, tuo tarpu dalis jo iš Didžiosios Britanijos, JAV, taip pat iš Japonijos ir Vokietijos.

Pramonės šakų ekonomikos struktūroje ypatingą vaidmenį turi žaliavų šaka, o šalies eksporte – kalnakasybos produktai – viena iš seniausių šalies šakų. Pagal išgaunamų mineralinių išteklių (boksitų, geležies rūdos, gyvsidabrio, anglies) šalis yra tarp pirmaujančių pasaulyje.

Australijos ir Amerikos tyrinėtojai mano, kad Australijos žemės gelmėse aukso liko daugiau, nei jo buvo išgauta praeituose amžiuose (aukso gavyba pastūmėjo šalies kolonizaciją). Australija savo gelmėse taip pat slepia iki 18% pasaulio deimantų atsargų.

Svarbų vaidmenį šalies mašinų gamyboje atlieka žemės ūkio mašinų gamyba. Automobilių ir laivų gamybą tenka mažinti dėl didelės užsienietiškos produkcijos konkurencijos vidaus rinkoje. Šių šakų įmonės išsidėsčiusios pramoninių centrų (Sidnėjaus, Melburno, Adelaidės) užmiesčiuose.

Cheminė pramonė vystymuisi impulsą gavo pokario metais. Ji buvo reikalinga naftos produktų perdirbimo pramonėje ir mineralinių trąšų gamybai žemės ūkiui.

Australijos specifika – stipriai išvystytos maisto ir tabako šakos. Žemės ūkio produkcija orientuota eksportui: išvežama beveik pusė pagaminamos mėsos, sviesto, sūrio, cukraus miltų.

Pagrindinėmis žemės ūkio šakomis laikoma avininkystė ir grūdiniai augalai. Dar XIX a. viduryje Australija tapo pagrindine vilnos tiekėja Didžiajai Britanijai, kurios lengvoji pramonė padidino vilnos paklausą. Australijoje labai palankio sąlygos avininkystei, daugiau kaip 90% fermerių žemės užima ganyklos. Australija užima pirmą vietą pasaulyje pagal avių skaičių. Vystoma taip pat mėsos ir pieno pramonė. Kviečių laukai užima didžiulius užsėjamus plotus, daugiausia šalies pietryčiuose. Tropikuose auginamos cukrinės nendrės, ananasai, mango, bananai, citrusiniai vaisiai. Daugiausia Australijos eksporto sudaro žemės ūkio produkcija: grūdai, vaisiai, sūriai, mėsa ir mėsos produktai, oda, vilna; mineralinės ir energetinės medžiagos: anglis, aliuminio rūda, naftos ir naftos produktai, geležies rūda, reti metalai; apdirbimo pramonės produkcija.

Pagrindiniai Australijos uostai išsidėstę Sidnėjuje, Melburne, Frimantle, Niukasle. Valstybės sostinė Kanbera, lyginant su kitais miestais – nedidelė, bet ji yra šalies kultūros ir mokslo centras.

GYVENTOJAI

Australija – viena iš labiausiai urbanizuotų šalių: miestuose gyvena apie 88% šalies gyventojų. Gyventojų tankumą šalies teritorijoje lemiantys veiksniai įvairūs. Tai dėl to, kad apie pusė Australijos teritorijos užima dykumos ir pusdykumės netinkančios gyventi. Todėl gyventojų tankumas dykumų rajonuose mažesnis nei rytinėje pakrantėje, kur klimatas palankesnis, ir dėl to ten išsidėstę stambūs miestai. Didžiausi miestai yra Sidnėjus (3,6 mln. gyventojų), Melburnas (3 mln. gyventojų), Brisbenas (1,2 mln. gyventojų), ir vakarinėje pakrantėje – miestas Pertas (1,2 mln. gyventojų). Australija iš esmės yra miestiečių šalis. XX amžiuje miestuose gyveno 50% šalies gyventojų, po Antrojo Pasaulinio karo – 70%, 60-aisiais metais kaimo gyventojai sudarė 16%, 80-aisiais metais jų sumažėjo iki 14%. Urbanizacijos procesas vyko visais laikais ir jos tempai nuolatos augo auga. Australijoje gyvena 19.5 mln. žmonių (2002m.). 77% Australijos gyventojų – persikėlėlių palikuonys iš Britanijos salų – anglai, airiai, škotai, sudarė anglo-australiečių naciją, kiti imigrantai iš kitų Europos šalių. Aborigenų ir metisų šalyje yra apie 250 tūkstančių žmonių. Didžiąją šalies gyventojų dalį sudaro imigrantai. Kas ketvirtas Australijos gyventojas gimęs už jos ribų, todėl Australiją sieja tiesioginiai kultūriniai ryšiai su daugeliu pasaulio šalių. Po 2-ojo Pasaulinio karo buvo pradėta įgyvendinti imigracinė programa, kurios metu buvo padidintas šalies gyventojų skaičius nuo 7,6 mln. (1947 m.) iki 15,5 mln. (1984 m.) žmonių. Apie 60% šio prieaugio buvo emigrantai ir jų palikuonys.

ŠALIES EKONOMINIAI RAJONAI

Australijos žemyne susiformavo keturi ekonominiai rajonai:

1. Pietryčių: (Naujasis Pietų Velsas, Viktorija, Pietų Australijos pietryčiai) svarbiausias ekonomikos rajonas Australijoje;

2. Šiaurės-Rytų rajonas: (Kvinslendo valstija) išsidėstęs tropikų zonoje, užimantis 1/5 teritorijos ir gyvena tik 1/6 šalies gyventojų, duodanti ¼ kalnakasybos pramonės ir žemės ūkio produkcijos. Iki Antrojo pasaulinio karo čia buvo visiškai agrarinė dalis, bet per paskutiniuosius 10 metų buvo sukurta boksitų, aliuminio ir naftos gavybos pramonės šakos. Dabar šis industrinis – agrarinis rajonas išsiskiria išsivysčiusia kalnakasybos pramone ir žemės ūkiu (ypač gyvulininkyste), besivystančia apdirbimo pramone;

3. Vakarų – Centrinis rajonas (šiaurinė Pietų Australija, Vakarinė Australija) pats didžiausias pagal plotą (2/5 šalies teritorijos) ir labiausiai sausringas, mažai apgyvendintas;

4. Šiaurinis rajonas; mažiausiai įsisavinta teritorija drėgnoje tropikų ir dykumų zonoje. Teritorijoje, užimančioje 17% bendro kontinento ploto, gyvena tik 1% šalies gyventojų. Nesenas atradimas – didelių naudingų iškasenų (boksitų, urano, polimetalų, fosforitų) telkiniai buvo stimulas gyventojų persikėlimo į šią zoną ir ekonominis augimas. Pagrindinės šakos – kalnakasyba ir žemės ūkis (galvijų auginimas). Stambiausias miestas – Darvinas.

ŠALIES GAMTINIAI IŠTEKLIAI IR SĄLYGOS

Australija turtinga įvairiomis naudingomis iškasenomis. Nauji mineralinės rūdos atsargų atradimai kontinente per paskutiniuosius 10 – 15 metų pakylėjo šalį į vieną iš pirmaujančių šalių pasaulyje pagal atsargas ir gavybą šių naudingų iškasenų. Australijoje yra dideli gamtinių dujų ištekliai. Labiausiai žinomos dujų resursų vietovės yra Kvinslendo valstijoje, Vakarų Australijoje, Pietų Australijoje bei Viktorijoje.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1181 žodžiai iš 3832 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.