Australija3
5 (100%) 1 vote

Australija3

Australija – žemynas Pietų pusrutulyje, tarp Indijos ir Ramiojo vandenynų. Priklauso Ausralijos Sąjungai. Plotas 7,6 mln. km². Didžiausias ilgis ( iš vakarų į rytus) 4100 km, didžiausias plotis 3200 km Tolimiausi Australijos sausumos taškai: šiaurėje – Jorko kyšulys, pietuose – Pietryčių kyšulys, vakaruose – Styp Pointo kyšulys, rytuose – Bairono kyšulys. Kranto linijos ~ 18 000 km Žemyno šiaurėje yra Jorko ir Arnhemlendo pusiasaliai. Tarp jų – Karpenterijos įlanka. Nuo Malajų salų žemyną skiria Arafūros ir Timoro jūros. Koralų jūra sekli; joje išilgai Australijos kranto maždaug 2300 km tęsiasi koralų statinys — Didysis barjerinis rifas. Nuo žemyno jį skiria 50 – 100 km pločio lagūna. Tasmano jūra gili, pakrantėje daug gilių, nedidelių įlankų. Pietuose — Didžioji Australijos, Spenserio, Sent Vinsento ir Port Filipo įlankos (Indijos vandenynas). Didžiausia sala — Tasmanija (68 300km2). Nuo Žemyno ją skiria 224 km pločio Baso sąsiauris.

RELJEFAS. Australija – didelė, centrinė įdubusi plynaukštė. Vidutinis paviršiaus aukštis 350 m. Plotai, iškilę < 200 m., užima 36% visos teritorijos, 200 – 2000 m. – 63,2%, > 2000 m. – 0,8%. Kalnai užima tik 5% žemyno paviršiaus. Didysis Vandenskyros kalnagūbris, žemyno rytiniame krante, – vidutinio aukščio, plokščiomis viršūnėmis kalnai. Pietuose jie aukštesni, giliai suskaidyti upių slėnių

(Mėlynieji kalnai ir Australijos Alpės). Čia yra aukščiausia Australijos viršūnė – Kosciuškos kalnas (2230 m). Žemyno centrą užima ~ 1000 km pločio Centrinė žemuma. Žemumos pietvakariuose iškilę Flinderso ir Maunt Lofčio kalnagūbriai. Likusioje žemyno dalyje plyti Vidurio Australijos plynaukštė. Jos rytuose iškilę Masgreivo ir Makdonelio kalnai; šiaurėje – Kimberlio plynaukštė (didžiausias aukštis 936 m); vakaruose – Hamerslio kalnagūbris (1226 m); pietvakariuose – Darlindo kalnagūbris (582 m). Įdubusiame plynaukštės centre plyti Didžioji Smėlio ir Didžioji Viktorijos dykumos, kurių smėlingas gruntas supustytas į kopas. Tarp jų yra akmeninga Gibsono dykuma.

GEOLOGINĖ SANDARA. Apie 2/3 žemyno užima Australijos platforma. Jos pamatas sudarytas iš archėjaus ir ankstyvojo proterozojaus vulkaninių ir terigeninių metamorfizuotų uolienų. Archėjaus sluoksniai išeina į paviršių žemyno vakaruose (Pilbaros ir Kaugurlio masyvai) ir centrinėje dalyje (Masgreivo kalnai). Proterozojaus uolienų yra daugiau; jų sluoksnio storis – kelios dešimtys kilometrų. Vėlyvojo proterozojaus dariniai (terigeniniai, karbonatiniai, vulkaniniai) nesusiraukšlėję, nemetamorfizuoti. Įdubose (Amadėjaus įlinkyje, Centrines Australijos Džordžo įduboje) ant proterozojaus dariniai. Žemyno pakrantėse, šelfe

yra gilių grabeno pavidalo įdubų (Žozefo Bonaparto, Kaningo, Karnarvono, Perto įlankos), palezojaus pradžioje lūžiais atskirtų nuo sausumos. Rytuose Australijos platformą juosia Rytų Australijos raukšlėtoji sritys, sudaryta iš 3 beveik meridianinių juostų: vakarinės — baikalidų ir ankstyvųjų kaledonidų juostos; vidurinės, nusitęsiančios į Tasmaniją,— kaledonidų, ir rytinės, Naujosios Anglijos,— hercinidų (pastarąją nuo kaledonidų juostos skiria Sidnio — Boveno įlinkis). Raukšlėtoji sritis susideda iš deformuotų nuosėdinių ir vulkaninių vėlyvojo proterozojaus bei paleozojaus darinių; daug granito intruzijų, yra vėlyvojo karbono ir permo morenų (būna apledėjimų). Australijos didžiosios Įdubos – sineklizės (Karpenterijos įlankos, Mario, Didysis Artezinis Baseinas) susidarė jūros – paleogeno metu. Per neogeno ir kvartero tektoninius judėjimus iškilo Didysis Vandenskyros kalnagūbris, nugrimzdo sritis tarp Australijos ir Naujosios Zelandijos bei Naujosios Kaledonijos, susidarė Baso Sąsiauris, vyko lūžiai, vulkanizmas.

KLIMATAS. Australiją beveik per vidurį kerta pietų atogrąža; žemyno šiaurė yra subekvatorinio, vidurys – tropinio, pietūs – subtropinio klimato juostoje. Reljefas mažai teiškreipia nuoseklią temperatūrų kaitą iš šiaurės į pietus, nes paviršiaus aukščiai nedideli. Šilčiausio mėnesio vidutine temperatūra žemiau 20 °C nukrinta tik pačiame pietų pakraštyje; šalčiausio 10 °C – tik žemyno pietryčiuose ir aukščiausiuose žemyno vidinės dalies kalnuose. Karščiausias rajonas, kur sausio vidutinė temperatūra viršija 40 °C, yra šiaurės vakaruose. Temperatūros maksimumas (53,1 °C) užregistruotas Klonkaryje; minimumas (-22 °C) – Australijos Alpėse. Drėgnus vėjus iš Ramiojo vandenyno užstoja Didysis Vandenskyros kalnagūbris. Jo rytiniuose šlaituose iškrinta 500 – 2000 mm kritulių per metus. Gausiausiai lyja tarp 16 ir 19° pietų platumoje (prie Kernso miesto per metus prilyja apie 4200 mm). Vasarą virš Australijos susiformuoja žemo slėgio sritis. Tada iš šiaurės į žemyną iki 22° pietų platumoje prasiskverbia drėgni ekvatoriniai musonai. Jie į šiaurės krantą atneša 1500 mm lietaus. Drėgnasis laikotarpis trunka 6 – 7 mėnesius. Vidinėse žemyno srityse į pietus nuo 22° pietų platumoje kritulių kiekis padidėja 300 mm, drėgnasis laikotarpis 4 – 5 mėnesiais. 38% Australijos ploto gauna < 250 mm kritulių.

Šiuo metu Jūs matote 53% šio straipsnio.
Matomi 721 žodžiai iš 1355 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.